Knygadvario objektas "BsTB 1 279-116 Pasaka AT 853 – Apė durnių, katras karaliaus dukterį peršnekėjo" >> "Teksto 1993 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9031&OId=6228

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo sykį trys broliai, ir jie išgirdo, kad yra karaliaus duktė, kad kas ją peršnekės, tas ją paims už pačią. Ir du broliai jojo, o jauniausią paliko namie. Ir tas jauniausias buvo durnas, ir jis pėsčias bėgo paskui brolius. Ir jis bebėgdamas rado voliukę, ir jis ėmė šaukt:
– Palaukit, broliai, radinį radau.
Ir broliai sustojo, ir jis atbėgo ir parodė jiem tą voliukę. Ir broliai sako:
– At, durnius tai vis durnius! Mum tik prigaudinėja.
Ir broliai nujojo vėl. O tas durnius tą voliukę įsidėjo į kešenių, ir vėl jis bėga. Bėgo bėgo, rado lankelį, ir vėl jis juos šaukia:
– Vyrai, broliai, radinį radau. Sustokit, palaukit, aš jum parodysiu, ką radau.
Ir broliai sustojo ir šneka, sako:
– Jei kas šlektas daiktas, tai mes jam į skūrą duosim.
Atbėgo durnius ir parodė lankelį. Ir broliai pradėjo bartis, davė į skūrą ir nujojo toliau. O durnius, lankelį po skvernu prikišęs, ir bėga paskui. Ir jis bebėgdamas rado plaktuką ir vėl šaukė:
– Vyrai, broliai, radinį radau!
Ir broliai sustojo ir laukia ant jo. O jis atbėgęs parodė plaktuką. Brolis sako:
– Tai gerai bus nor namie tėvui dalgį išsikalt. Duok man, tai aš parnešiu namo.
Kitas brolis sako:
– Tu pamesi, tegu velyg jisai nešasi.
Ir jie nujojo, o durnius plaktuką į kešenių įsidėjo ir bėgo paskui juos. Ale jau buvo netoli karaliaus namai. Ir jis, nubėgęs su broliais, brolius paliko ant lauko, o jis nubėgo pas tą karaliaus dukterį. Ir įbėgo į tą stubą ir atsisėdo. Karaliaus duktė sako:
– Aisim pasičestavot!
Ir jiedu nuėjo į kitą kamariukę, ir sako karaliaus duktė į durnių:
– Sveiks, brolau.
O durnius sako:
– Žinai, kad ir man reiks.
Ir karaliaus duktė sako:
– Kad dabar lankelis no bačkos nutruktų, tai visas alus pasilietų.
O durnius sako:
– Aš turiu ir lankelį.
O karaliaus duktė sako:
– O kuom gi tu užkaltum?
O durnius sako:
– Aš turiu ir plaktuką.
Ir karaliaus duktė sako:
– O kad voliukė iš bačkos išpultų, o mes nerastume, tai visas alus išbėgtų.
O jis sako:
– Aš turiu ir voliukę: užkalčia, ir nebėgtų.
Karaliaus duktė nubėgo pas savo karalių ir sako:
– Mane peršnekėjo, ale aš jo nenoriu ženytis.
Ir karalius sako:
– Veskis į sodą, mažu tu jį peršnekėsi.
Ir jiedu nuėjo į sodą. Ir tas durnius sako:
– Tai pupos, pupos.
O karaliaus duktė sako:
– Ale kad tokiais ledais muštų kaip mano papai, tai su jais sumuštų.
O durnius sako:
– Kad tokios pupos turėtų ankštis kap mano pautai, tai ir ledai nieko nepadarytų.
Ir karaliaus duktė turėjo su juo ženytis, ir apsiženyjo. O karalius jam davė pusę savo karalystės, ir gyveno labai gražiai.

FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas

FIKSAVIMO METAI: 1880

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis A iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 279-281, Nr. 116
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 116
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 201-202
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių pasakos.

Atgal