NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9798&OId=6913
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį vienas karalius ėjo pasivaikštinėtie su savo pačia, vaikais, o žinoma, kaipo karaliui, vaiskas buvo išstatytas. Ale vienas prastas žalnierius sako:
– Kad aš šitą karaliaus dukterį gaučia, tai aš gyvenčia...
Ale tas karalius ir išgirdo, sako:
– Ko tas žalnierius nori?
– Sako: „Kad aš tą karaliaus dukterį gaučia, tai gyvenčia...“
Tas karalius sako:
– Kad tu teip nori, pažiūrėsiu, kaip tu be pinigų gyvensi.
Tuojaus juodu apženijo ir išvarė iš to miesto ir užsakė, kad jiems niekas nieko neduotų. Jiedu nuvėjo toli in kitą miestą, užėjo in karčemą, neturi nė viens skatiko. Sako toj jo pati:
– Užsimanei tu teip manęs, tėvas mane priverstą apženijo, o dabar ką mudu valgysim?
– Na, – tas sako, – tylėk, vis kuom turėsim mistie. – Sako: – Žinai ką, še man tu savo skepetą, aš nešu parduot, gausu pinigų, ir bus pavalgyt.
Ta nusirišus jam padavė, o tas žalnierius po šineliu ir išsinešė. Nuvėjo in vieną kromą, in kitą – nieks no jo neperka. Jis išvaikščio visą miestą – nieks neperka, o miestas nemažas buvo. Ale atėjo pas vieną kupčių, kad to kupčiaus buvo visa ūlyčia kromai ir namai vis jo. Išsitraukė iš po skverno tą skepetą, parodė. Tas didelis kupčius tuojaus pažino, kad tai yr karališka skepeta, sako:
– Kur tu gavai tokią skepetą, kad tu prastas žalnierius?
Jis:
– Tai mano pačios.
Tuojaus tas kupčius pašaukė paliciją: kur jis gavo tokią skepetą? Atėjo palicija, klausė:
– Kur gavai?
Sako:
– Tai mano pačios.
Tas kupčius:
– Jeigu tavo pačios šita skepeta, tai aš viską savo tau dovanoju – visą ūlyčią: tavorus ir pinigus, aš tik, kaip stoviu, išeinu.
Tas žalnierius turėjo raštus, kad jis su tąj karaliaus dukteria apsiženijo. Parodė raštus palicijai, ir turėjo išeit tas kupčius be provos, tik teip, kaip stovi, o jam liko tie visi turtai. Tuojaus davė žinią karaliui, kad atvažuotų. Atvažiau karalius, žiūri, kad jis tur galybes pinigų ir visokių daiktų, visa ūlyčia vis jo, kad ne sarmata karaliui užeitie. Sako karalius:
– Aš norėjau žinot, kaip tu su karališka dukteria be pinigo gyvensi, o dabar matau.
PATEIKĖJAS: Liudvikas Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1894
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai, Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 159-160, Nr. 78
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 78
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas