NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8507&OId=5724
PAVADINIMAS: Giesmė, tekstas redaguotas 2004
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Giesmė
Šventa pana Rozalija
Žydi danguj kai lelija,
Didžių giminių karalių,
Ciesorių, ponų krikščionių
Karalystes atmetusi,
Sėdž ant pūsčios išėjusi.
Jos valgymas – žolių šaknys,
O gėrimas – vandenėlis.
Rozalija mums gelbėjo,
Sunkias ligas užturėjo.
Kad pavietre svietas griuvo,
Sodžiuos ir miestuose buvo,
Kūnai gulė patvoriuose,
Varnai, žvėriai kūnus rijo.
Neša kūnus ant tų morių
Į bažnyčią Saliamono.
Kūnus bažnyčioj kavojo,
Aniuolai šventi giedojo
Parmelsk Dievą užrūstintą,
Kad pavietrę attolintų.
Amen amen visi tarkim,
Dievui garbę atiduokim,
Dievui garbę atiduokim,
Rozalijai dėkavokim.
PATEIKĖJAS:
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1901-1910
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 164, Nr. 8
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 8 (Mato Slančiausko II pluoštas)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas