NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8581&OId=5790 PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Sykį ėjo viens žmogus per girią, o jis buvo pailsęs ir atsigulė. Tai atbėgo lapė, o ta sakė:
– Žmogau, kelk, vilks dabar būt tave papjovęs.
O tas žmogus atsikėlęs apsidairė – nėr vilko. Bet lapė sakė:
– Žmogau, ką tu mã dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau?
Tas žmogus mislyjo, ką jis jai dabar gal duot, ale jijė greitai sakė:
– Tai mā porą vištelių duok, už ką tave nuo vilko išgelbėjau.
Dabar tas žmogus namo pareina, o jis imasi žaką ir įsikiša porą margų šunyčų o vėl eina į girią. O ta lapė jam jau dėl tų dviejų vištų priešais atbėgo ir sakė:
– Parodyk.
O ans žaką nusiima ir pale[i]džia jai du šunyčus. Tai ji bėgo nusigandusi tų šunyčų vėl į savo uolą, o tuodu šunyčiai ją ėmė vyt. Bet uolõ būdama ji su savo uodega šunyčus erzino ir sakė:
– Marge, te vuodega! – mislydama, ją tik nesugaus. Ale šunyčiai už uodegos nutvėrė, ją iš uolos ištra[u]kė ir sudraskė.
FIKSUOTOJAS: August Schleicher FIKSAVIMO METAI: 1852 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kuršiai, mstl., , Nemano r., Kaliningrado sr., Rusijos Federacija FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kuršiai, Ragainės pavietas SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 30, Nr. 5 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 5 Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda "Lietuvos", 1903. SKELBTA LEIDINYJE:, P. 122 Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag, 1857. ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrių gyvenimas. Atgal |