NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8842&OId=6042 PAVADINIMAS: Teksto 2004 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija TEKSTINIS TURINYS: Kad nori, ka nieks tavės nematytų, tai reik juodą katiną, šikšnosparnį ir ežį užmušus, sudėjus visus tris vienu kartu į katilą ir aklinai uždengus virti. Naujų metų naktyj pačioj dvylikoj teip suviryti, ka vieni kauleliai tebūtų ir visi būtų išsiskirstę katras sav. Tai tada skystimus išsunkti par kokį rėtį. Daugiaus pasistatyti zerkolą ir imti po vieną kaulelį, įsikąsti į dantis ir žiūrėti į tą zerkolą. Jei, žiūrėdams į zerkolą, pats save matysi, tai tas kaulelis negers, tą mesk į šalį, imk kitą ir t. t. O kad atrasi tokį kaulelį, kad, įsikandęs žiūrėdams į zerkolą, pats savės nebematysi, tai tas gers, tą kavok. Ir teip daryk, kol visus paržiūrėsi. Tai, tokį kaulelį turėdams prė savės, kur tik eisi, ką nuo ko paimsi, nieks tavės nematys. PATEIKĖJAS: Vincentas Jackus FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas FIKSAVIMO METAI: 1900-1901 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kančiūnai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: sodž. Kančiūnų SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 255, Nr. 370 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SAUGOMA: LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 370 (Mato Slančiausko X pluoštas) ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: BsTB 12 tomo 528 puslapyje Leonardas Sauka nurodo, kuo LMD I 1063(334) saugomas variantas skiriasi nuo LLTI BR F 2-434 varianto: „Kad nieks“ vietoj „ka nieks“; „virinti“ vietoj „virti“; „ir teip suvirinti, kad tiktai vieni kauleliai beliktų“ vietoj „teip suviryti, ka vieni kauleliai tebūtų“; „Daugiau“ vietoj „Daugiaus“. Atgal |