NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9989&OId=7046
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo du ūkinykai kaimynai. Vienas buvo turtingas godulis, o antras labai neturtingas. Jis, būdavo, anksti vėlai dirba – nieko jis negali uždirbti, viskas jam nesiseka.
Sykį jis pabaigė ugnį, netur su kuom valgyt išvirtie. Aina jis pas kaimyną ugnies, žiūri – jam an tako stovi toks senuks ir žarsto žarijas šiūpele. Sako tas senuks:
– Kur aini?
Sako:
– Ainu pas kaimyną ugnies – pabaigėm.
Sako tas senuks:
– Laikyk skvernus, aš tau indėsiu ugnies.
– Ką tu mislij, seneli, skvernai sudegs.
– Nesudegs, tik laikyk.
Tas laiko skvernus, o tas senuks jam pripylė pilnus skvernus ugnies. Parsineša namon, atsinešė in stubą – žiūri, kad pilni skvernai auksinių pinigų.
Jis tuo nusiuntė mergaitę pas tą turtingąjį, kad paskolyt puskartę. Atėjo ji, prašo – sako:
– Prašė tėtis paskolytie puskartę.
Tas turtingasis jai davė, toj parsinešė tą puskartę. Jis ėmė vieną pinigą užkišo už lanko ir vėl jam nusiuntė.
Dabar jis mislija: ką jis galėjo mieruot, kad jokių javų neturi? Sako: „Reik pažiūrėt už lanko, rasi yr koks grūdas“. Pradėjo ieškot apė lankus – ogi randa už lanko auksinį pinigą. „Na, dabar šnekėk, kur tas ubagas gavo tiek pinigų, kad jis galėjo su puskarte mieruot?“
Anryt aina tas turtingasis pas tą neturtėlį, o atėjęs klausia:
– Kur tu gavai tiek pinigų, kad galėjai puskarte mieruot?
Sako:
– Pabaigiau vakar ugnelę, ėjau pas tave ugnelės, an tako radau stovint tokį senuką žarstant šiūpele ugnį, klausė, kur ainu, aš jam sakiau, kad ugnies, jis man sako: „Laikyk skvernus“, – aš laikiau, o jis man pripylė ugnies in skvernus, o kad parnešiau namon, pamačiau, kad auksiniai pinigai.
Jau tam turtingajam iš pavydų ir plaukai an galvos sutino! Ale vakare tas turtingasis išgesino savo ugnį, ir aina jis an tako, ar negaus ir jis pinigų. Atėjęs rado tą senuką žarstant ugnį. Sako:
– Seneli, paskolyk ugnies.
O tas senuks jam sako:
– Ką tu veiksi su ugnia? Tu turi gana ugnies.
Atsigrįžo atgal – žiūri, kad jau jo namai dega. Sudegė namai, sudegė visi turtai. Tas turtingasis stojo neturtingu, o tas neturtingasis stojo turtingu.
Tas senuks tai buvo Dievas.
PATEIKĖJAS: Baronas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 73-75, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 16
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas