NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9698&OId=6834
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks kampinykas, jis turėjo vieną sūnų. Ale tas tėvas pradėjo sirgtie, tas vaikas – mažas, negali tėvą prižiūrėtie. Ale atėjo toks senuks. Tas senuks ligino, iki numirė, o palaidojęs tėvą, tą vaiką išsivedė in svietą ubagaut.
Atėjo jie in tokį dvarą, ten papoteriavo, gavo duonos šmotelį ir aina. O toj ponia sako in tą senuką:
– Palik tu man tą vaiką ant nakvynės – jis mažas, negali daug vaikščioti, aš jį gražiai paguldysu.
Tas senuks sako tam vaikui:
– Kad tave paguldys, tai tu poteriauk ir poteriauk, o naktij negulėk lovoje, ale atsigulk po lova.
O toj ponia tai buvo ragana: ji savo dukterį buvo prakeikus, ir, būdavo, turi duot jai po vieną vaiką svėst. Tas senuks išėjo toliau duonos prašinėt, o tas vaiks liko. Paguldė tą vaiką vienam pakajukij in lovą. Tas vaiks poteriavo ir poteriavo. Kada jau gerai sutemė, jis atsigulė po lova. Naktij dvyliktą adyną atėjo baisi baidyklė, ieško po lova – nėra. „Kas tai yra, kad čia žmogaus gulėta, ale nėra?“ Pasitrankė pasitrankė – gaidys užgiedojo, ji prapuolė. Anryt sako tarnui:
– Aik išmesk to vaiko kaulus.
Atėjo tas išmest kaulus, žiūri – vaikas gyvas.
Atėjo tas senuks vaiko vestis. Tai ponia prašo, kad da vieną naktį paliktų pernakvoti. Sako:
– Mes negalim čia būtie, mes turim aitie duonos ieškot, o an vakaro aš jį atvesu.
Ir išėjo tas senuks. O kaip jau nuvėjo toliau no to dvaro, sako tam vaikui:
– Tu šiąnakt negulėk nė lovoje, nė po lova, ale išeik per duris in kitą pusę, atsisėsk šalia trepų, kur yr tokia duobė, o kaip tik ateis toj nelaboji in pakajus, tai tu nuveik in tą jos grabą, užsidaryk, o kad pas tave ateis, tai tu jai liepk persižegnot, o kad persižegnotų, tai tegul su tavim kalba poterius, o paskui mokyk visokių gerų darbų, o kaip po gaidžių, tai galėsi ją leist in grabą.
Viską išpasakojo vaikui, ir atėjo abudu in dvarą, ir paliko tą vaiką, o toj ponia sako:
– Anąnakt tu likai gyvas, o šiąnakt jau ji tave suvės išalkus.
Paguldė tą vaiką in lovą. Tas vaiks išėjo ir atsisėdo pas trepus an žemės. Kada jau atėjo dvylikta adyna, pasidarė didelis ūžimas, iškilo iš žemės grabas, išėjo toj nelaboji. Tuo ji nuvėjo in tą pakajų, kur ji vis rasdavo kepsnį, o kaip nerado, sudaužė lovą, viską sudraskė, o kad gaidys užgiedojo, jau ji aina in grabą. Atėjo pas grabą – jau ją neleidžia, sako:
– Persižegnok.
Toj ėmė kauktie, rėktie, draskytis. Toliau sako:
– Kalbėk paskui mane poterius.
Toj kalba.
– Na, – sako, – da sykį persižegnok.
Toj da sykį persižegnojo. Tada iš tos baisios baidyklės stojo graži pana. Jis atidarė grabą – toj pana su neišpasakytu džiaugsmu puolė ant jo, dėkavodarna už išgelbėjimą, ir susėdo abudu an grabo, dėkavodami Dievui.
Anryt toj ponia atėjo žiūrėt – to vaiko nėra. Nuvėjo ieškot in tą urvą, sako: „Gal rasu ten kaulus“. O kad atėjo, rado abudu sėdint ant grabo. Ji iš to piktumo puolė in žemę ir pastipo, o tie vaikai kaip užaugo, tai gyveno apsivedę tam dvare.
PATEIKĖJAS: Liuc. Jankauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartininkai, k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų km.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 49-50, Nr. 1
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 1
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių kalbos ir literatūros institutas