NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8966&OId=6164

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo žydas. Jis norėjo daug pinigų. Jis išgirdo, kaip kunigas sakė: „Katras duos ubagui pinigų, tai tam užmokės Dievas šimtą sykių* tiek“. Žydas, tai išgirdęs, sakė:
– Tai aš duosiu šimtą rublių, tai mã ateis šimtąsyk tiek.
Davė žydas ubagui šimtą rublių, ir jis laukė, ar jam neatneš pinigų. Jis nesulaukė ir aina namo. Susitiko dieduką, tai buvo šventas Petras, ir tas diedukas jam sakė:
– Aime mudu, tai aš tau atiduosiu šimtą sykių tiek.
Ėjo jiedu ir nuėjo pas vieną karalių. Tę buvo numirus mergaitė. Ir tas Petras sakė:
– Aisim mudu pas šitą karalių, mes tą dukterį padarysim gyvą.
Ir žydas Petrui sakė:
– Nebūk durnas, mažai nesusiderėk.
Ir jiedu nuėjo. Ir Petras sakė karaliui:
– Mes tavo dukterį prikelsim iš numirusių.
Karalius sakė:
– Ką jūs norėsit, ką jūs prikelsit mano dukterį?
Petras sakė:
– Porą sūrių ir šimtą rublių pinigų.
Ir Petras sakė į žydą:
– Mudu šitą mergaitę sukaposim ir int katilą įdėsim ir išvirsim, paskui sustatysim, tai bus gyva.
Tep jiedu ir padarė: išvirė tą mergaitę ir sustatė. Petras sako:
– Stokis ant mano vardo!
Ir mergaitė atsistojo ir nubėgo pas karalių ir sako:
– Duok dabar tu jiem, ką jie mane iš numirusių prikėlė.
Karalius atėjo pas Petrą ir davė jam šimtą rublių pinigų ir du sūriu. Ir Petras padavė žydui tuos du sūriu, ir jiedu nuėjo toliau. Ir Petras į žydą sako:
– Parodyk dabar man tuos du sūriu.
Žydas padavė tiktai vieną. Petras sako:
– O kur da kitas sūris?
Žydas sako:
– Aš nežinau, tu man tiktai vieną sūrį davei.
Ir Petras vedėsi žydą skandyt. Įvedė jį į vandenį. Petras aina viršum vandenio, o žydas breda. Petras į žydą sako:
– Ar tu suėdei sūrį?
Žydas sako:
– Aš nesuėdžiau.
Petras da giliau vedą. Jau žydui per barzdą vanduo bėga. Petras sako:
– Ar tu suėdei sūrį?
Žydas sako:
– Aš nesuėdžiau.
Petras žydą ištraukė iš vandenio ir vedasi jį toliau. Nuėjo jie į vieną pievą, ir Petras sako:
– Dabar mudu pasidalysim šituos pinigus.
Ir paėmė dalyt ant trijų dalių: žydui dėjo, sau dėjo ir tam dėjo, katras sūrį suėdė. Žydas klausia pas Petrą:
– Kam tai šitie pinigai?
Petras sako:
– Šita krūvutė tai dėl tavę, o šita tai dėl to, katras sūrį suėdė, o šita trečia tai dėl manę, ale aš ir tą krūvutę tam atiduosiu, katras sūrį suėdė.
Žydas sako:
– Aš suėdžiau sūrį. Žiūrėk, da už dantų trupinys sūrio.
Tai Petras sako:
– Matai, pirma aš tave norėjau prigirdyt, o tu nesisakei, kad tu suėdei sūrį.
Petras atidavė tuos visus pinigus ir pasakė žydui:
– Tai aš tau užmokėjau šimtą sykių tiek.
Ir aina jiedu toliau ir nuėjo į kitą karalystę. Ir Petras sako:
– Ar tu žinai, šitas karalius turi dukterį ant praryjimo smakui. Aisim mudu pas tą karalių ir jo dukterį išgelbėsim no smako.
Žydas sako:
– Galiu ait, ale tik menkai pinigų nesusiderėk.
Ir jiedu nuėjo pas karalių, ir sako Petras:
– Aš girdėjau, kad tu turi dukterį smakui praryt. Tai mes ją išgelbėsim.
Karalius klausė:
– Kiek jūs norėsit, ką jūs išgelbėsit mano dukterį?
Petras sakė:
– Tris šimtus rublių pinigų, tai mes išgelbėsim.
Karalius davė jiem tris šimtus. Ir nuvežė dukterį pas tą smaką, ir atsistojo Petras prie tos skylės. Ir išėjo smakas su dvylika galvų. Ir jis jam nukirto šešias galvas vienu sykiu, kitu sykiu vėl šešias galvas ir išgelbėjo tą karaliaus dukterį. Nuvežė juos namo pas karalių, ir davė jiem pietų valgyt. Pavalgė Petras su žydu ir nuėjo toliau. Petras sako:
– Tai dabar aš tau atidaviau šimtą sykių tiek.
Ir žydas išgirdo, kad karaliaus duktė numirė. Tai jis vienas nuėjo pas tą karalių ir susiderėjo tūkstantį rublių. Ir karalius žydui sakė:
– Aš tau tiek duosiu, ale kad tu neprikelsi, tai aš tave pakarsiu.
Ir žydas supjaustė į šmotus* ir sudėjo į katilą ir išvirė ir paguldė ją ant suolo ir sakė:
– Kelkis, karaliaus duktė!
Bet duktė nesikėlė. Užėjo žydas į kitą šoną ir sako:
– Kelkis, karaliaus duktė!
Bet duktė nesikėlė. Tai karalius pamatęs ir liepė žydą vest pakart. Paėmė žmonės žydą ir nuvedė pas kartuves ant akėčių. Ir užvedė an tų kartuvių, ir žydas pamatė Petrą ateinantį ir šaukia Petrą:
– Petrai, Petrai! Aik šę pas mane, jau nori mane pasmaugt.
Atėjo Petras ir sako jiem:
– Nekarkit jūs jo, mes jūs dukterį prikelsim iš numirusių.
Ir jie nekorė žydo ir parvežė jį namo. Ir Petras parėjo pas karalių ir nuėjo pas tą dukterį ir pasakė:
– Kelkis, karaliaus duktė!
Ir duktė karaliaus atsikėlė. Ir žydui atidavė tūkstantį rublių pinigų. Ir davė valgyt pietų. Pavalgę abudu ir nuėjo toliau. Petras į žydą sako:
– Matai, kad tai tau nesiduoda prikelt karaliaus dukterį, bet aš prikėliau. – Ir sakė Petras žydui: – Tai, matai, vis už tai, ką tu davei ubagui pinigų.

FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas

FIKSAVIMO METAI: 1880

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis A iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 262-264, Nr. 110
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 110
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 188-190
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: palyg. mitinės-istorinės. Suambrinta, netikus niekam. Paaiškinimai: sykių – orig. rozų į šmotus – orig. ant kavalkų

Atgal