NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9026&OId=6223
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį buvo žmogus, turėjo mažą vaiką. Ir jis to vaiko nekentė, ir jis jį išvarė ubagaut. Tas vaiks išėjo ir ėjo toli labai. Sutiko vieną diedą, ir tas diedas sako:
– Kur tu aini?
– Aš ainu ubagaut, mane tėvas išvarė.
Tai diedukas jo prašė, kad jam duotų šmotelį* duonos, o vaikas davė. Tai už tai diedukas davė jam šoblę ir tokį žiedą. Ir nuėjo vaikas toliau. Ėjo daug kelio, priėjo vieną miestą ir klausia vieno žydo:
– Kodėl čia pas šitą karalių tep žėlabnai vaikščioja?
Žydas sakė:
– Šito karaliaus tris dukteris trys smakai praryjo, tai užtatai tep žėlabnai vaikščioja.
Ėjo tas vaikas, pamatė šunį. Jis tą šunį prisipratino prie savę. Ir surašė jam gromatą, kad jis galės parvest tais dukteris. Ir nunešė tas šuva tą gromatą pas karalių ir padavė karaliui tą gromatėlę. Karalius perskaitė ir vėl surašė gromatą ir nusiuntė pas tą vaiką. Tas vaikas perskaitė tą gromatą ir nuėjo pas karalių. Karalius jo klausia:
– Ar tu gali mano dukteris parvest?
Vaikas sakė:
– Aš galiu.
Tai karalius jam sakė:
– Kad tu parvesi, tai iš tų vieną aš tau duosiu per pačią, katrą tik tu norėsi.
Ir jam davė arklį. Ir jis nujojo į tą sodą ir pamatė smaką su devyniom galvom. Ir jam nukirto tris galvas vienu sykiu, kitu vėl tris galvas, trečiu sykiu nukirto paskutines tris galvas. Ir inėjo į tą urvą, ir viena karaliaus duktė sėdi. Ir ji nusigando ir sakė jam:
– Tu atėjai čia, tu nori, kad tave mano vyras sudraskytų?!
Vaikas sako:
– Aš nebijau.
Smakas šoko ant jo su šešiom galvom, ir jis jam nukirto tris galvas iš vieno sykio, iš kito sykio nukirto paskutines tris galvas. Ir nuėjo da toliau į urvą ir rado trečią paną. Ir ta pana jam sako:
– Tu atėjai čia ir nori, kad tave mano vyras sudraskytų?!
– Aš nebijau.
Smakas šoko ant jo ir norėjo jį praryt. Bet jisai smakui nukirto visas tris galvas. Ir išvedė tais tris panas laukan ir susodino į karietą ir liepė tam kučėriui parvežt namo. O tas vaikas pasiliko sode. Ir jis ištraukė visų tų smakų liežuvius ir įspaudė į tuos liežuvius tų panų vardus.
O tas kučėrius jau norėjo su viena dukteria karaliaus ženytis, ir jis sakė, kad jis tais dukteris išgelbėjo. O tas vaikas nuėjo į tą miestą ir sakė:
– Kodėl dabar tep gražiai pasirėdę vaikščioja?
Jam sakė:
– Už tai vaikščioja pasirėdę, kad karaliaus dukteris išgelbėjo no smakų, tai už tai tep gražiai vaikščioja. Ir dabar kučėrius nori su jom ženytis.
Nuėjo tas vaikąs pas karalių ir atsisėdo pas duris. Klausia karalius to vaiko:
– Kodėl tu toks liūdnas*?
– Už tai aš toks liūdnas, aš išgelbėjau jūs dukteris, o dabar tas kučėrius ženyjasi su jom.
Pašaukė karalius kučėrių ir klausia jo:
– Ar tu išgelbėjai tais mano dukteris?
Kučėrius sakė:
– Aš išgelbėjau.
Vaikas jam sako:
– Kad tu išgelbėjai, parodyk ženklus.
Kučėrius nusigando ir pasidarė liūdnas. Sako vaikas:
– Štai tų visų trijų smakų liežuviai.
Tai karalius pamatęs liepė kučėrių vest pakart. O vaikui sakė:
– Dabar tu imk vieną, katrą tu tik nori.
Vaikas pasižiūrėjo į vieną dukterį ir sakė:
– Tai šita bus mano pati.
Ir jis nuėjo, už stalo atsisėdo. Ir karalius palei jį atsisėdo:
– Dabar aš tau duosiu tą mergą ir pusę savo karalystės.
Ir jiedu su savo merga nuvažiavo į bažnyčią ir suklaupė pas altorių. Surišo kunigas rankas su stula ir permainė žiedus. Parvažiavo vaikas namo ir atsisėdo už stalo, ir jo pati atsisėdo. Ir jie tę pašoko gražiai, pasilinksmino, ir gyveno ilgą čėsą su tąj merga. Ir vaikas nuvažiavo pas savo tėvą ir atsivežė pas karalių. Karalius klausia jo:
– Iš kur šitas žmogus?
Vaikas sakė:
– Tai mano tėvas.
Ir karalius tėvui davė daug pinigų ir liepė būt pas savo sūnų, kol jis gyvas bus.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis A iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 265-267, Nr. 111
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 111
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 190-192
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės (sutrumpinta). Paaiškinimai: šmotelį – orig. kavalkėlj liūdnas – orig. smūtnas