NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8881&OId=6081
PAVADINIMAS: Pasaka apie Dievo kantrybę (2004 redakcija)
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Kitą kartą žmogus aręs dirvoj, o ten pat prė kelio buvęs kryžiuj koplytėlėj Aprūpintojus šalyj kelio. Tas žmogus, ardams vis prė to kryžiaus vagą privaręs, sakąs:
– Bepigu tav, pone Dieve, čia sėdėti, bet kad man reik arti, tai sunku.
Tas ponas Dievs sakąs:
– Nu nu, eik sėskis į mano vietą. Bet tik turėk kantrybę.
Nu, tas žmogus sėdžiąs, o ponas Dievs ariąs.
Važiavęs pons ten par tiltą ir pametęs piningus. Žmogus paskui ėjęs ir radęs tuos piningus ir nebeėjęs keliu, bet tiesiai į mišką. Tas pons pasijuto, kad piningų nebėra, – grįžęs ieškot. Atvažiuoj ant to tilto – sutink žmogų kitą keliu einantį. Klaus:
– Tu radai mano piningus?
Tas žmogus sako:
– Aš nieko nežinau!
Tas pons tuoj tą žmogų ėmęs mušti, daužyti, sukruvinęs, sudraskęs:
– Tu radai?! – ir gana.
Tas žmogelis teisinos, kad „ponuti, aš nieko nežinau tų tamstos piningų!“ O tas pons nė klausyte nesiklausąs, tik duodąs ir duodąs.
Šis, tam kryžiuj koplytėlėj sėdėdamas, matąs, kad tą žmogų, suvis nekaltą, jau lig myriaus uždaužys, – ir nebeiškentėjęs surikęs:
– Ką dirbi, tu pusgalvi! Ne tas tavo piningus paėmė. Ans jau seniai į mišką įbėgo!..
Tuoj tą poną kai perkūns ir nutrenkęs, nebegyvs, ir gana.
Ponas Dievs tuoj ir pametęs art, sakąs:
– Ar aš tav nesakiau, kad kantrybę reik turėti?! Ans žmogus piningų buvo vertas, tai ans piningų gavo, o tas buvo pereno verts, tai pereno gavo. O tu su savo nekantrybe tai visus perkūnais išmuštum. Eik sav ir ark.
Ponas Dievs atsisėdęs į tą koplytėlę ir vel sėdįs kaip sėdėjęs. O tam artojui reik art kaip arus.
PATEIKĖJAS: Pranciškus Liaudenskas
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaitėliai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaitėlių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 174-145, Nr. 19
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 19 (Mato Slančiausko III pluoštas)
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas