NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9035&OId=6232
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį* arė žmogus pagiry. O meška gulėjo lauže. Ta meška šaukia:
– Žmogau, žmogau, aš tavo jautelius pjausiu.
O lapė, atbėgus pas tą žmogų, sako:
– Ką tu man duosi, tai aš tavo jautelius išgelbėsiu?
Atsakė žmogus:
– Aš tau atnešiu vištų maišą.
Tai lapė ir nubėgo in girią. Atbėgus kitu kraštu, šaukė:
– Žmogau, žmogau, ar nematei čion meškų, stirnų, vilkų, šernų? Ponas medžioklę* daro.
O žmogus sako:
– Nemačiau.
O lapė sako:
– Oi kas ten guli lauže?
Žmogus sako:
– Tai šėkšta guli.
O lapė sako:
– Kad būtų šėkšta, tai būtų šakos apgenėtos.
Ėmė ir nubėgo vėl in girią. Ta meška sako:
– Žmogau, nukapok man kojas.
Kitą sykį vėl lapė, išbėgus iš girios, sako:
– Žmogau, žmogau, ar nematei meškų, stirnų, vilkų? Ponas medžioklę daro.
Žmogus atsakė:
– Nemačiau.
O lapė sako:
– O kas tenai guli lauže?
Atsakė žmogus:
– Tai medis guli.
O lapė sako:
– Kad būtų medis, tai būtų in galą kirvis inkirstas.
Ir vėl lapė nubėgo in girią. Meška šaukė:
– Žmogau, inkirsk man kirvį in galvą.
Kitą sykį atbėgo lapė pas tą žmogų ir sako:
– Matai, kaip aš tavo jautelius išgelbėjau no smerties, tai tu rytoj atnešk man vištas, ką žadėjai.
Ant rytojaus žmogus susidėjo du šuniukus in maišą ir atnešė ten. O lapė atėjo, sako:
– Paleisk, žmogau, vištas, aš pasigausiu.
O žmogus sako:
– Aik šę artyn.
Lapė sako:
– Tik leisk, aš jau griebsiu.
Tas žmogus iškratė iš maišo šuniukus. Kaip ėmė tie šuniukai vyt lapę, lapė bėgo tiesiog in skylę. Atbėgus sako:
– Akelės, akelės, ką jūs man mislyjot?
– Žiūrėjom, skubinom, kad tik tiesiog in skylę tropyt.
Dabar klausia:
– Oi jūs, kojelės, ką jūs man mislyjot?
– O bėgom, o skubinom, kad tik greičiau in skylę atbėgt.
Vėl klausė:
– Oi tu, vuodegėle, ką tu mislyjai?
O ji atsako:
– O mokolavau in visus šonus, kad tik rudis, Margis greičiau pagautų.
Tada, iškišus vuodegą lauk, sako:
– Cimbili bimbili, te tau vuodegą*.
Ir sugavo lapę šuniukai ir sudraskė.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 291-293, Nr. 120
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 120
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 211-212
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: žvėrių pasakos. K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis B iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m. Paaiškinimai: sykį – orig. rozą medžioklę – orig. ablavą te tau vuodegą – orig. natibe vost; orig. išn. (vokiškai) Tai yra rusiškai: na tebie chvost „te tau uodegą“. Pasakojimas irgi rusiškos kilmės.