NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9354&OId=6544
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Karalius turėjo mįslį: kas yr mieliausia? kas yr greičiausia? kas yr riebiausia? Ir davė karalius šešis tūkstančius rublių, kas išmins tą mįslį. Šaukė senatas visokias, kas išmins, ir nė viens neišminė. Ir ėmė – tokio biedno žmogaus duktė buvo išmintinga.
– Nueik, tėvai, pas karalių, sakyk karaliui, kas yr mielesnė, kas yr greitesnė, kas yr riebesnė: žemė riebesnė, mislis greitesnė, o sveikata mielesnė.
Karalius sakė:
– Kas tau, seneli, išmislyjo?
– Mano duktė išmislyjo.
O dabar apmislyjo karalius, kad atliktų jam tie šeši tūkstančiai pinigų, sako:
– Man tegu tavo duktė suverpia vieno lino valakno šimtą pusstukių drobės.
Aina tas namo senas verkdamas pasakyt savo dukteriai. Pamatė duktė, kad jau tėvas verkia:
– Neverk, tėvai, nežinai ką mislydamas. Oi, ko verki? Karalius tau pasakė, o tu dabar be čėso verki. Imk paduok man iš kampo šluotą. Ištraukime, sulaužysime ir nusiųsim pas karalių: tegu man padaro tai drobei austie stakles*.
Karalius pažiūrėjo, kad iš tokių šipuliukų negalima* padaryt staklės. Tai tasai senas sakė:
– Karaliau, negalima iš tavo vieno valakno tiek daug padaryt drobės.
Tai karalius iššutino kiaušinius:
– Nešk, seneli, savo dukteriai: tegu tavo duktė išperia viščiukus.
Aina senas namo ir verkia. Duktė pamatė, sako:
– Tėvai, ko tu verki? Aš padarysiu teip, kap jis sako.
Paėmė ta duktė miežių ir papylė in pečių, sudžiovino, nusiuntė karaliui:
– Karaliau malonus*, pasėk šituos miežius. Kaip užaugs šitie miežiai, padaryk man kruopų šitiem viščiukam lesyt.
Karalius sako:
– A ji durna, kad džiovyti miežiai nediks.
Sako tas senas:
– Karaliau, šutyti kiaušiniai – neperės nė viena višta viščiukų.
Tai karalius sako:
– Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane nė važiuota nė raita nė pėkščia ir apsivilktų nė rūbais apsirėdžius nė nuoga, nė šiap nė tep ir atneštų nė turinti nė neturinti.
Tai ji ėmė pagavo zuikutį ir karvelį ir ėmė apsisupo maršką, kur žuvis gaudo, ir užsėdo an ožio ir nujojo pas tą karalių. Pamatė karalius, kad atjoja ta duktė to žmogaus. Tai jis paleido visus savo šunis, kad suplėšytų tą mergą, kad atliktų jam pinigai. Ir ėmė ta merga pamatė, kad atbėga karaliaus šunys. Ėmė paleido zuikutį, ir nusivyjo šunys tą zuikutį. Ir priėjo prie karaliaus nė raita nė pėkščia nė važiuota, nė nuoga nė apsirėdžius. Ir ji davė karaliui karvelį, ėmė tas karvelis ištrūko: tai ėmė karaliui parodė, kad
– Aš tau atnešiau nė turinti aė neturinti.
Ir turėjo karalius atiduot tuos šešis tūkstančius rublių tai mergai, kad merga pragrajyjo karalių.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo sena moteris S iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.sena moteris S iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 357-358, Nr. 138
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 138
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 258-259
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių-baikininkų pasakojimai. Paaiškinimai: apgavo – orig. pragrajijo stakles – orig. varstotą negalima – orig. nemožna malonus – orig. loskavas