Asmuo Vilius Kalvaitis

FIKSUOTOJAS

Daina V1428 [Ir išdygo žalia liepa]
Išdygo liepa lankos vidury. Atlėkė volungė. Ji regėjo dvi seseles važiuojant baltais rūbais, žaliu vainikėliu, kurį vėjas nupūtė. Atjojo du broliai žirgų girdyti. Jaunesnysis gelbėjo vainiką ir nuskendo. ... Ir išdygo žalia liepa

Padavimas apie Želvos pilį (buv. Salava (vok. Saalau), Rytų Prūsija; dab. Каменское, Kaliningrado sr., Rusija)
Statant Želvos pilį, į sieną buvo įmūrytas kūdikis. Toje vietoje iš sienos išaugo jovaras, kuris pavasarį, medžiams sprogstant, iš pumpurų krauju prakaituoja. ... Padavimas [Įmūrytas kūdikis]

Padavimas apie duris Vorpilio piliakalnyje (Šakių r.)
Merga prie kalno atsigulusi užmigo, o nubudusi pamatė kalne atsivėrusias duris ir viduje ant aukso stalo ugnį degant, šalia juodas ponas sėdėjo ir juodas šuo tupėjo. ... [Vorpilio piliakalnis]

Padavimas apie Eketės piliakalnio (Klaipėdos r.) kilmę
Eketės piliakalnį supylė švedai.... Padavimas [Ekitų piliakalnis]

BsTB 7 247-36 Mitologinė sakmė apie vaiduoklio baldymąsi seklyčioje
Moteris, vakare likusi namie viena, girdi seklyčioje baldymąsi. Kelis vakarus triukšmas kartojasi. Vyras vakare eina į seklyčią pažiūrėti, kas baldosi. Ant stalo nukrenta lyg ranka su trimis pirštais. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 248-37 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi šuilėje
Žmonės kalbėjo, kad šuilėje vaidenasi. Vyras apie 12 val. nakties išgirdo ant aukšto bildėjimą, kuris vis artėjo. Pradėjo bildėti bute. Vyras, pamanęs, kad tai vagys, pasikvietė kaimynus, bet nieko nerado. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 248-37 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi šuilėje
Žmonės kalbėjo, kad šuilėje vaidenasi. Vyras apie 12 val. nakties išgirdo ant aukšto bildėjimą, kuris vis artėjo. Pradėjo bildėti bute. Vyras, pamanęs, kad tai vagys, pasikvietė kaimynus, bet nieko nerado. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 248-38 Mitologinė sakmė apie vaiduoklius-mokytojus
Mokykloj naktimis vaidendavosi. Atvažiavęs mokytojas netikėjo, naktį laukė, kada pradės vaidentis. Vienas paskui kitą įėjo 7 vyrai, nusilenkė ir išėjo. Tai buvo prieš tai dirbę mokytojai. Nugriovus mokyklą, daugiau nesivaideno. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 249-39 Mitologinė sakmė apie įvairius baidymus
Vaikai išėjo iš stubos į lauką, o į vidų negalėjo įeiti - neatidarė durų. Pažiūrėję į vidų pro langą, pamatė du vargetas sėdinčius. Ganant jaučius, vienas jų pradingo. Antrą dieną rado jautį pirtyje ant krosnies. Vyras, naktį va... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 251-1 Padavimas apie vaiduoklius ant Molynės pilkalnio
Vyras netikėjo mirusiųjų pasirodymais. Jam einant per Molynės girią, leidosi saulė. Perėjus piliakalnį, pasirodė du nepažįstami kunigai, kurie su vyru prasilenkė kelyje. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 251-1 Padavimas apie vaiduoklius ant Molynės pilkalnio
Vyras netikėjo mirusiųjų pasirodymais. Jam einant per Molynės girią, leidosi saulė. Perėjus piliakalnį, pasirodė du nepažįstami kunigai, kurie su vyru prasilenkė kelyje. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 252-2 Padavimas apie nugrimzdusią bažnyčią Akmeniškių pilaitėje
Akmeniškių pilaitėje yra nugrimzdusi bažnyčia. Ant jos viršaus matydavosi vaikštančios mergos. Viena jų kerdžių prašė jas pabučiuoti. Kai kerdžius tai padarė, mergos viena po kitos išėjo. Liko tik viena bjauri merga, kurios kerdžius nei... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 252-2 Padavimas apie nugrimzdusią bažnyčią Akmeniškių pilaitėje
Akmeniškių pilaitėje yra nugrimzdusi bažnyčia. Ant jos viršaus matydavosi vaikštančios mergos. Viena jų kerdžių prašė jas pabučiuoti. Kai kerdžius tai padarė, mergos viena po kitos išėjo. Liko tik viena bjauri merga, kurios kerdžius nei... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 253-3 Padavimas apie dvi piltines prie Andulių
Kretingos parapijoje, Danės upės pietinėje pusėje, nuo Andulių kapinių į vakarus yra dvi piltinės. Ant jų vaidenasi.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 253-4 Padavimas apie Aplankio pilkalnį
Aplankio dvaro lauke esantį pilkalnį prieš 100 metų ponas kasdino. Jam prisisapnavo, kad darbą uždraustų. Nepaklausius, vėl prisisapnavo. Sapne perspėjo, kad jei nepaklausys, visas jo dvaras bus žemėmis apipiltas. Išsigandęs ponas liepė darb... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 253-5 Padavimas apie mergą prie Aplankio pilkalnio
Vyras ėjo į bažnyčią pro Aplankio pilkalnį. Prie jo priėjo merga, prašydama jai padėti - grįždamas iš bažnyčios jis turįs per šilkinę skepetą ją pabučiuoti. Pareidamas vyras prie kalno pamatė keistą pavidalą, kuriuo pasibjaurėjo ir... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 254-6 Padavimas apie mergas prie Aplankio pilkalnio
Vyrui einant pro Aplankio pilkalnį, nuo kalno nuėjo dvi mergos. Jų galvos buvo šviesios, kūnai - juodi. Mergos prašė vyro pagalbos, bet jis nuėjo šalin.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 254-7 Padavimas apie moteris ant Aplankio pilkalnio
Tėvas su sūnumi šalia pilkalnio ganė bandą. Ant pilkalnio pamatė dvi moteris juodais rūbais. Sūnus pradėjo kopti kalnu, bet vos tik jis pasiekė kalno viršų, moterys pradingo. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 254-8 Padavimas apie Apstaino pilkalnį
Prie Apstaino yra kalnas, pilkalniu vadinamas. Manyta, kad ten buvusios kapinės. Vaikai, naktimis ganydami arklius, sumanė pilkalnio skylės gylį išmatuoti, tačiau jiems nepavyko, tik brizgilų pavades prarado. Kitą rytą jas rado vietoje. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 256-10 Padavimas apie Beržkalnių pilkalnį
Gumbinės paviete, ant rytinio Mižlės upės kranto yra Beržukalnių pilkalnis. Pasakojama, kad kalnas yra nugrimzdusios pilies vietoje. Prie žmogaus, vakare einančio iš Gumbinės, nuo kalno prisiartino moteris. Ji paprašė, kad vyras, po kurio laik... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 254-9 Padavimas apie pilį ant Apstaino pilkalnio
Nuo Apstaino link Vilkyškių kairėje kelio pusėje yra Apastaino pilkalnis. Kadaise čia buvęs miestas, o pilyje kunigaikštis gyvenęs. Kartą prie vyro priėjo maža mergaitė ir paprašė pagalbos. Vyras, paėmęs ją ant rankų, įlipo į kalną. K... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 256-11 Padavimas apie Truškalnį
Ragainės paviete, Brėkštynų dvaro pievose palei Įsros upę yra Truškalnis. Jame esanti nugrimzdusi pilis. Senovėje čia buvo medžiai - užkeiktos mergos. Nuo Girėnų matydavosi jos dirbančios. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 141-25 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi prieš mirtį
Naktį motina su dukra, jau sugulusios miegot, išgirsta čirškimą, ošimą, lyg iš pilnos bačkos bėgtų alus. Po kelių minučių garsas dingsta. Jos atsikelia viską apžiūrėt, tačiau visur sausa. Po kelių dienų pasimiršta kaimynas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 257-12 Padavimas apie sunykusią pilį
Įsručio paviete, Bubaino kiemo gale, netoli Priegliaus upės XVIII a. buvo pastatyta pilis, kuri 1770 m. sugriauta. Toje vietoje buvo matoma baltai apsirengusi moteris. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 257-13 Padavimas apie Dovilų pilaitę
Dovilų pilaitė yra Klaipėdos paviete, kunigo lauko dauboje. Šalia buvo gili duobė. Senovėje žmonės jos gilumą matuodavo. Buvo mėginama pilaitę atkasti, tačiau nesėkmingai. Kasdami rado įvairių daiktų, net pinigų. Žmonės matydavo toje vi... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 258-14 Padavimas apie Eglininkų pilkalnį
Pilkalnio paviete, Eglininkų šiaurėje yra pailgas pilkalnis. Pasakojama, ten pasirodydavo 2 ar 3 besiprausiančios juodos mergos, jojantis ir mėlyną ugnį deginantis žalnierius. Kerdžiai, ant kalno pamatę ugnį, užlipę rado pinigus, kurie į kal... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 259-15 Padavimas apie Eglininkų pilkalnio mergas
Eglininkų pilkalnis turėjęs gilią skylę. Iš jos į Eglininkus ateidavo mergos, kviesdamos gyventojus jas pabučiuoti - mergas ir pilį išvaduoti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 260-16 Padavimas apie Sylkalnį
Ragainės paviete, Žilių parapijoje yra Sylkalnis. Ant kalno viršaus pasirodydavo karvė, kuri, pabėrusi pinigų, prapuldavo. Žmogus, galviją į turgų vesdamas, pasijuto šalia nepažįstamo dvaro. Pardavęs ponui gyvulį, atsigulė už dvaro tvoro... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 259-15a Padavimas apie Ekitų pilkalnį
Ekitų pilkalnis yra Klaipėdos paviete, Danės upės ir Ekečio upelio santakoje. Jį supylė lietuvininkai švedams apsiginti nuo maskolių ir prūsų. Sakoma, kad švedai patys jį supylė, žemių į kepures ir sterbles prisisėmę. Mokytojas pasakojo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 260-17 Padavimas apie Galkiemio pilkalnį
Galkiemio lauke (Pilupėnų parapijoje, Stalupėnų paviete) yra pilkalnis, senovėje gilią skylę turėjęs. Sakoma, kad į skylę įmetus akmenį, girdėdavosi ginklų tarškėjimas. Ten auksiniame, sidabriniame ir variniame karste palaidotas žuvėdų... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 261-18 Padavimai apie Vilkalnį ir Ziegorkalnį
Ragainės paviete, Giršūnuose yra Vilkalnis. Nuo kalno giedrą dieną galima matyti devynias bažnyčias. Ziegorkalnyje yra nugrimzdusi pilis. Anksčiau kalne skylė buvusi. Naktį ir dieną girdėdavosi, kaip laikrodis 12 valandą mušdavo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 261-19 Padavimas apie Guldapės pilkalnį
Ant Guldapės kalno viršaus šalia skylės kerdžius rado grandinės galą, kuri įkrito į skylę. Sakoma, pilkalnio merga 12 val. nakties ir dienos eidavo į miestą ir prašydavo žmonių jai padėti - ant pečių užsidėjus ją ant kalno užnešti i... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 262-20 Padavimas apie Jeruzalės dvaro pilkalnį
Jeruzalės dvaro pilkalnis yra netoli Priegliaus upės. Kalno vakarinėje pusėje yra duobė, gale stovi Jeruzalės ponui pastatytas krikštas. Ant piliakalnio dvasios vaidenasi.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 262-21 Padavimas apie prancūzų kapus ties Kalvena
Per prancūzų karą ties Kalvėna daug prancūzų sušalo ir čia buvo palaidoti. Kitą vasarą mergos, ėjusios pro jų palaidojimo vietą, pasijuto daugybės kareivių ir karininkų apsuptos. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 263-22 Padavimas apie Aukštąjį kalną
Katinavoje, Stalupėnų paviete yra vadinamasis Aukštasis kalnas, vinkšnomis apaugęs. Sakoma, senieji lietuvininkai, dar pagonys būdami, tą kalną supylė. Pasakojama, kad kalne yra nugrimzdusi pilis, o didžiausia ant jo esanti vinkšna - prakeikta ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 266-23 Padavimas apie Katinavos kalną
Prie Katinavos kalno gyvenęs Katinavos vyskupas Kohlhoffas. Jis sakydavo nebijoti, jei kas ant kalno pasirodytų. Kartą vidurnaktį karieta į dvarą įvažiavo, tačiau staiga lyg į žemę prapuolė. Ant kalno matydavosi balti ir juodi vyručiai. Vysk... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 267-24 Padavimas apie Kraupiškėnų pilkalnį
Kraupiškėnų pilkalnis yra šalia Unguriškės. Jo viršus apkasinėtas. Kartą kasinėjant buvo rastas pilnas katilas su pinigais, tačiau jis gilyn nuskambėjo. Ganydami bernai matydavo aplink kalną ponus karietoje važinėjant. Kartą žirgininkai p... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 267-24 Padavimas apie Kraupiškėnų pilkalnį
Kraupiškėnų pilkalnis yra šalia Unguriškės. Jo viršus apkasinėtas. Kartą kasinėjant buvo rastas pilnas katilas su pinigais, tačiau jis gilyn nuskambėjo. Ganydami bernai matydavo aplink kalną ponus karietoje važinėjant. Kartą žirgininkai p... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 141-26 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi prieš mirtį Gumbinėje
Ponia, kurios sūnus sirgo, vieną vakarą išgirdo garsų bildėsį virtuvėje. Įėjusi pamatė, kad viskas tvarkoje ir labai stebėjosi. Rytmetį jos sūnus mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 268-26 Padavimas apie Kulmkulių pilkalnį
Kulmkulkių pilkalnis yra Piktupėnų parapijoje, Tilžės paviete, netoli Vilkės upės. Ant jo viršaus yra didelė duobė. Netoli kalno ant upės kranto taip pat yra gili duobė, kurioje nugrimzdo piemenukas. Daugelis matydavo ant kalno karves žolę ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 270-28 Padavimas apie Molynės pilkalnį
Moteris pasakojo, jog vidurdienį, eidama su dukra pro Molynės pilkalnį, pamatė nepažįstamą kunigą. Moteris pagalvojo, jog šis eina iš netoli esančio pilkalnio. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 270-29 Padavimas apie Norkitų pilkalnį
Norkitų pilkalnis yra Įsručio paviete, netoli Auksinės upės. Valteris pasakojo, kad jaunystėje ant kalno matė keturias aptvertas skyles. Kažkada šioje vietoje vyras pamatė juodą mergelę. Ji prašė du sekmadienius ateiti, o trečią - ją pabu... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 271-30 Padavimas apie Pilgarbį
Padeimų laukuose, Labguvos paviete, šalia upės Deimė yra Pilgarbis. Čia yra nugrimzdęs dvaras. Kartą vaikai matė iš ten išeinant didelių ir mažų žmogiškų pavidalų. Muzikantui su sūnumi einant pro kalną, panelė pakvietė juos į vidų. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 272-32 Padavimas apie Pilkalnio pilkalnį
Šalia Pilkalno miesto, pietų pusėje yra pilkalnis. Ant jo pasirodydavo dvasios.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 141-27 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi
Vyras tris vakarus iš eilės girdi barškinimą į namo duris. Trečią vakarą atidaro duris, bet ten nieko nematyti, tik iš palubės nukrenta tartum vielos rinkė, kuri sukasi lyg spiralė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 272-33 Pasakojimas apie Ragainės pilį ir padavimai apie Ragainės pilkalnį
Anksčiau Ragainės pilis buvo pastatyta iš akmenų, tik viršuje turėjo mažus langelius. Dabar ji visai kitokia. Ragainės pilkalnis yra netoli Ragainės miesto į rytus, prie Nemuno. Senovėje jo viršuje buvo skylė. Kai žmogus į jo skylę įmetė... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 274-34 Padavimas apie Ragainės pilkalnio lobį
Ragainės Juškutis apie pilkalnį pasakojo, kad senovėje kalno viršuje buvo skylė. Ją matuojant su kartimi, ši aukštyn išlėkė. Vienam ūkininkui prisisapnavo, kad reikia pilkalnį kasti, nes ras lobį, tik niekas neturi prašnekėti, o jis pietu... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 275-35 Padavimas apie [Ragainės] pilkalnį
Kartą jaunimas prie kalno ganė arklius ir į skylę įmetė vieno berniuko brizgilus. Berniukas šeimininko bijojo, todėl kiti savo brizgilus surišo ir berniuką į skylę nuleido. Ten senukas jį vedžiojo lyg po seklyčias, liepė pinigų imti tiek,... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 275-36 Padavimas apie Ragainės pilkalnį ir kupčių Gudę
Ragainės pirklys pasakojo, kad jaunystėje ant kalno buvęs ir į skylę akmenėlį metęs. Kai medžių bei lentų pirklys pradėjo prekiauti tarp kapinių ir pilkalnio, tai lentų darže, prie kapinių naktimis dvyliktą valandą pasirodydavo juodas vy... Teksto 1998 m. redakcija

Pasakojimas apie Sereikio pilvietę
Šereiklaukyje, Ragainės paviete yra kunigaikščio Šereikio pilvietė. ... [Sereikio pilvietė]

Padavimai apie Rambynkalnį
Bitėnų Rambynkalnis, senovėje garbintas kalnas, nors jau ir be aukojimo akmens, yra ant dešinio Nemuno kranto. Pasakojama, kad kunigaikščiai su dovanomis eidavę pas Krivių Krivaitį, siekdami jo išminties įgauti ir su Perkūnu suderinti. Dievait... Rambynkalnis

BsTB 7 142-28 Mitologinė sakmė apie garsus prieš dukters mirtį
Vakare vyras, kurio duktė sirgo, jau atsigulęs miegoti išgirsta, kaip nuo lentynos su dideliu trenksmu nukrinta skardinė. Atsikėlęs pamato, kad viskas yra savo vietoje. Kitą dieną duktė mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 142-29 Mitologinė sakmė apie vištos kurkimą kaip mirties ženklą
Antrą Kalėdų dieną, palaidoję dukterį, tėvai ir jų sūnus išgirsta tris kartus vištos kurkimą. Berniukas sako, kad nuo to garso gali išsigąsti. Kitą dieną jis suserga, per Tris karalius miršta. Motina mano, kad tas kurkimas - vaiko ligos i... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 142-31 Mitologinė sakmė apie įrankių skambėjimą prieš grabo užsakymą
Dailidė kiekvieną kartą prieš grabo užsakymą girdi skambant savo darbo įrankius.... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas apie žvejo nutikimą prie Rambyno
Žvejys, vidurnaktį plaukdamas pro Rambyną, sutiko skalbiančias moteris, kurios prašė už gerą atlygį nuplukdyti jas į Ragainę. Kai jos sulipo į valtį, žvejys išsigando, kad ši tuoj nugrims, tačiau moterys dainuodamos, šokinėdamos džiaug... [Žvejo nutikimas prie Rambyno]

BsTB 7 142-32 Mitologinė sakmė apie dailidės įrankių skambėjimą prieš grabo užsakymą
Prieš grabo užsakymą dailidei suskamba įrankiai, ypač pjūkleliai. Taip būdavo ir jo tėvui.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 143-33 Mitologinė sakmė apie pjūklelio skambėjimą prieš grabo darymą
Dailidė, atėjęs pamatuoti grabo, pasakoja, kad darydamas vieną grabą girdėjo suskambant pjūklelį. Tada jis stebėjosi, kad reikės daryti ir antrą, nes pjūklelis suskamba kiekvieną kartą prieš grabo darymą.... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas apie Skalvkalnio ežerus ir raudonąjį princą
Dešinėje nuo Paskalvių yra kiemo kapinės. Prieš jas kairėje kelio pusėje guli Paskalvių Rambynas. Nuo Rambyno į rytus guli Skalvkalnis. Paskalvių gyventojai pasakoja, kad ant jo viršaus buvę du ežerai, o prie jų - po plytinį pilies pamatą.... [Skalvkalnio ežerai ir raudonasis princas]

BsTB 7 143-34 Mitologinė sakmė apie pjūklelių suskambėjimą prieš grabo užsakymą
Žmogus nueina pas dailidę prašyti, kad padarytų grabą. Dailidės žmona stebisi, kad dėl to vakar taip suskambėję pjūkleliai. O pats dailidė sako, kad taip jau yra įprasta, kad kiekvieną kartą prieš grabo užsakymą suskamba įrankiai. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 143-35 Mitologinė sakmė apie ženklus prieš mirtį
Vienam žmogui, besimokančiam dailidės amato, suskambėjo pjūklas. Meistras tada pasakęs, kad kas nors mirė. Po valandos atėjo besimokančiojo tėvas ir pasakė, kad mirė jo sesuo bei užsakė padaryti grabą. Reiškia, kad pjūklas suskambęs kaip... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 143-36 Mitologinė sakmė apie ženklus prieš mirtį
Žmogus nuėjo pas dailidę užsakyti dukrelei grabo. Dailidė pasakė jau žinojęs, kad kas nors ateis grabo, nes jo pjūklelis taip prisimaldavo. Prieš grabo užsakymą taip visuomet būna.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 143-37 Mitologinė sakmė apie ženklus prieš mirtį
Senas dailidė, padaręs apie šimtą grabų, sakydavęs, kad visad prieš grabo užsakymą, prieš vieną, dvi ar tris dienas, suskambėdavo pjūklelis. Kaip teisingai eina laikrodis, taip pjūklelio suskambėjimas ženklina grabo užsakymą. ... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas apie pakeleivį prie Skalvkalnio
Paskalvių Ercikytis, naktį jodamas pro Skalvkalnį, pajuto, kad ant žirgo šalia užsėdo vyras ir jį apsikabino. Nepažįstamasis apie 80 žingsnių jojo kartu, tada netoli Paskalvių Rambyno nuo žirgo nuslinko. ... [Pakeleivis prie Skalvkalnio]

Padavimas apie bauginimus prie Skalvkalnio
Paskalvių Razumyčiui pro Skalvkalnį į pievas jojant, pasirodė skranda vilkintis vyras. Arkliai stipriai pasibaidė. Kapines prijojus, vėl pasirodė tas vyras. Arkliai išsigandę pabėgo į pievas. Vyrui į kupetą atsigulus, pasirodė juodas šuo, ... [Bauginimai prie Skalvkalnio]

Padavimas apie vaiduoklį prie Skalvkalnio
Razumienė prie Skalvkalnio pamatė veršiuko dydžio margą pavidalą be galvos, einantį link kapinių.... [Vaiduoklis prie Skalvkalnio]

Padavimas apie zuikius ir šunis prie Skalvkalnio
Razumienė, būdama šalia Skalvkalnio, pamatė iš kapinių pusės vieną po kito atbėgančius zuikius ir juos atsivejančius šunis, kurie ant Skalvkalnio pradingę. ... [Zuikiai ir šunys prie Skalvkalnio]

Padavimas apie sūkurį prie Skalvkalnio
Razumienė pasakojo, kartą nuo Skalvkalnio pakilo sūkurys, kuris nuvinguriavo į Ilgežerį, kur po geros valandos nutilo.... [Sūkurys prie Skalvkalnio]

Padavimas apie Kiaulės rago kalną
Ragainės paviete, Šešupės šiaurinėje dalyje yra Raudžų kalnas, vadinamas Kiaulės ragu.... [Kiaulės rago kalnas]

Padavimas apie Skumburų pilkalnį
Skumburų pilkalnis yra Kraupiško parapijoje, Ragainės paviete, kur Žąsupė su upeliu Eimenys susilieja. Dar apie 1830 m. jo viršuje buvo išmūryta skylė. Sakoma, kad ten pilis nugrimzdusi. Norintis ją išvaduoti, turi 3 ketvirtadienio vakarus dvy... [Skumburų pilkalnis]

Padavimas apie pinigus ir arkliašūdžius iš [Skumburų] pilkalnio
Ant [Skumburų] kalno buvo skylė. Vaikai, išdykaudami ant kalno, įmetė į skylę vieno berniuko kepurę. Surišę vadžias ir virves, jie nuleido berniuką į skylę pasiimti kepurės. Ten jis pamatė juodus vyrus, prie ugnies triūsiančius. Šie pri... [Pinigai ir arkliašūdžiai iš [Skumburų] pilkalnio]

BsTB 7 142-30 Mitologinė sakmė apie durų darinėjimąsi darant grabą
Dailidei besidarbuojant atsidarė durys, lyg kas įeitų, nors nieko nesimatė. Jis jas uždarė, jos atsidarė vėl, tačiau prie jų nieko nebuvo. Vakare atėjo užsakyti tėvui grabą, nes tuo laiku, kai atsidarinėjo durys, jis pasimirė. Dailidė, da... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 144-39 Mitologinė sakmė apie bildesį prieš ligonio mirtį
Vienam vyrui sergant, trys virtuvėje besidarbuojančios moterys prie durų iš daržo pusės išgirdo garsų bildesį. Pamaniusios, kad kažkas atėjo, nuėjo atidaryti durų, tačiau ten nieko nebuvo. Grįžusios rado ligonį mirusį.... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas apie mergas iš [Skumburų] pilkalnio
Kalno mergos prikalbėjo senuką jas ir pilį išvaduoti. Sakė, tris ketvirtadienio vakarus ateiti ant kalno. Trečią vakarą ateis visokios baidyklės, kurias jis turės pabučiuoti. Paskui ateis baisi rupūžė ir devyngalvis. Pirmą vakarą atėjo to... [Mergos iš [Skumburų] pilkalnio]

Padavimas apie mergas prie [Skumburų] pilkalnio upelių
Ties stačiausia [Skumburų] kalno vieta, Eimenio upelyje, žmonės matydavo vieną, dvi, tris baltas mergas ryte, per pietus, vakare besimaudančias. Pietų pusėje stačiausioje kalno vietoje, ant Žąsupėje esančių dviejų akmenų dvi baltos mergos ... [Mergos prie [Skumburų] pilkalnio upelių]

Padavimas apie [Skumburų] pilkalnio mergas ir raitelį
Vidurnaktį pro [Skumburų] pilkalnį einantį vyrą dvi mergos užviliojo ant kalno viršaus. Prašė jo, atsisėdus atbulai ant arklio, nuo kalno nujoti - jas išvaduoti. Vyras jojo, tačiau išsigando, nušoko nuo arklio ir paliko dejuojančias mergas.... [Skumburų] pilkalnio mergos ir raitelis]

Padavimas apie senuką ir [Skumburų] pilkalnio lobį
Vienam senukui pilkalnyje buvo nulemtas lobis. Atėjus nulėmimo išsipildymo laikui, pas senuką pasirodė kalno merga, kuri kvietė jį užlipti ant kalno ir pasiimti maišą su pinigais. Senukas labai silpnas buvo, todėl atsisakė. Merga ir antrą vak... [Senukas ir [Skumburų] pilkalnio lobis]

Padavimas apie [Skumburų] kalno deives
Micuose apie 1820 m. ketvirtadienio vakarais pas ūkininką ateidavo kalno deivės, kurios prašydavo jas ir pilį išvaduoti. Ūkininko šunys, nerasdami vietos, cypdavo iš baimės, todėl vėliau jis iš anksto juos uždarydavo į tvartą. ... [Skumburų] kalno deivės]

Padavimas apie [Skumburų] pilkalnio mergas
Žmonės matydavo, kaip iš pilkalnyje esančios skylės išeidavusios dvi baltos mergos ir melždavusios karves. ... [Skumburų] pilkalnio mergos]

Padavimas apie jaučio pardavimą prie [Skumburų] kalno
Ūkininkas iš Micų, pardavęs jautį Ragainėje, naktį jį išvedė. Atsivedė prie Eimenio upelio , o ten vyras jį užkalbino, norėdamas pirkti jautį. Ūkininkas nesutiko, nes jautis jau parduotas, tačiau šis pasiūlė tiek pinigų, kiek galės p... [Jaučio pardavimas prie [Skumburų] kalno]

Padavimas apie artoją prie Skumburų kalno
Artojas arė prie Skumburų kalno. Atėjus priešpiečių metui, vagos gale jis rado lėkštę su kiaušiniene ir spirgais. Suvalgė ir arė toliau. Prie sekančios vagos taip pat rado lėkštę su maistu. Suvalgė. Kai trečią kartą vagos gale rado lė... [Artojas prie Skumburų kalno]

Padavimas apie piemenį ant [Skumburų] pilkalnio
Bonkio piemuo ant [Skumburų] pilkalnio viršaus rado siūlų kamuolį. Jis ėmė nuo jo vynioti botagams. Jau privyniojo sau didelį kamuolį, o anas liko tokio dydžio, kokio rado. Kai piemuo nusistebėjo ir nustojo vynioti, išgirdo balsą, kad tęstų... [Piemuo ant [Skumburų] pilkalnio]

Padavimas apie tarškėjimą ant [Skumburų] pilkalnio
Jaunas vyras rudens vakarą, pasiėmęs šautuvą, ėjo į pietų pusę pro pilkalnį ir kapines. Vidurnaktį išgirdo nuo kalno link Žąsupės sklindantį tarškėjimą, kuris, pasiekęs kalno vidurį, nutilo. Po valandos vėl lyg vežimas iki pusės ka... [Tarškėjimas ant [Skumburų] pilkalnio]

Tikėjimas apie Perkūną, velnią ir kodėl velnių mažėja
Perkūnas trenkdamas velniuką užmuša, todėl jų mažėja.... [Apie Perkūną ir velnią ir kodėl velnių mažėja]

Mitologinė sakmė apie Perkūną ir velnią
Žmonės grėbė šieną. Prasidėjo didelė perkūnija ir lietus. Žmonės pamatė juosvą kūdikį atbėgantį. Žmonės vaikui liepė šokti į vandenį. Perkūnija trenkė į vandenį, kur tas vaikas įšoko.... [Apie Perkūną ir velnią]

Mitologinė sakmė kaip moteris vokietuką nuo perkūnijos gelbėjo
Užkilus perkūnijai, moteris pamatė atbėgantį vokietuką, kuris kaip mažas vaikas verkė. Moteris norėjo tą vaiką išgelbėti, bet jis jos neklausė. Perkūnija trenkė į tą vaiką.... [Kaip moteris vokietuką nuo perkūnijos gelbėjo]

Padavimas apie Baltkalnį
Šilokarčemos paviete yra Šilmeižų Baltkalnis, rytų pusėje Šyšos graužiamas. Senovėje žmogus matęs upelio pusėje iš kalno išslenkant pinigų katilą. Jis norėjo katilą išlaikyti, tačiau šis po žeme nugarmėjo. Netoli Baltkalnio yra Jo... [Baltkalnis]

Padavimas apie pilkalnį prie Tilžutės upės
Šupinų Rožatis (Ragainės pavietas) papasakojo apie jų kiemo pilkalnį, esantį prie Tilžutės upės. Sakoma, kad senovėje tame kalne girdėdavosi laikrodžio dūžiai. Kartą žmogui, prie kalno snūduriuojant, atėjo vyras, kuris pasiūlė naudą ... [Pilkalnis prie Tilžutės upės]

Padavimas apie Tamoviškių Kampsvykalnį
Tamoviškių Kampsvykalnis yra Įsručio paviete, lyg vartai upės Mižlės vingio angoje. Vingyje matomi pilies pamatai. Kalno viršuje yra didelė skylė. Šiaurinė pilkalnio pusė nukasta - susidarė siena. Joje vaikai rado akmeninę žmogaus galvą, ... [Tamoviškių Kampsvykalnis]

Padavimas apie skrynią iš [Tamoviškių] pilkalnio
Apie 200 žingsnių į rytus nuo piliūkščio, arba už tikrosios pilies vietos, yra užkasta pora sidabrinių patrankų. Maždaug prieš 150 m. senutė matė, iš kalno išvažiuojant keturiais juodais žirgais pakinkytą karietą. Privažiavus prie tos... [Skrynia iš [Tamoviškių] pilkalnio]

Padavimas apie karvės melžimą Tamoviškių kalne
Tamoviškių kalnas 1810 m. priklausė ūkininkui Krueger'iui. Viena ūkininko karvė, prieš genant namo, kažkur prapuldavo ir pareidavo visai išmelžta. Po kiek laiko pastebėjo, kad karvė eina į kalną. Ponas, matydamas, kad iš jos nebus jokios na... [Karvės melžimas Tamoviškių kalne]

Padavimas apie piliūkštį prie Tamoviškių
Sena moteris pasakojo, kad jaunystėje saulėtekyje rytinėje piliūkščio pusėje kartą matė patiestas skepetas toje vietoje, kur balinami audiniai. Kiti matė dar ir sidabrinių rykų, medžiuose padžiautų skepetų. ... [Piliūkštis prie Tamoviškių]

Padavimas apie Tamoviškių pilį
Tamoviškiuose vienas senukas ilgą laiką galvojęs apie pilies išvadavimą. Vieną vakarą, kai gulėjo lovoje, šalia pamatė žaliai apsirengusią mergą. Senukas taip išsigando, kad pypkę paleido ir patalais galvą užsidengė. Merga, tuo metu pat... [Tamoviškių pilis]

Padavimas apie mergas prie Kampsvykalnio
Vyras Žaliojo ketvirtadienio vakare ėjo pro Kampsvykalnį. Ten pamatė tris mergas, kurias pasveikino "labas vakaras". Jos paklausė, kas per vakaras. Tada vyras atsakė, kad Žaliojo ketvirtadienio. Daug žmonių vakarais girdėdavę prie kalno kates p... [Mergos prie Kampsvykalnio]

Padavimas apie Smailųjį, arba „Lopetų“ kalną
Netoli Tepliavos, Karaliaučiaus paviete, palei Deimę guli smailusis, arba Lopetų kalnas, truputį toliau ant Deimės kranto - pilkalnis. Sakoma, kad kai darbininkai pylė tą pilkalnį, vakarais eidami namo, turėjo po kastuvą žemių ant pievos išbe... [Smailusis, arba „Lopetų“ kalnas]

Padavimas apie pilkalnį prie Deimės upės
Netoli Tepliavos, šalia Deimės upės yra pilkalnis. Jo viršuje, šiaurės pusėje yra daugybė opšrų urvų. Senovėje pilkalnio viršuje buvo keturios skylės. Netoli pilkalnio artojai girdėdavo kalne paplotėlius plojant. Jaučius pajungdami, pama... [Pilkalnis prie Deimės upės]

Padavimas apie Užprūdžių pilkalnį
Užprūdžių pilkalnis yra Lazdynų parapijoje, Pilkalnio paviete. Pilkalnio viršuje yra skylė ir perkasa. Mažuikuose mokytojas pasakojo, kad dar 1843 m. akmenėlius į skylę mesdavo ir girdėdavo atgarsius iš didžios gilumos. Beinokiemo Baltrušis... [Užprūdžių pilkalnis]

Padavimas apie Vorpilį
Prūsų Vorpilis yra netoli nuo Tilžės, prie Nemuno. Dar apie 1830 m. jo viršuje skylė buvusi, į kurią akmenėlį įmetus, tik po kiek laiko dugną pasiekdavo. Nuo Vorpilies į rytus yra tikroji pilis. Vorpilies daubos apaugusios žole ir apsodintos... [Vorpilis]

Padavimas apie Vorpilio kasinėjimus
Prūsų Barkšatis pasakojo, kad apie 1860 m. ponas su vyrais Vorpilį kasinėjo. Rado daug senovinių daiktų: sidabrinių šaukštų, peilių, kardų. Rytais iškasti plotai vėl užberti būdavo. Toliau kasdami, rado keturkampių plytų mūrą, o jame ... [Vorpilio kasinėjimai]

Padavimas apie skatinimą kasinėti Vorpilį
Prūsų Sturys pasakojo, vienam Tilžės ponui prisisapnavo, jog sekmadieniais per mišias jis turi leisti kasti Vorkpilį. Tada ras daug aukso. Ponas nepaklausė. Jam mirus, Ulrikis tą patį sapną sapnavo. Šis kasinėdamas rado kariškų daiktų, plyt... [Skatinimas kasinėti Vorpilį]

Padavimas apie žvejo nuotykį prie Vorpilio (1)
Prūsų kiemo Rudys pasakojo, kad vienas žvejys, netoli Vorpilio plaukiodamas savo valtelėje, išgirdo klausimą: "ar mesti?". Jis atsakė, kad mestų. Tuo metu atsirado vokietukas, kuris įmetė į valtį kumelės pilvą. Žvejys tą pilvą išmetė la... [Žvejo nuotykis prie Vorpilio (1)]

Padavimas apie žvejo nuotykį prie Vorpilio (2)
Žvejys liko nakvoti ties Vorpiliu. Jo žmona jau miegojo, kai atsirado vokietukas, kuris paklausė, ar mesti. Žvejys pasakė, kad jei ką gero turi, tegul meta. Tada vokietukas įmetė į valtį nuluptą kumelę. Žvejys, pasibaisėjęs, ją iš valties... [Žvejo nuotykis prie Vorpilio (2)]

Padavimas apie žvejį ir ponus iš Vorpilio
Rudys, žvejodamas Nemune ties Vorpiliu, atsisukęs pamatė poną ir ponią, į jo valtelę įlipančius. Ponai sakė, kas žvejys nebijotų, perkeltų juos prie kalno, o jie jam gerai atsilygins. Perkėlus ponus į kitą pusę, šie pro duris į kalną ... [Žvejys ir ponai iš Vorpilio]

Padavimas apie žvejo nutikimą prie Vorpilio
Prūsų žvejys prie Vorpilio išgirdo balsą, sakantį: "Šuns puse, duok man rūbų ir kurpių, aš turu toliaus traukt..." Vyras nuėjo į tą pusę, iš kur sklido balsas, ir rado pilną lanką kukurdvelkių. Vieną parnešė namo, kur jis pavirto auk... [Žvejo nutikimas prie Vorpilio]

Padavimas apie jautį ant Vorpilio
Prūsų Sturys taip pasakojo apie Vorpilį. Kai jis buvo jaunas, mėsininkai, Ragainėje nupirkę galvijus, parsivarydavo juos panemune. Kartą, susitarę, vyrai ėjo jų paimti užstatu. Ten nuėję, rado vieną jautį gulintį kalno dauboje. Jiems priar... [Jautis ant Vorpilio]

Padavimas apie trobas ant Vorpilio
Sturys pasakojo, kad Prūsų kiemo žardis tęsėsi iki Vorpilio. Kartą jam su broliu arklius ganant, šis prieš vidurnaktį jojo apžiūrėti, ar tvora nėra išlaužta. Ant Vorpilio brolis matė trobas su kaminais, tačiau grįžęs nieko nesakė. Nus... [Trobos ant Vorpilio]

Padavimas apie Vorpilio gyventojus
Sturys pasakojo, kad anksčiau Vorpilis aukštesnis buvo, su urvais. Apie 1840 m. merga, piemeniui pietus atnešus, prie kalno užmigo. Pašokus, pamatė šiaurės pusėje duris, ant auksinio stalo degančią ugnį, prie stalo sėdintį juodą poną, kito... [Vorpilio gyventojai]

Padavimas apie mergelę ant Vorpilio
Sturys pasakojo, kad jaunystėje ties Vorpile venterį apžiūrėjęs, ėjo prie kalno. Ant jo viršaus pamatė mergelę juodais rūbais. Su vyru ėjo ir ant kiekvieno svetimo lojantis šunytis, kuris, pamatęs mergelę, cypdamas apie vyrą lakstė. Vyrui... [Mergelė ant Vorpilio]

Padavimas apie mergeles ant Vorpilio kalno
Paskalvių Benatis pasakojo, kad arklininkams vidurnaktį, žmonėms vidurdienį ant Vorpilio pasirodydavo trys mergos. Kartą jaunuolis, joms mojant, užlipo ant kalno, kur pasijuto esąs seklyčioje. Mergelės jį meldė išvaduoti iš kalėjimo. Jaunuo... [Mergelės ant Vorpilio kalno]

Padavimas apie Voro pilį
Žinomas padavimas, kad ant Vorpilio kalno buvo kunigaikščio Voro pilis, kuri, užpuolus kryžiuočiams, buvo žynio prakeikta ir nugrimzdo po žeme, kad kunigaikščio duktė Voryla nepatektų į krikščionių vergiją. Taip pat pasakojama, kad Voryla... [Apie Voro pilį]

Padavimas apie Karlkalnį
Žardžų (Klaipėdos pavietas) Karlkalnis yra šalia kelio. Dabar jis virtęs kapinėmis. Ant kalno grafas turėjo pilį, o pietų pusėje - ir vyndaržį. Čia vaidendavosi dvasios. Į pietus per upelį Smeltalę supiltas Laistų arba Uzarų, kalnas. ... [Karlkalnis]

Padavimas apie Želvų pilį
Želvų pilis yra Įsručio paviete. Rytinėje ir šiaurinėje pusėse ją tvenkia ežeras, o pietų pusėje yra įeinami vartai. Nuo jos rytų pusėje po ežeru yra urvas iki Jurbarko pilies. Ją statant, į rytų pusėje esančią sieną buvo užmūryta... [Želvų pilis]

Padavimas apie Žydkiemio kalnelį
Geldapės paviete, Žydkiemyje, iškyla kalva, kuri yra didžios pilies vieta. Per žuvėdų karą, ponams išbėgus, pilis liko tuščia. Jos mūrų plytos buvo panaudotos statant bažnyčią. Kartą ant kalvos, ariant virš rūsio prieangio, įgriuvo ja... [Žydkiemio kalnelis]

Mitologinė sakmė kaip perkūnija trenkė į vokietuką
1893 metais V. Bastiks iš Preilos su mergina ir dviem kaimynais išplaukė į jūrą žvejoti. Užėjus didelei audrai visi grįžo į krantą. Tik išlipus į krantą, jie pamatė vokietuką balta krūtine. Stipriai sužaibavo ir trenkė į vokietuką ... [Perkūnija trenkė į vokietuką]

Mitologinė sakmė kaip velnias nuo perkūnijos slėpėsi sijono užuolankoje
Dviems seserims begrėbiant šieną, užėjo didelė perkūnija. Seserys, pasikėlusios sijonus, pasileido bėgti namo. Mergaičių tėvas žiūrėjo per langą ir pamatė, kad vienos dukters sijono užuolankoje sėdi raudonas vyrutis. Išbėgęs į lauk... [Velnias nuo perkūnijos slėpiasi sijono užuolankoje]

Mitologinė sakmė kaip medžiotojas padėjo Perkūnui velnią nušauti
Medžiotojas medžiojo ir užėjo didelė perkūnija. Jis pamatė raudonai apsirengusį vyruką, kuris perkūnijai trenkiant po akmeniu palenda, o perkūnijai nutilus išlenda ir iš perkūndebesio tyčiojasi. Medžiotojas susmulkino sidabrinį pinigą ir... [Kaip medžiotojas padėjo Perkūnui velnią nušauti]

Mitologinė sakmė kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino
Prasiskolinęs žmogus iš nieko daugiau pasiskolinti negalėdamas, nusprendė pasiskolinti iš velnio. Velnias jam atnešė kartį sidabrinių pinigų, prašydamas nedidelės sumos varinių pinigų palūkanų. Atėjus laikui palūkanas grąžinti, žmogu... [Kaip velnias žmogui sidabrinių pinigų paskolino]

Mitologinė sakmė apie merginos sloginimą
Kalvaitytė iš Skerdynų (Gryneidės par., Įsručio pav.), gulėdama klėtyje, pajuto kažką judant ant patalų. Mergina sugriebė kūdikio rankytę, kurią numetė ant aslos.... [Merginos sloginimas]

Tikėjimas, kodėl per perkūniją negalima atsilenkti sijono ar kelnių
Per perkūniją negalima atsilenkti sijono ar kelnių, nes velnias ten pasislepia. Jeigu žmogus nuodėmingas, į jį perkūnija trenkia.... [Kodėl per perkūniją negalima atsilenkti sijono ar kelnių]

Tikėjimas kaip paplakus „velnio rykštėmis“ velniai gyvulių nejodo
Augalai, kurie vadinami velnio rykštėmis, apsaugo gyvulius nuo velnių jodymo. Velnio jodomą gyvulį velnio rykšte nuo galvos per nugarą braukti.... [Tikėjimą, kaip paplakus „velnio rykštėmis“ velniai gyvulių nejodo]

Mitologinė sakmė apie sloginimą prie ežero
Junkėris iš Tovės (Įsės parapija, Pakalnės pavietas) pasakojo, kad jau 40 m. yra išsinuomavęs Tovės ežerą, bet viename krašte dar ir dabar nedrįsta atsigulti, nes pirmais metais čia jį kelis kartus slogino, jis girdėdavo ateinant slogą. K... [Sloginimas prie ežero]

Mitologinė sakmė apie Rudienės sloginimą
Rudienę iš Kuršviečių (Lenkviečio parapija, Ragainės pavietas) labai dažnai slogindavo. Ji jausdavo slogą nuo kojų galo patalais slenkančią. Kartą ji nutvėrė žmogišką ranką, kuri buvo šalta kaip ledas. ... [Rudienės sloginimas]

Mitologinė sakmė apie apsigynimą nuo slogučio
Buskis iš Rusnės (Šilokarčemos pavietas) pasakojo, kad buvo mėnesiena, kai prie lovos pamatė vyrą. Šis šoko ant patalų ir pradėjo slėgti. Kai Buskis pradėjo šaukti, slogutis tarė, kad jei šis nenutils, jis pabėgs. Buskis dar garsiau šauk... [Apsigynimas nuo slogučio]

Mitologinė sakmė apie slogutį mėšlyne
Žmogus atsigulė tvarte. Naktį atėjo jį slogutis sloginti. Vyras, jį numesdamas, pataikė tiesiai į mėšlyną. Tai slogutis suplojo rankomis, nusijuokė ir prapuolė.... [Slogutis mėšlyne]

Pasaka AT 424* [Nuotaka slogutė] (2)
Berną dažnai slogindavo. Seni žmonės patarė užkišti visas skyles ir tarpsienių plyšius. Bernas pamiršo užkišti rakto skylę. Kai ją užkišo, tą naktį ramiai miegojo. Antrą naktį vėl neužkišo, tai slogutė vėl jį slogino. Kitą nakt... [Nuotaka slogutė] (2)

Mitologinė sakmė apie slogutes
Ketvirtadienį, vakare pas ūkininką prie krosnies apsinakvojo vargeta. Ūkininkas turėjo tris dukteris, kurios iki 12 val. nakties verpusios, nes ketvirtadienio vakarais turėdavo žmones, gyvulius, akmenis, medžius, tvorą sloginti. Vargetai girdint,... [Slogutės]

Etiologinė sakmė apie prakeikimus iki Kristaus gimimo
Girėnuose, Ragainės paviete moteris pasakojo, kad po Adomo išvarymo iš rojaus iki Kristaus gimimo prakeikimai pildydavosi: jei vienas kitam sakydavo "tu rupūže", tai tas pavirsdavo rupūže, pasakius " tu žvėrie" - žvėrimi, "tu akmuo" - akmeniu,... [Prakeikimai iki Kristaus gimimo]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Senukas prieš mirtį užkasė pinigus ir užkeikė, kad reikia tiek ir tiek galvų. Kai padėjo tiek ir tiek žvirblių galvų tuos pinigus iškasė.... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė kaip pinigų užkeikimas nepadėjo jų išsaugoti
Senukas prieš mirtį užkasė pinigus. Jo sūnus ant pinigų buvo uždėjęs giesmių knygos lapą. Tėvui numirus, sūnus tuos pinigus galėjo išsikasti.... [Kaip pinigų užkeikimas nepadė jų išsaugoti]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Senukas prieš mirtį užkasė pinigus ir užkeikė, kad be dvidešimt keturių galvų niekas tų pinigų neišims. Tarnas tai išgirdęs, sugavo dvidešimt tris žvirblius, jų galvas padėjo ant pinigų ir tuos pinigus išsiėmė.... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Senukas prieš mirtį užkasė pinigus ir užkeikė, kad išims juos tas, kas su dviem juodais gaidžiais tą vietą akės. Bernas tai girdėjo. Senukui numirus, bernas nuėjo tų pinigų išsikasti. Kiek žarstė žemę, pinigų nerado. Tada prisiminė s... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė apie pinigų užkeikimą
Prieš mirtį senukas užkasė pinigus ir užkeikė, kuri ranka užkasė, ta ir atkas. Bernas tai girdėjo. Senukui mirus, bernas paėmė jo lavoną, atsinešė į daržinę ir jo ranka išsikasė pinigus.... [Apie pinigų užkeikimą]

Mitologinė sakmė apie degančius pinigus
Žmonės pinigus užkasdavo ir užkeikdavo. Tie pinigai vakarais mėlynai degdavo ir užkasusio giminėms apsireikšdavo. Žmogus, matęs degančius pinigus, jeigu į tą vietą batą padeda, tai jis pinigus lengvai iškasa, jeigu padeda kepurę – turi ... [Apie degančius pinigus]

Mitologinė sakmė apie nelaimes, atsitikusias per užkeiktus pinigus
Vokietis, pamatęs degančius pinigus, tą vietą klumpe pažymėjo. Naktį vokietis atėjo kasti pinigų. Prisikasęs iki pinigų, pamatė juodą šunį gulintį, kuriam pažadėjo savo sūnų. Sūnus po kelių dienų pasikorė.... [Apie nelaimes, atsitikusias per užkeiktus pinigus]

Pasaka AT 763 [Pinigų radėjai nužudo vieni kitus]
Ėjo septyni kareiviai ir vienas užkliuvo už pinigų skrynutės. Nusprendė pinigus po lygiai pasidalinti. Trys kareiviai išėjo degtinės nupirkti ir eidami susikalbėjo į degtinę nuodų įpilti. Trys kareiviai, pasilikę dėžutės saugoti, nuspren... [Pinigų radėjai nužudo vieni kitus]

Mitologinė sakmė apie skrendančio aitvaro išvaizdą
Aitvaras panašus į šienkartę, kuri visa žėrėjo, tik galva juoda buvo.... [Apie skrendančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie skrendančio aitvaro išvaizdą
Skrendantis aitvaras panašus į šienkartę. Jo priešakyje tryško ugningos žaros.... [Apie skrendančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie skrendančio aitvaro išvaizdą
Jakšto tėvas medžių aukštyje pamatė skrendantį aitvarą panašų į varliagalvį, su ilga uodega ir iš snukio ugningus obuolius leidžiantį.... [Apie skrendančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie aitvaro išvaizdą
Kiužis vasaros rytmetį pamatė aitvarą, kurio galva buvo katės galvos didumo, jis driekėsi du sieksnius, spalva jo buvo kaip mėnulio.... [Apie aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Dvylis pamatė aitvarą, kuris buvo kaip šienkartė. Atrodė kaip raudona geležis. Jo priekis buvo labai storas, o užpakalis – plonas. Lekiant jis vinguriavo uodega.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Alisaitė ir jos sesuo išgirdo didelį ūžimą. Seserys pamatė aitvarą lyg šienkartę. Jo priekis buvo plokščias. Jis lėkė susitraukdamas ir vėl išsitiesdamas. ... [Apie lekainčio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Lakišus vakare matė lekiantį aitvarą. Jis buvo šviesus, smailiu snukiu, plona uodega.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Bertulaitis matė lekiantį aitvarą. Jis buvo šviesus, priekis 7 centimetrų storumo, uodega – smaila, pusantro metro ilgio.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė, kaip snaudžiant vėlė baido
Lenkininkų (Ragainės pavietas) Lenkaitis pasakojo, kad jaunas būdamas naktį ganydavo arklius. Kartą kai jojo palei upę, pamatė žvejį. Prijoję arčiau vyrai pamatė, kad šis be galvos. Vyras norėjo jam suduoti su bizūnu, bet draugas sudraudė.... [Snaudžiant vėlė baido]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Žmonės matė aitvarą, kuris buvo pėdos pločio, o abu galai smaili.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Jankus matė aitvarą kuris buvo panašus į šienkartę. Jis žibėjo, tik galva juoda buvo.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Endzeliukas vasarą pamatė aitvarą į rytus lekiantį. Jis buvo šviesiai geltonas, ilgas, storas.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Šuišilas pamatė lekiantį aitvarą, kuris buvo panašus į šienkartę.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Suišilas vasaros vakare matė aitvarą, kuris buvo plaštakos storumo ir apie metrą ilgio. Jis lėkdamas, tai susitraukdavo, tai išsitiesdavo.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Lenkaitis su pačia ir dar dvidešimt žmonių prieš saulėtekį matė lekiantį aitvarą. Jis lyg rankšluostis vinguriavo.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Kalvaitis po pusiaunakčio aitvarą matė. Jis buvo šviesiai baltas, lyg mėnulis su ilga obuoliuota uodega.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Kirpšatis matė lekiantį aitvarą. Jis buvo tamsiai mėlynas, dvidešimt metrų ilgio. ... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Kekštatis su draugu matė aitvarą. Jis buvo dešimt metrų ilgio, priekyje keturiasdešimt centimetrų pločio, raudonai mėlynas.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Rudys rytmetį matė aitvarą. Jis buvo šviesus, lyg šienkartė, nusileido ant kaimyno klėties. Žmonės šnekėjo, kad tas kaimynas toje klėtyje aitvarą turėjęs ir niekam neleidęs lipti ant klėties aukšto. Samdinė užlipusi ant klėties, pamat... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Labrencas matė lekiantį aitvarą. Jis lėkė lyg kulka, o jo užpakalyje ugningas brūkšnys likęs.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Mikelaitukas rytmetį matė aitvarą lekiantį. Jis buvo kaip katilaičio didumo kulka su juoda uodega.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Laiškanešys Rumkis pasijuto esąs šviesoje. Prie savo kojų jis pamatė ugningą kulką katilo didumo su juoda uodega.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie lekiančio aitvaro išvaizdą
Račaitis valtim parsiirdamas pasijuto esąs šviesoje. Jis pamatė netoli savęs, neaukštai nuo žemės lyg vyno butelį, baltą lyg mėnulį. Jis skleidė didelę šviesą.... [Apie lekiančio aitvaro išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie grįžtantį pinigą
Gegutis nežinojo iš kur pinigą buvo gavęs. Ir nors jis tą pinigą išleisdavo, bet jis vėl pas jį sugrįždavo, su savimi dar daugiau pinigų atsinešdamas. Žmogus tą pinigą nunešė ant kryžkelės, apšiko ir taip nuo jo išsivadavo.... [Apie grįžtantį pinigą]

Mitologinė sakmė apie grįžtantį pinigą
Vaikas rado trečioką ir su juo daug sagų išlošė. Nors pinigą išmainydavo, jis vėl sugrįždavo. Tėvai pamatę, kad sūnus tiek sagų prisilošęs turi, liepė tą trečioką nunešti į tą vietą, kur rado. Bet pinigas vėl grįžo pas vaiką. ... [Apie grįžtantį pinigą]

Mitologinė sakmė apie kauko išperinimą ir aprengimą
Septynių metų gaidys padeda kiaušinį, iš kurio išsiperi kaukas. Taip pat gali išsiperėti kaukas iš septynių metų kuilio pautų.Jį reikia aprengti per vieną dieną verptais, austais, siūtais rūbeliais, tada jis į tuos namus visokių gėrybi... [Apie kauko išperinimą ir aprengimą]

Mitologinė sakmė apie kaukų išvaizdą
Kerdžiui gyvulius beganant, iš krūmų išeidavo žaliai, mėlynai, raudonai apsirengę vyručiai. ... [Apie kaukų išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie kauko išvaizdą
Mikolaitukas lauke pamatė vyrutį, kuris buvo apsirengęs raudoną sermėgą ir užsidėjęs mėlyną kepurę.... [Apie kauko išvaizdą]

Mitologinė sakmė apie žmogaus susidūrimą su kaukais
Eidamas žmogus per Gerskulių griovelę pasijuto šešių mažų vaikėzų apsuptas.... [Apie žmogaus susidūrimą su kaukais]

Mitologinė sakmė apie žmonių susidūrimą su mažu vyruku – kauku
Žmonės krūme matė mažą vyruką, kuris užėjo ant ledo ir prapuolė.... [Apie žmonių susidūrimą su mažu vyruku]

Mitologinė sakmė apie arkliaganių susidūrimą su mažais žmogučiais – kaukais
Arklininkai, naktį arklius ganydami, malkų prisikirsdavo, laužą susikurdavo ir suguldavo aplink jį. Prie jų ateidavo maži žmogučiai ir įmesdavo kirvį į ugnį. Jeigu arklininkai išimdavo kirvį, tie žmogučiai pranykdavo.... [Apie arkliaganių susidūrimą su mažais žmogučiais – kaukais]

Mitologinė sakmė apie kurpiaus susidūrimą su mažu vyručiu – kauku
Kurpius vakare pamatė ant lango mažą vyrutį su trikampe galva. ... [Apie kurpiaus susidūrimą su mažu vyručiu – kauku]

Mitologinė sakmė apie dvaro prievaizdo susidūrimą su mažomis mergaitėmis – kaukais
Dvaro prievaizdas dažnai ant tvoros matydavo mažas mergaites bėginėjančias. Jis sidabrinį pinigą susmulkindavo ir šaudavo į jas. Taip jas pravarydavo.... [Apie dvaro prievaizdo susidūrimą su mažomis mergaitėmis – kaukais]

Mitologinė sakmė apie medžiotojo susidūrimą su vaikučiais – kaukais
Medžiotojas, grįžęs namo, rado ant suolų bėgiojančius mergaites ir vaikučius, kurie pranyko gaidžiui užgiedojus. Jo šautuvo vamzdis buvo pilnas mažų akmenukų.... [Apie medžiotojo susidūrimą su vaikučiais – kaukais]

Mitologinė sakmė kaip žmogus sutiko mažą vaikiną
Ūkininkas eidamas pamatė ant akmens mažą vaikiną sakantį, kad ponas kelnes lopo. Davė jam lazda ir pasileido namo bėgti.... [Kaip žmogus sutiko mažą vaikiną]

Mitologinė sakmė kaip medžiotojas norėjo į mažą vaikelį šauti
Ūkininkas, iš medžioklės grįždamas , pamatė ant kupsto sėdintį mažą vaikelį ir kelnes lopantį. Norėjo jį nušauti, bet šautuvo vamzdis lūžo.... [Kaip medžiotojas norėjo į mažą vaikelį šauti]

Mitologinė sakmė kaip žmonės matė mažą vaikiną čebatus siuvantį
Skatikų pievose žmonės matydavo mažą vaikiną čebatus siuvantį.... [Žmonės mato mažą vaikiną čebatus siuvantį]

BsTB 7 144-41 Mitologinė sakmė apie atsisveikinimą prieš mirtį
Ūkininkas, sėdėdamas vakare prie stalo, pamato, kad lyg kažkas ateina per lauką į namus ir pajunta, kad kažkas paliečia jį ranka. Per akies mirksnį atėjusysis dingsta, kiti iš kito kambario ateina pasižiūrėti, kas čia buvo užsukęs. Rytme... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 144-42 Mitologinė sakmė apie barškinimą į langą kaip mirtį ženklą
Vienas mokytojas naktį per miegus išgirsta, kad kažkas garsiai barškina į stogo langą. Prabudęs eina pasižiūrėti, tačiau nieko nepamato. Apie tai papasakoja kitam mokytojui. Netrukus sužino, kad kaip tik tuo laiku, kai kažkas barškino į lan... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 145-43 Mitologinė sakmė apie sūnaus pasivaidenimą motinai
Vieną moterį, kuri neseniai buvo pagimdžiusi, naktį aplankė vyresnysis sūnus, kuris buvo kareivis. Moteris norėjo jį patverti, bet jis tą akimirką dingo. Tuomet ji sakė vyrui, kad turbūt mirė jų sūnus. Taip iš tiesų ir buvo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 145-44 Mitologinė sakmė apie atsisveikinimą prieš mirtį su kaimynais
Vieną ūkininką, kuris sirgo, kaimynai pamatė ateinantį pas juos į namus. Jiems bežiūrint, sergantysis dingo. Kaimynai nuskubėjo pas tą ūkininką, bet jau pusiaukelėje sutiko žmogų, kuris ėjo pranešti, kad ūkininkas mirštąs. Po laidotuvi... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 145-45 Mitologinė sakmė apie durų darinėjimąsi kaip mirties ženklą
Mokytojui su mokiniu bepusryčiaujant, atsidarė kambario durys. Mokytojas pakvietė užeiti, bet niekas neįžengė. Jiems besistebint, durys užsidarė, nors nieko nesimatė. Po kelių valandų, eidami į bažnyčią, sutiko mokinio tėvą, kuris prane... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 146-46 Mitologinė sakmė apie beldimą į duris kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Jaunas mokytojas, sėdėdamas kambaryje, išgirdo triskart barškinant į duris. Jis pakvietė užeiti į vidų, bet niekas neatsiliepė. Po valandėlės vėl pabarškino. Jis pašoko, atidarė duris, bet už jų nieko nebuvo. Jo motina, esanti kitame kam... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 146-47 Mitologinė sakmė apie triukšmą kambaryje kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Tilžėje vienas vyras, berašydamas prie stalo, išgirdo triukšmą lyg prie lovos, lyg prie langų. Jis pagalvojo, kad gal kažkas bus atšokęs nuo karščio, bet nuėjęs pamatė, kad viskas tvarkoje. Besistebint atėjo urėdininkas su telegrama, kuri... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 146-48 Mitologinė sakmė apie neįprastą tarsi čaižymas rykšte garsą kaip mirties ženklą
Moteris, namuose besidarbuodama, išgirdo, lyg kas tris kartus su rykšte uždrožė į skrynią. Ji iš išgąsčio išbėgo laukan. Vakare gavo žinią, kad mirė jos motina.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 146-49 Mitologinė sakmė apie barškinimą į langą kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Vyras ruošėsi eiti aplankyti savo sergantį draugą, kai išgirdo lyg su rykšte kažkas tris kartus į langą kirstų. Pagalvojęs, kad kažkas nori jį įbauginti, atidarė langą, bet, nors ir buvo graži mėnesiena, nieko nepamatė. Tuomet pagalvojo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 147-50 Mitologinė sakmė apie triukšmą kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Pas vyrą vieną vakarą buvo svečių. Staiga visi kitame kambaryje išgirdo didelį triukšmą, lyg visi daiktai būtų metami į krūvą. Nubėgo pažiūrėti tikėdamiesi, kad ten viskas bus sulaužyta, bet, kai atidarė duris, triukšmas nutilo, o ka... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 147-51 Mitologinė sakmė apie indų barškėjimą kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Mirštant mergaitei, tą pačią valandą pas jos giminaičius, gyvenančius už pusantros mylios, garsiai sutarškėjo taurelės ir šaukštai. Apie tai giminaičiai tėvams papasakojo per šermenis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 147-52 Mitologinė sakmė apie kvietimą vardu kaip ženklą, pranašaujantį mirtį
Vyras, eidamas į trobą, išgirdo balsą, jį šaukiantį vardu. Apsidairęs nieko nepamatė. Kai žengė vėl, išgirdo tą patį kvietimą, bet vėlgi nieko nesimatė. Tuomet įėjo į vidų nebekreipdamas dėmesio į šaukimą. Viduje paklausė žmono... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 148-53 Mitologinė sakmė apie mirusio šeimininko vėlę
Vienas ūkininkas, kuris labai mylėjo gyvulius, ypač arklius, susirgo. Jam jau mirtinai sergant, jo gyvulių kerdžius kalbėjosi su merga ir klausė, kaip laikosi jų šeimininkas. Merga sakiusi, kad vis taip pat. Tuomet kerdžius pasakė, kad ūkinink... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 144-40 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi Tilžėje
Kurpius pasiuntė savo mokinį vakare į Tilžę. Tas, įžengęs į namus, pamatė baltą moterišką pavidalą. Išsigandęs žengė atgal, tačiau, kai vėl ėjo į tą kambarį, vaiduoklio nebebuvo. Ten buvo kareivių, kurių vienas kitą dieną gavo ... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie Lindikų budavonininko pasirodymą
Lindikų (Pilkalnio pavietas) ponas buvo budavonininkas, kuris žmonėms pasirodydavo ir išnykdavo, kai būdavo iškeliavęs. ... [Lindikų budavonininko pasirodymas]

BsTB 7 144-38 Mitologinė sakmė apie stiklų žvangėjimą kaip mirtį pranašaujantį ženklą
Vidurdienį namuose pasigirsta garsas tartum daug stiklų nukristų nuo stalo. Moteris ir jos vyras krūpteli, tačiau apžiūrėję mato, kad viskas tvarkoje. Po kelių dienų giminėje buvo šermenys.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie dvasios pasirodymą budavonininko dvare
Šilokarčemos paviete, Norkaičių Funkas buvo budavonininkas. Jo dvare pasirodydavo keisti pavidalai. Kartą pasirodė vyrukas raudonais žalnieriaus drabužiais. Namiškiai suprato, kad tai dvasia. Vyrukas staiga prapuolė. ... [Dvasios pasirodymas budavonininko dvare]

Mitologinė sakmė apie Meškių pono pasirodymus
Ragainės pavieto Meškių ponas buvo budavonininkas, todėl dažnai pasirodydavo kaip dvasia. Kartą baudžiauninkė, žinodama, kad ponas išvažiavęs, pamatė jį ant klėties stovintį. Poną matė ir prievaizdas. Dvaro vartai naktimis buvo rakinami,... [Meškių pono pasirodymai]

Mitologinė sakmė apie Mankštymo poną ir važnyčią
Ragainės pavieto Mankštymo ponas, budavonininkas, keliaudamas į Tilžę, davė vežėjui ženklelį. Jis liepė įsikišti ženklelį į delmoną, o vėliau popierėlį suvalgyti. Vežėjas pamatė, kad vietoj popierėlio rankoje laiko rupūžę ir met... [Mankštymo ponas ir važnyčia]

Mitologinė sakmė apie kunigą budavonininką
Geldapės parapijos Balėtų kunigas, budavonininkas, liepė vyrams papjauti juodąją karvę. Vyrai nusistebėjo, nes tai buvo gera karvė, tačiau darbą atliko. Kunigas, atskubėjęs prie daržinės, klausė, kas liepė jiems tai daryti ir, sužinojęs... [Kunigas budavonininkas]

Mitologinė sakmė apie mirtį, atvažiavusią pas budavonininką
Tilžės paviete Bartkių Erbluvaitienė pasakojo, kad jos dėdė Stiegatis sutiko baloje Šilininkų dvaro poną, budavonininką, kuris pakvietė jį važiuoti kartu. Tada jis pamatė poną važiuojantį sulig medžių viršūnėmis. Po kiek laiko ponui ... [Mirtis, atvažiavusi pas budavonininką]

Mitologinė sakmė apie vokietuką, kuris išplėšė budavonininko širdį
Tilžės paviete, Trapėnų Busaitis, važiuodamas į Tilžę, pavijo vokietį ir paėmė jį važiuoti drauge. Vokietis, privažiavus Paželkščių dvarą, žadėjo atsilyginti ir paprašė nuvežti jį į patį dvarą. Vokietis pakvietė Busatį užeit... [Vokietukas, kuris išplėšė budavonininko širdį]

Mitologinė sakmė apie budavonininką, kuris sūnų velniui pardavė
Ragainės pavieto Kinčų dvarponis buvo budavonininkas. Jis turėjo sūnų. Kartą kerdžiaus žmona pamatė jaunąjį poną važiuojant, o priešais jį kita karieta važiavo. Ponai susitiko, o po kurio laiko kiekvienas pasuko tuo keliu, kuriuo atvažia... [Budavonininkas, kuris sūnų velniui pardavė]

Mitologinė sakmė apie budavonininką, kuris apgavo velnią
Tilžės pavieto, Šilgalių dvaro ponas buvo budavonininkas. Jam krito mirimo burtas, tai, norėdamas išsivaduoti, velniui į savo vietą pažadėjo atiduoti savo mylimiausiąjį. Atėjus tai valandai, atskubėjo pas jį velnias. Ponas jam eržilą paro... [Budavonininkas, kuris apgavo velnią]

Mitologinė sakmė apie župonę ir daržininko mirtį
Mirė Įsručio pavieto Žilaičių ponas. Kasmet ponia turėdavo atnaujinti savo išsivadavimą nuo mirties. Kartą ji daržininkui liepė apeiti apie jos vyro kapą tris kartus. Jam trečią kartą einant, pasirodė didelis juodas šuo, kuris nuo kapo ... [Župonė ir daržininko mirtis]

Mitologinė sakmė apie župonės kėslus išsisukti nuo mirties
Klaipėdoje vokietė ponia prieš savo amžiaus galą siūlė pinigų tam, kuris pasakytų tris žodžius. Tokio neradusi, ji turėjo mirti.... [Župonės kėslai išsisukti nuo mirties]

Mitologinė sakmė apie budavonininką, kuris palaidotas pradėjo vaidentis
Pilkalnio paviete, palaidojus Jonaičių budavonininką, bažnyčioje pasirodydavęs baltas šunytis. Užkilus perkūnijai, du kartus trenkė į bažnyčią. Pradėjo vaidentis, kai budavonininką palaidojo kapinėse.... [Budavonininkas, kuris palaidotas pradėjo vaidentis]

Mitologinė sakmė apie budavonininką, kuris jodinėjo po mirties
Tilžės pavieto Balgardžo budavonininkui mirus, žmonės jį matydavo jojantį. Kai svetimi žmonės budavonininką jojantį rodydavo jo vaikams, šie nenorėdavę nei girdėti.... [Budavonininkas, kuris jodinėjo po mirties]

Mitologinė sakmė apie župonę, kuri jodinėjo po mirties
Gumbinės pavieto, Perkalų dvaro ponia Tarakienė po mirties buvo matoma jojanti.... [Župonė, kuri jodinėjo po mirties]

Mitologinė sakmė apie poną, kuris po mirties parvažiuodavo
Klaipėdos pavieto, Mižeikių dvaro ponas Rėdauzas miręs parvažiuodavo, alaus darykloje bosus raičiodavo, po kiemą ir tvartus bėgiodavo, o prieš 12 val. išvažiuodavo. Kai tai nesiliovė, jo kūnui nukirto galvą ir padėjo šalia kojų. Daugiau ... [Ponas, kuris po mirties parvažiuodavo]

Mitologinė sakmė apie karietas, prapuolančias vidurdienį
Ragainės paviete, Nestonviečių Žilatis pasakojo tėvo prisiminimus, jog kerdžiai apie 1800 m. matydavo karietas, vidurdienį prapuolančias Kalvelių baloje. ... [Karietos, prapuolančios vidurdienį]

Mitologinė sakmė apie karietą, prapuolančią prieš bažnyčią
Tilžėje kurpius, vidurnaktį namo eidamas, pamatė į miestą važiuojančią karietą, kuri, lyg įvažiuodama į sieną, prieš bažnyčią prapuolė. ... [Karieta, prapuolanti prieš bažnyčią]

Mitologinė sakmė apie karietą, kuri pradingo
Ūkininkas, naktį važiuodamas pro Traksėdžių kapines (Lauksargių parapija, Tilžės pavietas), išgirdo, kad paskui jį kažkas važiuoja. Atsisukęs, jis pamatė karietą, kuri, pralenkusi jo vežimą, prapuolė. ... [Karieta, kuri pradingo]

Mitologinė sakmė apie karietą, pakinkytą kunigais
Girios sargas Šėreikis Viešvilėje, Ragainės paviete su kitu vyru ėjo ties Aušgiriais į girią ir ten sukūrė ugnį. Vyrai išgirdo, paskui ir pamatė takeliu atvažiuojant juodą karietą, pakinkytą keturiais kunigais, kuri, pro juos pravažiav... [Karieta, pakinkyta kunigais]

Mitologinė sakmė apie karietą su keturiais arkliais – moterimis
Priekulėje moteris matė karietą su keturiais arkliais. Vežikas jai prišaukęs, kad tie arkliai - moterys ir pasakęs jų vardus. ... [Karieta su keturiais arkliais - moterimis]

Mitologinė sakmė apie žmogaus susidūrimą su deivėmis
Žmogus dvyliktą valandą keliu eidamas susitiko dvi deives. Jos buvo baltos, moteriško pavidalo. Kitą kartą toje vietoje jis matė juodą kiaulę, tvorą graužiančią.... [Apie žmogaus susidūrimą su deivėmis]

Mitologinė sakmė apie žmogaus susidūrimą su deivėmis
Pas ūkininką vakare atėjo baltai apsirengusios deivės. Jos pasakė, kad jis šventas žmogus.... [Apie žmogaus susidūrimą su deivėmis]

Mitologinė sakmė apie laumes
Laumės senovėje labai dažnai rodydavosi žmonėms. Jei kas jas palabindavo, jos linksmai atsakydavo.... [Apie laumes]

Mitologinė sakmė apie laumes verpėjas
Laumės darbščios buvo. Naktį paliktus verpalus suverpdavo.... [Apie laumes verpėjas]

Mitologinė sakmė kaip laumės padėdavo darbus dirbti
Senovėje laumės ateidavo į namus. Jos verpdavo, ausdavo.... [Kaip laumės padėdavo darbus dirbti]

Mitologinė sakmė apie laumes verpėjas
Pas ūkininką ketvirtadienio vakarą atėjo morės (laumės) ir pradėjo verpti. Ūkininkas pasipiktinęs perpjovė siūlus, bet laumės ir toliau verpė.... [Apie laumes verpėjas]

Mitologinė sakmė apie laumes, kurios audimą sugadino
Vienai moteriai audžiant labai trūko siūlai. Pasikvietė į pagalbą laumes. Laumės pradėjo rėžti audimą, būtų išsinešusios jį, bet moteris neleido.... [Apie laumes, kurios audimą sugadino]

Mitologinė sakmė kai laumės už darbą prašo atspėti jų vardus
Moteriai audžiant marginę labai trūko siūlai. Ji į pagalbą pasikvietė laumes. Laumės žadėjo dykai išausti, jei moteris įmins jų vardus. Moteriai išėjus, laumės pradėjo vardais vadintis: Mentė, Kotrė, Šotrė. Moteris išgirdo ir valgyt ... [Laumės už darbą prašo atminti jų vardus]

Mitologinė sakmė apie laumės dovanotą audeklą kurio negalima matuoti
Moteris nusipirko iš laumės audeklo, kurio negalima matuoti, tad jis niekad nesibaigdavo. Kartą moteris nusprendė audinį išmatuoti. Pradėjo matuoti ir audeklas prapuolė.... [Apie laumės dovanotą audeklą kurio negalima matuoti]

Mitologinė sakmė apie skalbiančias laumes ir „laumių šluotas“
Senovėje laumės skalbdavo su kultuvėmis. Laumės įsisėsdavo į beržus bei krykles. Kur jos sėdėdavo, ten atsirasdavo „laumių šluotos“.... [Apie skalbiančias laumes ir „laumių šluotas“]

Mitologinė sakmė apie laumių pasveikinimą ir jų pyktį
Skalbdamos laumės norėdavo, kad jas „Dieve, padėk“ pasveikintų. Už tokį pasveikinimą jos dovanomis atsimokėdavo. Vienas vaikinas laumes bjauriais žodžiai supykdė. Laumės palinkėjo, kad jis iešmu persidurtų. Taip ir atsitiko.... [Apie laumių pasveikinimą ir jų pyktį]

Mitologinė sakmė apie Indaus upelyje skalbiančias laumes
Banaitienė eidama į Tilžę pamatė dvi moteris skalbiančias. Jai prisiartinus, jos į vandenį nuplumsėjo ir dingo.... [Apie Indaus upelyje skalbiančias laumes]

Mitologinė sakmė apie skalbiančias laumes
Laumės - mažos moteriškos būtybės saulei leidžiantis skalbdavo.... [Apie skalbiančias laumes]

Mitologinė sakmė apie Šešupėje skalbiančią laumę
Kurytis vakare ant Šešupės kranto pamatė laumę mergos didumo. Laumė, jį pamačiusi, atsistojo ir pasidarė labai didelė.... [Apie Šešupėje skalbiančią laumę]

Tikėjimas, kad laumės kėsinasi apmainyti gimusius vaikus
Laumės apmainydavo gimusius kūdikius. Lietuvininkai nuo kūdikio gimimo iki vaiko krikštynų naktimis degindavo žiburį.... [Laumės kėsinasi apmainyti gimusius vaikus]

Tikėjimas, kad laumės neapmainytų gimusio vaiko, reikia apšviesti motinos lovą
kad laumės neapmainytų gimusio vaiko, reikia naktimis apšviesti šešauninkės lovą.... [Kad laumės neapmainytų gimusio vaiko, reikia apšviesti motinos lovą]

Mitologinė sakmė apie laumės pakeistą kūdikį
Laumė paėmė moters kūdikį. Po trijų dienų atnešė kūdikį, bet jis visai kitaip atrodė.... [Apie laumės pakeistą kūdikį]

BsTB 7 149-4 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį pasirodžiusią mirusią žmoną
Ūkininkas prieš mirtį matęs prie kojų lovos gale stovinčią prieš dvi savaites mirusią savo pačią.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 149-5 Mitologinė sakmė apie ligonį, kuris mato savo mirusią motiną
Ligonis, sustojusiems apie jo lovą namiškiams, sako, kad jau greit mirsiąs, nes jis mato kojų gale stovinčią savo motiną, kuri atėjo jo gabentis. Ligonis taip bekalbėdamas numirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 150-6 Mitologinė sakmė apie ligonę, kuri matė dvasias
Viena apie 100 metų moteris prieš mirtį matydavo dvasias. Kartą anūkei prie lovos einant senutė šūktelėjo, kad tik neitų taip arti lovos, nes ten vienas stovįs. Kitą kartą, atnešus valgyti, senutė sako, kad tie mažieji irgi nori valgyt, ka... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 150-7 Mitologinė sakmė apie du vyrus, kurie matydavo dvasias
Du vyrai matydavo dvasias. Kartą jie aplankė vieną sergančią moterį. Namiškiai jiems sakė, kad ji jau taisosi nuo vaistų, bet tiedu patikino, kad ji greit mirsianti, nes ją jau lanko dvasios. Po poros dienų moteris mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 150-8 Mitologinė sakmė apie du baltai apsirengusius vyrus, einančius pas ligonį
Laiškininkas, eidamas į namą, kuriame labai sirgo vaikas, matė pirma savęs įeinančius du baltai apsirengusius žmones. Ligonis tuoj numirė, o tų dviejų niekas kitas nematė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 150-9 Mitologinė sakmė apie baltai apsirengusią mergelę, einančią pas ligonę
Moteris, kurios duktė sirgo, bebudėdama naktį audė. Mėnesienoj per langą pamatė baltai apsirėdžiusią mergelę su žaliu vainiku rankoje, einančią namo galo link, kur gulėjo ligonė. Moteris iššokusi iš staklių bėgo žiūrėti, kur eina t... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė kaip laumė apmaino kūdikį
Moteris lauke dirbo, o kūdikį buvo pasidėjusi tarplysvy. Iš girios atėjo rudas, kudlotas, lyg šuo ir paėmė moters kūdikį, o į jo vietą padėjo morytį (laumiuką). Morytis labai verkė ir moteris norėjo jį nuraminti, bet prievaizdas, apie ta... [Kaip laumė apmaino kūdikį]

BsTB 7 150-10 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį apsilankančius baltus ir juodus pavidalus
Vienas vyras pasakojo, kad jam apsirgus naktį du balti moteriški ir vienas juodas vyriškas pavidalas šalia jo lovos atsistoję. Po vidurnakčio jie visi trys laukan išėję. Kitą naktį atėjo daugiau mažų baltų, vien moteriškų pavidalų. Kart... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 151-11 Mitologinė sakmė apie skęstančią valtį, pilną dvasių
Ūkininkas, pasiėmęs savo sergantį vaiką, plaukė su valtele apžiūrėti šieno. Grįžtant atgal valtis pradėjo grimzti. Su pagalbininku yrėsi kiek galėdami. Prieš krantą valtis į vandenį taip įsispaudė, kad vanduo plūdo į vidų. Išsigan... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris atėmė iš laumių pavogtą kūdikį
Moteris iki krikštynų su kūdikiu nuo laumių slėpėsi už krosnies. Vyras naktį pamatė dvi laumes, kurios moters kūdikį pasiėmė, o lėlę padėjo moteriai prie šono. Kai laumės moters kūdikį paliko vieną, vyras paėmė savo kūdikį ir pa... [Apie žmogų, kuris atėmė iš laumių pavogtą kūdikį]

Mitologinė sakmė kaip moteris susigrąžino laumių pavogtą kūdikį
Laumės moters kūdikį apmainė. Moteris ėmė kiaušo kevale alų virti, laumytis šoko pažiūrėti ir vėl atsigulė. Tada moteris išsilaužė „laumės šluotą“ ir pradėjo laumyti mušti. Laumėms pagailo savojo kūdikio, jį paėmė, o moteria... [Kaip moteris susigrąžino laumių pavogtą kūdikį]

BsTB 7 152-12 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį apsilankančias brolio ir kaimyno vėles
Ūkininkas ilgai sirgo smegenų liga. Trečią dieną prieš mirtį, dukrai besidarbuojant, sakė, kad mato mirusius savo brolį ir tėviškės kaimyną. Pasakotojas stebėjosi, kad mirštantysis neminėjo savo namiškių ir tų, kurie šalia jo buvo, bet... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 152-13 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį pasirodančias vėles ir Išganytoją
Žmogus prieš mirtį prie jo susirinkusiesiems sako, kad mato Išganytoją. Jo daugiau niekas nematė. Ligonis, paklaustas, kaip Išganytojas atrodąs, atsakė, kad kaip paveiksluose. Taip pat matė ir jį lankyti atėjusių mirusių namiškių, kurių k... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 152-14 Mitologinė sakmė apie angelų ir velnių susirinkimą prie mirštančiojo
Ūkininkui mirtinai sergant, atėjo pas jį kaimynai giedoti. Prieš pusiaunaktį ligonis sako, kad kaimynai eitų namo, nes jo lovą jau angelai apstoję. Kaimynams išėjus, tie angelai pasivertė velniais. Ligonis pradėjo šaukti. Ryte, atėjus kaimyn... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 153-15 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri mato dvasias
Mirtinai sirgo ketverių metų mergaitė. Pabaigus darbus viena moteris nelipo žemėn nuo grėdų, nors visi ją šaukė. Ji pro verksmus atsakiusi, kad dabar negalinti. Paskui, kai daržinę jau norėjo uždaryti, ji nulipo sakydama, kad jau dabar galin... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 153-16 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris matė dvasias
Mirus ūkininko sūnui, pirmiau prieš laidojimą šeimyna daržinėj kūlė javus. Tarp jų buvo vienas, kuris matė dvasias. Staiga jis lyg suspeistas staigiai sustojo. Paklaustas, kas atsitiko, atsakė, kad pilnas kiemas ir daržinė priėjo mirusiųj... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 153-17 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris matė dvasias
Vienas žmogus matydavo dvasias. Jei jis aplankydavo ligonį, tai žinodavo, ar jis mirs, ar pasveiks. Jis sakydavo, kad didelį ligonį lankydavo didelės dvasios, o mažą – mažos. Jei dvasios stovi prie galvos, tai ligonis mirs, o jei prie kojų, ta... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 153-18 Mitologinė sakmė apie dvasias prie mirštančiojo
Viena moteris sakė, kad, kai marinamas ligonis, labai negerai stovėti prie jo galvos ir kojų galo, nes čia stovinčios dvasios.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 153-19 Mitologinė sakmė apie ligonę, kurią aplankė kunigas iš ano pasaulio
Viena kumetė prieš mirtį paprašė kunigo. Dvaro užveizdas užtruko, manydamas, kad dar suspės. Paskui, pamatęs, kad ligonė jau greit mirs, liepė jai pasakyti, kad tuoj parveš kunigą. Ligonė tuomet atsakiusi, kad ją jau aplankė kunigas ir dav... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 154-20 Mitologinė sakmė apie baltą vyrą plunksniniais sparnais, pasirodžiusį po mirties
Moteris pasakojo, kad, kai jai buvo dešimt metų, mirė jos sesuo. Tą vakarą motina jai liepė nueiti į virtuvę pakurstyti ugnį. Nuėjusi ji pamatė baltą vyrą gelsvais plaukais su plunksniniais sparnais. Mergaitė išsigandusi grįžo papasakoti ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 154-21 Mitologinė sakmė apie vyrus su sparnais, pasirodžiusius prieš mirtį
Vyras prieš mirtį pačiai ir kitiems susirinkusiems šalia jo lovos tarė, ar nematą jie dviejų žmonių, su sparnais atlėkusių šalia lovos. Stovintieji nieko nematė. Po dviejų dienų ligonis pasimirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 154-22 Mitologinė sakmė apie angelą, pasirodžiusį slaugant žmoną
Vienas vyras rūpestingai slaugė savo sergančią žmoną. Vieną vakarą, jam vienam prie jos sėdint, atėjo angelas ir parodė jam gražių vietų. Vyriškis labai stebėdamasis nuėjo prigulti į kitą kambarį. Angelas ėjo kartu su juo ir stovėjo ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 154-23 Mitologinė sakmė apie mergaitę, kurią apsaugojo du balti kūdikėliai
Mergaitė viešėdama pas gimines iškrito iš trečio aukšto. Giminaičiai rėkdami bėgo jos žiūrėti, o ji linksma juos pasitiko. Paklausta, ar nieko jai neatsitiko, atsakiusi, kad puldama matė, kaip ją laikė du balti kūdikėliai ir saugiai nule... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie moters lauke pamirštą kūdikį
Moteris lauke užmiršo kūdikį. Ryte moteris kūdikį rado laumių šilkais, sidabru bei auksu aprengtą. Kita moteris tyčia paliko savo vaiką, bet kitą rytą rado jį negyvą.... [Apie moters lauke pamirštą kūdikį]

Mitologinė sakmė apie moters lauke paliktą kūdikį
Moteris lauke užmiršo kūdikį. Ryte kūdikį rado laumių apdovanotą, audiniais apvyniotą. Kita moteris tyčia paliko. Kitą rytą rado vaiką negyvai užgnaibytą.... [Apie moters lauke paliktą kūdikį]

Mitologinė sakmė kaip laumės naktimis žmogų slogino
Evėrį laumės naktimis slogindavo. Kartą jis pamatė tris mergas: dvi buvo senesnės, o viena jauna mergaitė. Žmogus pajuto mergaitę sunkiai ant jo gulinčią. Sako, jeigu tinklą vietoj paklodės pasidėsi, tada laumės neslogins. Evėriui tai nepa... [Kaip laumė naktimis žmogų slogino]

Mitologinė sakmė kaip laumės naktį žmogui kenkia
Einarienės brolį laumės naktį tris kartus iš lovos išmetė.... [Laumės naktį žmogui kenkia]

Mitologinė sakmė kaip žmogų kasnakt laumės slogino
Kiužio brolį kasnakt laumės slogino. Jis sakydavo, kad ateinanti sena boba ir jį slogina. ... [Kaip žmogų kasnakt laumės slogino]

Mitologinė sakmė kaip laumės žmogų slogino
Mačiulį slogino laumės. Jis matydavo lyg bobą ar mergą ateinant.... [Laumės slogina žmogų]

Mitologinė sakmė kaip naktį laumė slogino žmogų
Žmogų naktį slogino laumė. Jis ją metė į patvartę. ... [Kaip naktį laumė slogino žmogų]

Mitologinė sakmė kaip žmogus apsigynė nuo jį sloginančios laumės
Žmogų dažnai slogino laumės. Kartą atėjo geltonmuturė moteris. Vyras jai parankiui plaušine virve brūkštelėjo, ji pranyko.... [Kaip žmogus apsigynė nuo jį sloginančios laumės]

BsTB 7 155-1 Mitologinė sakmė apie vėlę, pasirodžiusią sargui
Kiemo sargas, vaikštinėdamas naktį keliu, priėjo vietą, kurioje neseniai buvo nusišovęs girios sargas, ir pamatė ateinantį jo pavidalą. Būdamas drąsus, stvėrė vėlei už rankos, bet toji pradingo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 155-2 Mitologinė sakmė apie pribuvėją, nešančią krikštyti mirusius kūdikius
Vienas vyras, jodamas pro kapines, pavijo baltai apsirėdžiusią moteriškę, nešančią du kūdikius. Ji prašė ją pajodyti. Keldamas ant arklio pajuto lyg medvilnės ryšulį, bet ji liepė nebijoti. Jojant ji pasakojo, kad esanti pribuvėja ir turi... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė kaip vyras nubaudė jį sloginančią laumę
Vyrą dažnai slogino laumės. Kartą klėtyje užpultas jis pagavo mergaitę už rankos ir užkišo rakto skylutę (sako, laumė per rakto skylutę ateinanti ir išeinanti). Mergaitė labai meldė vyro ją paleisti. Žmogus pasigailėjo jos, rakto skylut... [Kaip vyras nubaudė jį sloginančią laumę]

BsTB 7 155-3 Mitologinė sakmė apie du šešėlius ant sienos
Moteris pasakojo, kad po laidotuvių, ruošiantis sėsti prie stalo, pamatė už vienos moteriškės nugaros du šešėlius. Su drauge stebėjosi ir žiūrėjo, kaip šešėlis pagal sieną leidosi angos link. Tuomet pro duris išsidriekdamas prapuolė i... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 156-4 Mitologinė sakmė apie mirusią dukterį, aplankiusią tėvus
Ūkininkas, eidamas saulei leidžiantis namo, pamatė jį sekantį ištekėjusios ir netikėta mirtim mirusios dukros šešėlį. Grįžęs į namus sako žmonai, kad pareinanti jų duktė. Vėlė, pastovėjusi prie durų staktos, tėvams besistebint užg... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė kaip kurpius apsigynė nuo jį sloginančios laumės
Kurpius pamatė baltai apsirengusią moterį prie savo kojų, kuri ant jo nusileido. Jis atsisėdo, o moteriškas pavidalas pasitraukė. Norėjo kurpius tą moterį nutverti, bet ji išnyko.... [Kaip kurpius apsigynė nuo jį sloginančios laumės]

Mitologinė sakmė kaip žmogus apsigynė nuo jį sloginančių laumių
Žmogų slogino laumės. Jis, norėdamas apsisaugoti nuo laumių, ant priegalvio šermukšnio šaką pasidėdavo, bet tai nepadėjo. Tada žmogus ant priegalvio pasidėjo veidrodį. Taip žmogus visam laikui apsigynė nuo laumių.... [Kaip žmogus apsigynė nuo jį sloginančių laumių]

BsTB 7 156-5 Mitologinė sakmė apie žmogišką pavidalą, slenkantį ežeru
Mokytojas, eidamas namo, pamatė šalia ežero žmogaus pavidalą, lyg vėjo ežeran varomą. Pavidalas slinko tolyn vandens paviršiumi lyg ledu. Būdamas drąsus, mokytojas bėgo aplink ežerą jam iš paskos, tačiau pavidalas prapuolė iš akių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 156-6 Mitologinė sakmė apie šešėlį bažnyčioje
Seminaristas bažnyčioje mynė vargonus ir pamatė ant sienos besitęsiantį žmogaus šešėlį. Seminaristas stebėjosi, iš kur atsirado šešėlis, nes žiburys bažnyčioje buvo neryškus. Bežiūrint šešėlis pradingo.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė kaip laumės slogino kumelę
Žmogus turėjo labai ramią kumelę, kurią naktimis laumės slogino. Ryte kumelė būdavo prakaituota, lyg iš vandens ištraukta. ... [Laumės slogina kumelę]

BsTB 7 157-7 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusį nušautą žmogų
Vienas vyras, kuris nušovė savo duonininkus, buvo įkištas į kalėjimą, o jo vietoj gaspadoriumi tapo brolis. Trečią budėtuvių vakarą lauke pasigirdo šūvis. Naujasis gaspadorius, pirmutinis išbėgęs į lauką, pamatė nušautąjį duoninink... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie laumes, arklių karčius suveliančias
Žmogus iššukavo kumelės karčius. Baigęs šukuoti pamatė suveltą vieną kasą. Seni žmonės sakydavo, kad laumės arkliams suveldavo karčius.... [Apie laumes, arklių karčius suveliančias]

BsTB 7 157-8 Mitologinė sakmė apie baltą deivę
Žvejys, eidamas pro pilies vietą, kur vaidendavosi, atsitrenkė į baltą deivę, stovinčią ant tako. Jis stabtelėjo, o ji drebėdama, permatoma lyg voratinklis, išnyko iš akių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 158-10 Mitologinė sakmė (AT 1645 A) apie sielą, kuri žmogui miegant išbėga pelyte
Du kareiviai prigulė pailsėti pievoje. Vienas atsigulęs tuojau prisnūdo. Antrasis pamatė iš pirmojo burnos beišlendančią baltą pelę. Toji bandė pereiti per vandens griovelį. Kareivis jos pagailėjo ir per tą griovį padėjo savo kardą. Pel... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 161-1 Mitologinė sakmė apie tai, kokie gyvūnai mato dvasias
Pagal lietuvininkus, dvasias mato žirgai, šunys, gaidžiai ir tik labai retai žmogus. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 162-2 Mitologinė sakmė apie tai, kokie gyvūnai mato dvasias
Jei gaidys smarkiai sukurkia, tai mato vanagą, o jei palengva – giltinę. Jei šuo kaukia, tai mato dvasią. Jei žirgas prunkšdamas baidosi, bet nieko ypatingo nematyti, tai jis mato dvasią.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie laumių saugomą švedų lobį
Vakarais laumės iš ežero išlipdavo ir dainuodamos eidavo prie vieno ūkininko klėties lobio apžiūrėti. Ūkininkas, jo pati ir brolis tą lobį norėjo iškasti, tai jiems laumės sprandus nusuko.... [Apie laumių saugomą švedų lobį]

Tikėjimas kaip apsaugoti gyvulius nuo sloginimo
Jeigu laumės gyvulį slogina, tai reikia su balta kreida ant jo paties ar audinio rašyti O ar 8. Tuo audiniu uždengti gyvulį. Rašyti ilgai.... [Tikėjimas kaip apsaugoti gyvulius nuo sloginimo]

Mitologinės sakmės apie kartu jojantį velnią, vežime sėdintį ožiuką ir velnius, atvedančius zuikį medžiotojui
Vyras, jodamas iš Senapilės, išgirdo, kad arklys sunkiai eina. Suprato, kad su juo kartu velnias joja, tai pradėjo žegnotis. Velnias jam užkišo už pančio balno kilpą ir nubėgo. Kitą kartą važiuodamas jis pamatė ožiuką, kurį bandė pagaut... [Kartu jojantis velnias, vežime sėdintis ožiukas ir velniai, atvedantys zuikį medžiotojui

Mitologinė sakmė apie kūmą, kurį velnias įviliojo į balą
Kūmas buvo šermenyse. Ruošėsi eiti namo, bet lauke pamatė kitą kūmą. Tačiau tai buvo ne kūmas, o velnias. Ėjo jie namo - vienas ėjo priekyje, kitas - paskui. Tas kūmas, kur ėjo paskui, pajuto esąs baloje, o kitas kūmas nusijuokė, palinkė... [Kūmas, kurį velnias įviliojo į balą]

Mitologinė sakmė apie gaisro ugnies suvaldymą
Želkščių ponas mokėjo gaisro ugnį suvaldyti. Per gaisrą jis tris kartus apjojo apie degančius trobesius ir nujojo į šalia esantį ežerą, o ugnis kamuoliais iš paskos ritosi.... [Apie gaisro ugnies suvaldymą]

Mitologinė sakmė apie gaisro ugnies suvaldymą
Užsidegus dvarui, dvaro užveizdas tris kartus apjojo apie ugnį ir nuskubėjo prie upelio. Ugnis jam iš paskos kamuoliais ritosi.... [Apie gaisro ugnies suvaldymą]

Mitologinė sakmė apie gaisro ugnies suvaldymą
Kai degė Tulpininkai, vienas vyras ugnį apžadėjo. Ugnis paskui vyrą sekė.... [Apie gaisro ugnies suvaldymą]

Mitologinė sakmė apie gaisro ugnies išvedimą
Skaisgiriams degant užveizdas tris kartus apjojo aplink ugnį ir link dvaro lauko ribos nujojo. Paskui jį ugninga kulka ritosi.... [Apie gaisro ugnies išvedimą]

Padavimas kaip atsirado Dravėnų kalnas
Milžinas norėjo užtvenkti Dravernos upę. Prisižėrė pilną prijuostę smilčių. Milžinui lenkiantis, nutrūko prijuostės raištis ir smiltys išbyrėjo. Taip atsirado Dravėnų kalnas.... [Kaip atsirado Dravėnų kalnas]

Pasakojimas apie Milžino kapą
Kalėnuose Dilbos sodyboje yra kaukarėlė, vadinama Milžino kapu.... [Apie Milžino kapą]

Mitologinė sakmė apie velnią, matomą bažnyčioje
Aužgirų Kūras ne vieną sekmadienį už Viešvilės (Ragainės pavietas) kunigo Hammer'io, laikančio mišias, matė keistą paukštį. Parapijoje dar vienas kitas žmogus už kunigo matė ne tik tokį paukštį, bet ir velnią. ... [Apie velnią, matomą bažnyčioje]

BsTB 7 162-7 Mitologinė sakmė apie arklių baidymąsi
Seminaristas, grįždamas iš Papelkių tėviškėn, pamatė netoli plento atvažiuojantį žmogų, kurio nei vežimas, nei arklys nesiekė žemės. Seminaristui su važiuojančiuoju susitikus, pastarasis pradingo. Eidamas toliau pamatė vieną vyrą, ker... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 163-8 Mitologinė sakmė apie žirgus, bijančius kapinių
Į kapines vežė mirusį pulkauninką, o iš paskos sekė žirgas, kuriuo mirusysis jodinėdavo. Atėję prie kapinių arkliai sustojo ir jokiu būdu nebežengė tolyn. Pulkauninko žirgas apsisuko ir lyg pasibaidęs nušuoliavo namo. Grabą turėjo nuke... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 163-9 Mitologinė sakmė apie arklius, kurie baidydavosi važiuojant pro mirusiosios namus
Vienai moteriškei numirus, ilgą laiką važiuojant pro jos namus baidydavosi arkliai. Anksčiau taip nebūdavo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 163-10 Mitologinė sakmė apie kunigą, kuris peržegnojo kapą
Kartą, kunigui parvažiuojant, arkliai ties kapinėmis pradėjo baidytis. Vežėjas norėjo pradėti juos mušti botagu, bet kunigas neleido, sakydamas, kad jis dėl to esąs kaltas. Tai pasakęs nuėjo prie vieno kapo. Grįžęs tarė, kad turėjo perž... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 164-11 Mitologinė sakmė apie baltus pavidalus prie kartuvių
Vienas vyras prieš vidurnaktį važiavo namo pro vietą, kurioje anksčiau buvo kartuvės. Staiga arkliai pradėjo baidytis, o jis pamatė tris ištįsusius pavidalus, kurie pradėjo trukdyti pravažiuoti su rogėmis. Vyriškis turėjo apsisukti ir grį... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 164-12 Mitologinė sakmė apie tris juodus vyrus ant tilto
Vienas kareivis girdėjo, kad per tiltą jojančiuosius sulaiko neregima būtybė. Vieną kartą saulei nusileidus jis prijojo tą tiltą. Žirgas jokiu būdu nenorėjo žengti toliau. Nulipęs nuo žirgo vyras pažiūrėjo per kamanas ir pamatė ant tilt... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 164-13 Mitologinė sakmė apie arklių perbalnojimą prie kapinių
Vieną kartą, bevažiuojant į miestą, arkliai staiga pradėjo prunkšti ir pradėjo sunkiai bepatempti vežimą. Prie kapinių išvis sustojo ir jokiu būdu nebenorėjo žengti toliau. Vyras išlipo, nubalnojo arklius, išvertė kamanas ir vėl pabalno... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 165-14 Mitologinė sakmė apie paslaptingą bendrakeleivį
Keliaujant pro vieną vietą baidydavosi arkliai. Kartą eidami pro ten du kaimynai sutiko nepažįstamą vyrą, kuris atsirado taip staiga, lyg iš po žemių išlindęs. Vienas iš kaimynų, vos į kiemą grįžęs, lyg iš proto išėjęs šaukė, kad ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 165-15 Mitologinė sakmė apie pasivaidenusį vežimą
Vienu vežimu važiavo moteris su vyru, o kitu – vyro brolis. Privažiavę ties bala vyras su žmona pamatė didelį vežimą, ant kurio žmonės triūsė. Kuo labiau artėjo, tuo tas vežimas didėjo. Paskui, kai vyro brolis priartėjo prie trečiojo v... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 165-16 Mitologinė sakmė apie šuns kaukimą, pranašaujantį mirtį
Žmogui persikrausčius gyventi į žmonos namus, dieną naktį dvyliktą valandą pradėjo kaukti šuo. Per porą metų pasimirė motina ir tėvas. Po to tas šuo, lyg nebemokėtų išvis, nustojo kaukti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 165-17 Mitologinė sakmė apie šuns urzgimą ir dvasios pasirodymą
Vienas žmogus labai laikėsi Dievo žodžio, nenorėjo tikėti dvasių pasirodymais. Kartą vakare suurzgė šuo. Žmogus tarė, kad turbūt bus šermenys, nes šuo urzgia. Sūnus, išėjęs pažiūrėti į lauką, pamatė einantį kapinių link šunį. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 166-18 Mitologinė sakmė apie šunį, lojantį ant balto žmogiško pavidalo
Vienas žmogus naktį išėjo į lauką sudrausti belojantį šunį. Šuniui įėjus į būdą, žmogus ant tvoros pamatė baltą žmogaus pavidalą, kuris lyg dėkodamas prieš jį žemai nusilenkė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 166-19 Mitologinė sakmė apie berną, kuris siundė šunį ant vėlės
Du bernai vakare atsigulė tvarte. Vos prisnūdę išgirdo lojant šunį. Vienas išėjęs kieme pamatė baltą žmogų ir liepė šuniui jį pulti. Gulintysis liepė šunį sudrausti, bet bernas jo neklausė, dėl to labai apsirgo. Šuniui kauktinai loja... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 166-20 Mitologinė sakmė apie berną, liepiantį pulti šuniui ant dvasios
Bernas, gulėdamas tvarte, išgirdo kaukiančius ir lojančius šunis. Nieko nematydamas, liepė šunims pulti. Todėl jis šešias savaites sirgo, nes, naktį šuniui kaukiant, negerai jį siundyti, kadangi jis mato dvasias.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 166-21 Mitologinė sakmė apie šunis, matančius kenčiančias dvasias
Jei naktį loja šuo, nereikia jo siundyti, nes jis mato kenčiančias dūšias.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 167-22 Mitologinė sakmė, kaip žmogus pradėjo matyti dvasias
Vienas žmogus, šuniui kaukiant, užmynęs ant jo uodegos ir už abiejų ausų nutvėręs pažiūrėjo pro ausų tarpą. Nuo to laiko jis vis matydavo dvasias ir gailėdavosi, kad taip pasidarė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 167-23 Mitologinė sakmė apie šuns elgesį prieš ligonio mirtį
Vienam vyrui sergant, kelis vakarus prieš jo mirtį kaimyno šuo, saulei nusileidus, nubėgdavo prie kapinių ir lyg ką stverti norėdamas, aukštyn kabindamasis, smarkiai lodavo. Tuomet parlėkdavo prie ligonio lango. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 167-24 Mitologinė sakmė kaip žmogus gali pradėti matyti dvasias
Vienas vyras, šuniui baisiai kaukiant, žiūrėjo per jo tarpausį. Išvydo, kad kaimynę, grįžtančią iš jo namų, sekė pavidalas lyg koks storas kuolas. Kaimynė, įžengus į namus, tuoj apsirgusi atgulė, bet paskui pasveiko.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 167-25 Mitologinė sakmė, kaip žmogus tampa dvasregiu
Vienas žmogus šuniui kaukiant užmynęs ant jo uodegos ir už abiejų ausų nutvėręs pažiūrėjo pro ausų tarpą. Nuo to laiko žmogus matydavo dvasias. Tas matymas juo senyn, juo labiau pasikartodavo. Jis neidavo į kapines, sakydamas, kad jau čia... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 167-26 Mitologinė sakmė apie baidymus po šermenų
Mirus gaspadinei vieną vakarą po šermenų mergos išgirdo kambaryje triukšmą ir lojantį šunį. Galvodamos, kad jis pasiuto, atsidariusios langą kvietė bernus. Atsiskubinę bernai įlipo per langą ir žengė prie kambario durų, kurias mergos lai... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 168-1 Mitologinė sakmė apie tai, kaip tampama dvasregiu
Ne kiekvienas žmogus gali matyti vėles. Jos dažniau pasirodančios moterims negu vyrams. Vėlių matymas gali būti įgimtas, atsiradęs per ligą, pažiūrėjus per skylę krikšte, per kaukiančio šuns tarpausį. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 168-3 Mitologinė sakmė apie dvasregę, gimusią ketvirtadienį
Viena mergelė galėjusi matyti dvasias, nes buvo gimusi ir krikštyta ketvirtadienį. Po tetos laidotuvių, grįžus iš kapinių, kambary begiedant mergelė pamatė mirusiosios dvasią už stalo stovinčią ir drauge giedančią. Tada mergelė atidarė ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 168-4 Mitologinė sakmė apie ketvirtadienį gimusį vaiką
Žmogui ketvirtadienį gimė kūdikis. Jis nuėjo pas kunigą prašyti, kad pakrikštytų vaiką ir paklausti, ar bus gerai ketvirtadienį gimusį vaiką krikštyti sekmadienį. Kunigas atsakė, kad žinąs apie lietuvininkų tikėjimą, jog ketvirtadien... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 168-5 Mitologinė sakmė apie tai, ką ir kada regi dvasregys
Vienas žmogus iš mažens matė dvasias. Jis pasakojo, kad jas mato tas, kuris yra gimęs didįjį ketvirtadienį, o krikštytas sekmadienį arba atvirkščiai. Dvasias mato, kai nueina pas ligonį, tada supranta, ar jis pasveiks, ar ne. Taip pat mato pe... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 169-6 Mitologinė sakmė apie kūdikį, kuris nežindomas tampa dvasregiu
Jei moteris, turinti mažą kūdikį, iki pusantros dienos užgaišta pažindyti vaiką, tai jis tampa dvasregiu.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 170-7 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri tapo dvasrege
Viena moteris, jaunystėje pažiūrėjusi per grabo lentgalio iškritusios šakos skylę, pamatė giltinę ir tapo dvasrege. Ji pasakojo, kad po saulės nusileidimo visur matanti dvasias, todėl tokiu laiku vengianti keliauti. Jos draugei mirštant prie l... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 170-8 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri buvo mirusi tris dienas
Viena moteris tris dienas buvo numirusi. Atgijusi matydavo dvasias. Klausinėjama, ką tada matė, sakydavo, kad daug ką galinti pasakoti, tik trys žodžiai jai yra uždrausti. Ji sakydavo, kad mirštantį žmogų lanko dvasios. Kartą mačiusi ant liep... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 170-9 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri buvo apmirusi
Viena moteris buvo apmirusi 24 valandas, o kai atgijusi, tai iki mirties matydavusi dvasias. Pamačiusi žmogų žinodavo, ar tas priklauso prie gerųjų, ar prie blogųjų ir kur jis eis: į dangų ar į peklą. Apie tai, kas jai numirus apsireiškė, ga... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 171-10 Mitologinė sakmė apie kareivį, kuris pradėjo matyti dvasias
Vienas kareivis, būdamas sargyboj, pamatė dvi juodas besipešančias kates. Po to jis labai susirgo. Tuomet jis pradėjo matyti dvasias. Kartą, atvykęs pas sergantį brolį ir jo pagailėjęs, išėjo į lauką melsti jam sveikatos iki amžiaus galo. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 171-11 Mitologinė sakmė apie draudimą ką nors imti nuo kapinių
Kartą sena liuosininkė ėjo ant kapinių rūgštynių. Bepešdama pajuto šalia savęs stovinčią moteriškę, kuri nenorėjo tos liuosininkės beišleisti. Pastaroji maldavo išleisti, nes namuose jos vaikai labai norį valgyti. Dvasia leido eiti, bet... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 172-12 Mitologinė sakmė, kaip vienos moters sūnus tapo dvasregiu
Viena moteris girdėjusi, kad kapinėse, dienos ar nakties dvyliktą valandą žiūrėdamas per krikšte iškritusios šakos skylę, matysi vėles. Ji taip ir padariusi. Dvasias pradėjo matyti jos sūnus, nes moteris tuo metu buvo nėščia. Jis pasakojo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 172-13 Mitologinė sakmė apie kalbantį šunelį
Vieną vakarą pas senuką atbėgo baltas šunytis, kuris tarė, kad kitąmet tokiu laiku vėl pas jį ateisiąs. Tuomet šunytis prapuolė, o senukas liko nekalbantis. Po metų šunytis vėl pasirodė ir senukas vėl prašneko bei praregėjo. Klausinėja... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-19 Mitologinė sakmė apie jauną dvasregį
Vienas dvasregys dažnai matydavo vėles, rodydavęs jas kitiems, bet kiti jų nematydavę.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-20 Mitologinė sakmė apie dvasregius
Vienas žmogus nebeidavo į šermenis, nes matydavo vėles. Taip pat jis žinodavo, dar prieš žmogui susergant, ar jis mirsiąs, ar ne. Klausinėjamas apie tai nepasakodavo, nes esą tai jam uždrausta.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-21 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris neidavo į šermenis
Vienas mokytojas matydavo dvasias. Jis ateidavo, kai būdavo apgiedamas mirusysis, bet šermenyse nepasilikdavo sakydamas, kad gerai tam, kuris nieko dvasiško nemato. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-22 Mitologinė sakmė apie žmogų, matydavusį palaidotąjį prie kapinių
Vienas mokytojas matydavo dvasias. Eidavo apgiedoti lavono, tik niekuomet nepasilikdavo šermenyse. Iš jų eidamas pro kapines, matydavo palaidotąjį, kuris nenorėdavo jo praleisti. Mokytojas sakydavo, kad matąs daugelį dvasių, tačiau negalįs apie... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 175-23 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris nenorėdavo pasakoti ką mato
Vienas žmogus, kuris matydavo vėles, nenorėdavo eiti lydėti mirusiojo, o jei kada ir eidavo, tai nenorėdavo pasilikti šermenyse. Jis sakydavo, jog jam nevalia apie vėles pasakoti, nes tie regėjimai vos pakeliami.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-24 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris per šermenis išėjo į girią
Vienas žmogus, atėjęs į šermenis, atsistojo kieme toli nuo kitų ir žiūrėjo. Išlydint mirusįjį jis niekam nesakęs išėjo į girią ir grįžo tik rytmetį. Grįžęs pasakojo, kad matė daug vėlių ir turėjo joms trauktis iš kelio.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-25 Mitologinė sakmė apie ūkininką, kuris vengdavo eiti į šermenis
Ūkininkas labai vengė eiti į šermenis. Jis sakydavo turįs nuo vėlių saugotis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-26 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris vengdavo eiti palydėti mirusįjį
Žmogus, matydavęs vėles, labai retai eidavo išlydėti mirusiojo. Kartą, būdamas pas savo prietėlį šermenyse, iki vakarienės ant kelių rankomis pasirėmęs žiūrėjo žemyn. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-27 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris eidavo į kapines per kiekvienas šermenis
Senukas dvasregys eidavo kiekvieną šermenų vakarą, jei iš kaimo kas palaidotas būdavo, ant kapinių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-28 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris neidavo į šermenis, nes į jį žiūrinčios vėlės
Dvasregys niekada neina į šermenis, nes vėlėms turįs trauktis į šalį, nes jos visos išsišiepusios į jį žiūri.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-29 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris nesilankydavo kapinėse
Vienas žmogus, kuris matydavo vėles, niekad nelankydavo kapinių. Jis sakydavo, kaip gerai tiems, kurie nemato dvasių, nes gali drąsiai vaikščioti, kadangi jos pasitraukia į šalį, o jis pats turįs joms trauktis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 176-30 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris turėdavo saugotis vėlių
Vienas žmogus, kuris matydavo vėles, sakydavo, kad gerai tiems, kurie nemato vėlių, nes jis turįs jų labai saugotis. Šermenyse jis laikydavosi pasitraukęs į užkampį.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie špiruko vaidenimąsi (2)
Pagulbiniuose (Ragainės paviete) ūkininkas Žugas vedė merginą, su kuria atitekėjo špirukas. Ūkininkui sekėsi kaip paprastai, tik kartą pritrūko šimto dolerių. Žmona jį nusivedė į klėtį ir davė tuos pinigus. Kai vyras jų nepriėmė, na... [Apie špiruko vaidenimąsi]

Mitologinė sakmė apie špiruko vaidenimąsi (3)
Pagulbinų mokytojas Vėlbatis pasakojo apie špiruką: Žugo namuose nuo aukšto pro lubas į stubą byrėjo žirniai, į lopšio šoną įsmigo duonpeilis, žandaro kepurė buvo įmerkta į kiaulių jovalo statinę, kūjis išlėkė per langą, bernams ... [Apie špiruko vaidenimąsi]

BsTB 7 177-32 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris retai eidavo prie mirštančiųjų
Žmogus, kuris buvo dvasregys, niekuomet arba labai retai eidavo prie mirštančiojo. Jis sakydavo, kad prie mirštančiųjų jam nebėra vietos, nes prie jų susirenka vėlių daugiau nei gyvųjų. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 177-33 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris matydavo mirusiuosius
Žmogus, matydavęs vėles, retai eidavo į šermenis. Jis sakydavo, kad vėlių yra daugiau nei gyvųjų ir kad pro jas vos galima praeiti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 177-34 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri matydavo dvasias
Viena moteris, kuri matydavo dvasias, nors ir turėjo gerą balsą, retai eidavo į šermenis giedoti. Ji sakydavo, kad ten susirenka daug dvasių, kad net nebėra kur praeiti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 178-35 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri negalinti pasakoti apie dvasias, kurias mato
Viena dvasregė sako, kad negalinti nė vienam pasakoti, kas per vėlių daugybė susirenka į palydėtuves. Labai laimingas tas, kuris jų nemato.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 179-39 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris nešė mirusių vaikų vėles į kapines
Buvo vienas labai drąsus bernas. Kartą per palydėtuves jam pasakė, kad, jei nori ką pamatyti, turi vakare pažiūrėti per abrūsą. Jis, taip padaręs, pamatė numirėlį. Jo vaikeliui mirus, buvo prigulęs vakare ant suolo, o kai žmona jį vakarie... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-40 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris nešdavo mirusiųjų vėles į kapines
Mokytojas pasakojo, kad pažinojo žmogų, kuris visuomet vakarais būdavo namuose, nes matydavo vėles. Jis turėdavęs nunešti nabašninkų dvasias į kapines. Mokytojas jį matydavo sušilusį pareinant namo. Paklaustas apie tai jis sakydavo, kad nė ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-41 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris vidurnaktį nešdavo vėles į kapines
Vienas žmogus, kuris matydavo vėles, paklaustas apie tai nieko nepasakodavo, nes sakydavo, kad tai jam uždrausta. Tik sakydavo, kad vidurnaktį turįs vėles nunešti į kapines. Dėl to jis labai pavargstąs, jog net kojos dreba.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-42 Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris matydavo vėles ir jas nešdavo į kapines
Vienas žmogus matydavo vėles ir dažnai jas turėdavo nešti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-43 Mitologinė sakmė apie mergą, kuri nešdavo sergantiesiems giltinę
Viena merga turėdavusi dieną ir naktį kiekvienam sergančiam kaimynui nunešti giltinę. Ji labai gailėjosi, kad mato vėles.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-44 Mitologinė sakmė apie berną, kuris nešdavo vėles
Vienas bernas porą savaičių prieš savo nuskendimą kapinėse matydavęs dvasias ir jas nešdavęs. Galiausiai jis taip įbūgo, kad eidamas vesdavosi kartu ir ūkininko sūnų.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 183-2 Mitologinė sakmė apie merginą, kuriai vėlė buvo įsikibusi į prijuostę
Kartą dvasregei, dar jaunai esant, pas kaimynus į budėtuves nuėjus, mergaitės lavonėlį aprėdant ir į grabą dedant, velionė jai į prijuostę įsikibus paskui sekė. Tačiau mergina nejautė jokios baimės.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 183-3 Mitologinė sakmė apie tėvo vėlės atsisveikinimą su sūnumi
Kareivis pasakojo, kad per tėvo šermenis dėdė dvasregys liepė nusisegti ir pasidėti kardą. Po vakarienės kareivis pajuto, lyg kas šalta ranka perbrauktų per skruostą. Apie tai papasakojo dėdei, kuris sakė, kad tai tėvo dvasia paglostydama at... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 183-4 Mitologinė sakmė apie degantį žiburį prie lavono
Viena moteris negalėdavo pakęsti šalia savęs degančio žiburio. Jai mirus, namiškiai pagiedoję ir nuėję gulti paliko prie jos degantį žiburį. Ryte rado žiburį užgesusį, nors dar buvo žibalo. Antrą vakarą lempą pripildę žibalo vėl pa... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 137-7 Mitologinė sakmė apie paukštelio pasirodymą prieš mergaitės mirtį
Prieš mergaitės mirtį atskrisdavo paukštelis prie lango. Po mergaitės mirties paukštelis daugiau neatlėkė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 137-8 Mitologinė sakmė apie paukščių pasirodymą prieš mirtį
Tris dienas prieš Jankaus dukros Anelės mirtį atskrisdavo du į balandžius panašūs paukščiai.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-9 Mitologinė sakmė mirdamas žmogus mato du karvelius
Preisas – giedotojas, dievą mylįs žmogus, mirdamas matė prie savo lovos du baltus balandžius.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-10 Mitologinė sakmė kaip prieš mirtį mato dvi žąsis į kapus einančias
Dvasių regėtojas, pas savo kaimyną svečiuodamasis, pamatė dvi žąsis į kapus einančias. Jis sakė, kad šiame kieme greitai mirs.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-11 Mitologinė sakmė apie žąsis – dvasias
Baltos žąsys – tai gerosios dvasios, pilkos – blogosios.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-12 Mitologinė sakmė žmogus mato jį sekantį baltą šunytį
Žmogus iki savo mirties matė jį sekantį baltą šunytį.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-13 Mitologinė sakmė kaip prie sergančio vaiko pasirodo baltas kūdikis
Moteris, kurios vaikas labai sirgo, naktį apie dvyliktą valandą prie vygelės pamatė baltai apsirengusį kūdikį. Po aštuonių savaičių vaikas mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 138-14 Mitologinė sakmė kaip dvasiaregys pamato artėjančios mirties ženklą
Dvasiaregys Urmonas pamatė kaimynų dukrytę apsuptą dvasiškų draugių. Apie savo regėjimą jis papasakojo kitiems. Po kelių dienų ta mergaitė paskendo. Praėjus kiek laikui dvasiaregys ėjo pro kapines ir jis gavo per galvą, kad net kepurė nul... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 139-15 Mitologinė sakmė kaip netrukus mirsiantis žmogus pasivaidena
Pamotė savo podukrą mušdavo. Podukrai susirgus, pamotė pamatė mergaitę su raudonu sijonuku į stubą einant. Pamotė pamaniusi, kad tai podukra, pašaukė ją į vidų eiti. Podukra tuo metu miegojo, o kitą dieną numirė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 139-16 Mitologinė sakmė apie mirties apsilankymą pas ligonį
Eseliūnienė matė, kaip pas sergantį žmogų atėjo baltai apsirengusi mergaitė ir po kiek laiko išėjo. Kaimynai, buvę prie ligonio, mergaitės nematė. Po kiek laiko tas ligonis numirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 139-17 Mitologinė sakmė apie mirštančio kaimyno pasirodymą
Vyrui, beeinant į virtuvę blynų atsinešti, atsidarė ir užsidarė durys. Žmona taip pat girdėjo kaip durys atsidarė ir pamanė, kad vyras ateina. Tuo tarpu mirė sergantis kaimynas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 139-18 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį pasirodžiusius keturis vaikelius
Gaspadorius per kapines eidamas pamatė keturis baltai apsirengusius vaikelius. Rytmetį jų kaime vaikas mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 140-19 Mitologinė sakmė kaip pas sergantį vaiką atėjo penkios baltai apsirengę mergelės
Žmogus prie kapinių pamatė baltą šunytį, o paskui jį ėjo penkios mergelės. Mergelės nuėjo į namus, kur sirgo vaikelis. Tą vakarą vaikelis mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 140-20 Mitologinė sakmė apie neįprastą giedojimą prieš mergaitės mirtį
Dvi moterys pavakare kieme stovėdamos išgirdo gražų giedojimą. Tuo pat metu vienos moters duktė mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 140-21 Mitologinė sakmė apie varpų skambėjimą prieš vaikelio mirtį
Šišvų sūneliui mirus, jo šermenų vakarą žmonės girdėjo dviejų varpų skambėjimą. Po penkių dienų mirė kitas vaikelis. O moteris, kuri gailėjosi, kad negirdėjo varpų skambėjimo, po dešimties dienų mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 141-22 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį pasigirstančius garsus
Trečią vakarą prieš Skaliko dukters mirtį pasigirdo garsas lyg su rykšte kas tris kartus sukirto.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 141-23 Mitologinė sakmė apie prieš mirtį pasigirstančius garsus
Jakšto namuose vakare, lyg su rykšte kas tris kartus kirto. Po pusės metų tuose namuose žmogus mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

Pasaka AT 826 [Velnias, surašantis ant odos nusidėjėlius]
Žmonėms einant į bažnyčią, jaunikaitis eidavo į girią ir čia garbindavo Dievą. Kartą jis su kitais žmonėmis ėjo į bažnyčią. Jiems brendant per upę, jaunuolis ėjo beveik vandens paviršiumi, nes buvo be nuodėmės. Bažnyčioje jis pama... [Velnias, surašantis ant odos nusidėjėlius]

BsTB 7 141-24 Mitologinė sakmė apie pasigirdusius garsus prieš ligą
Dvi kaimynės stuboj sėdėdamos išgirdo triskart lyg su rykšte mušant per stalą. Vienos moters sūnus susirgo.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie bitininkę, kuri turėjo reikalų su velniu
Sena bitininkė turėjo daugiau kaip šimtą avilių. Jausdama amžiaus galą, moteris sugalvojo nueiti į bažnyčią išpažinties. Vos ji išėjo iš buto, sugriebė ją velniukas ir nutempė į purvyną. Moteris grįžo persirengti, tačiau kai tik i... [Apie bitininkę, kuri turėjo reikalų su velniu]

Mitologinė sakmė apie spiruko vaidenimąsi
Krokiškiuose (Tilžės paviete) Sėrūno namuose naktį spirukas lyg krepšį stiklų nuo aukšto į butą numetė. Kitą kartą per metimo skylę jis nuo tvarto glėbiais šieną mėtė. Šeimininkei pietus išvirus ir išėjus pašaukti šeimynos, piln... [Apie spiruko vaidenimąsi]

BsTB 7 173-14 Mitologinė sakmė apie dvasregę, kuri išleido dvasias pro duris
Kartą viena baudžiauninkė dvasregė dirbdama labai išblyško ir susmuko. Atsigavusi atidarė duris, valandėlę palūkėjo ir vėl uždarė. Tuomet grįžusi šiek tiek paklūpėjo ir vėl ėmėsi darbo. Paklausta, kas jai atsitikę, atsakė, kad dvas... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 173-15 Mitologinė sakmė apie vyrą, matantį dvasias
Vienas vyras matydavo dvasias, dėl to neidavo į kapines laidojant žmogų. Lydėtojams grįžus iš kapinių, jis tik vakare grįždavo į namus, kuomet dvasios jau būna išėjusios. Jis sakydavo, kad jam nevalia apie tai pasakoti. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 174-16 Mitologinė sakmė apie berną dvasregį
Vienas gaspadorius turėjo dvasregį berną. Kartą jis pasakė, kad kažkas mirsiąs, nes į namus atėjusios dvi baltos viešnios. Vakare užėjo ubagas, kurį ryte rado mirusį. Bernas matydavo ir gaspadoriaus, kuris pasikorė, vėlę, vaikščiojanči... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklius
Dravernoje marių bangos sugriovė trobą. Pas tuos namiškius, gyvenančius kitoje troboje, naktį kažkas atėjo ir paklausė, ar čia ta siela. Taip paklausė ir antrą kartą, o kai paklausė trečią kartą, šeimininkė griežtai atsakė, galvodama,... [Apie vaiduoklius]

Mitologinė sakmė apie berniuką, kuris pasakė, kiek žmonių tais metais mirs
Krokiškių Kekštaičiai pasakojo, kad su jais gyveno berniukas iš Žemaitijos. Jis Kūčių vakarą, virtuvėje pasiėmęs ir apžergęs žarsteklį, išlėkė į kiemą. Grįžęs į virtuvę, berniukas šeimininkei pasakė, kad iš tų namų tais met... [Apie berniuką, kuris pasakė, kiek žmonių šiais metais mirs]

Mitologinė sakmė apie berniuką, kankinamą velnio
Berniukas gąsdino mergą ir vaikus. Jis pravėrė gyvenamo namo duris, kelis kartus pakvietė velnią bei paprašė jo nukalti skiltuvą. Po poros dienų prie berniuko pristojo velnias - jis negalėjo ramiai miegoti. Dieną dirbdamas, o naktį negaudavę... [Apie berniuką, kankinamą velnio]

BsTB 7 176-31 Mitologinė sakmė apie mokytoją, kuris matydavo dvasias
Vienas mokytojas matydavo dvasias. Jei kas mažas sirgdavo, tai pas jį ateidavo baltai apsirengę kūdikiški pavidalai prisimaldauti. Kartą, sergant kaimynų vaikams, mokytojo šunys pradėjo garsiai loti. Išėjęs laukan pamatė du baltus pavidalus, ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 178-36 Mitologinė sakmė apie dvasregį berną, kuris kasė mirusiajam duobę
Vienas bernas, kuris matydavo dvasias, kartą turėjo eiti kasti mirusiajam duobę. Jis labai nenorėjo, bet vis dėlto turėjo tai daryti. Laidojant tą žmogų, bernas su keliais vaikais liko namuose. Staiga atsidarė kambario durys ir vėl užsidarė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 179-37 Mitologinė sakmė apie dvasregį mokytoją
Vienas mokytojas matydavo dvasias ir labai vengdavo eiti į šermenis, o jei ateidavo, tai būdavo toli nuo stalo. Jis sakydavo, kad laimingi tie, kurie nemato dvasių ir kad jis nelabai galįs apie tai pasakoti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 179-38 Mitologinė sakmė apie mokytoją, matantį dvasias
Vienas mokytojas matydavo dvasias ir lyg pavydėdamas sakydavo, kad laimingi tie, kurie jų nemato. Dvasių ypač daug esą, kai laidojamas numirėlis. Jos lenkiasi pabučiuoti numirėlį ir labai pyksta, kai gyvieji joms trukdo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 180-45 Mitologinė sakmė apie pakinkytus kunigus
Vienas dvasregys kiekvienais metais per žaliojo četvergo vakare eidavo į kapines ir nešdavo kūdikių, kurie mirė dar neišmokę vaikščioti, vėles į bažnyčią. Blaivus jis apie tai niekam nepasakodavo, nes tai jam yra uždrausta. Išgėręs jis... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 181-46 Mitologinė sakmė apie dvasregį berną, kuris turėdavo nešti vėles į kapines
Vienas bernas matydavo dvasias. Mirus gaspadoriui, jo duktė ėjo į klėtį parnešti staltiesę. Bernas, jai einant pro šalį, klūpojo iškėlęs rankas į dangų. Po šermenų papasakojo, kad matė mirusiojo dvasią, einančią kartu su dukterimi. Ta... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 182-47 Mitologinė sakmė apie mergą, kuri matydavo mirusį gaspadorių
Viena merga Kūčių vakarą pasakė, kad šiais metais kas nors mirsiąs. Mirė gaspadorius. Po jo palaidojimo merga jį vis matydavo, ypač dienomis. Kartą ji pasakė šeimininkei, kad mato mirusįjį, tuomet jis nutvėrė mergai už rankos. Ji labai i... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 182-1 Mitologinė sakmė apie moterį, mačiusią per šermenis savo mirusią dukterį
Viena moteris rengė įkapėmis savo mirusią dukterį ir ją mylavo bei šnekino lyg gyvą. Šermenų vakarą pajuto lyg kas trauktų už sijono. Tuomet ji sukliko ir nualpo. Šermenininkams ją atgaivinus, moteris pravėrė duris. Paskui pasakojusi, kad... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 184-5 Mitologinė sakmė apie dvasregę, matančią vėles per laidotuves
Vienai neturtingai moteriai mirė duktė. Į laidotuves atėjo dvasregė. Dėl neturto žvakė prie mirusiosios buvo užpusta, tuomet užgeso ir kita žvakė. Dvasregė liepė uždegti abi žvakes, nes pilni namai dvasių ir jos užpūtusios tą kitą žv... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 184-6 Mitologinė sakmė apie vėles, kurios grįžta pas artimuosius į namus
Palaidotojo dvasia iki vakarienės slapstosi už artimųjų ir labai džiaugiasi, jei tie yra drauge, nes nereikia lakstyti nuo vieno prie kito. Dvasia būna labai dėkinga, jei po vakarienės, jai grįžtant į kapines, kas nors iš giminių palydi iki v... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 185-7 Mitologinė sakmė apie dvasių lydėjimą iki vartų
Šermenų vakarą palaidotojo dvasia labai dėkinga, jei po vakarienės kas nors iš giminių ją palydi pro vartus.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie žydo gąsdinimą ir vaidenimąsi
Blauzduose (Vyzų parapijoje) Maskolius apie 1845 m., pavasarį priėmė nakvoti žydą. Maskolytis ir pas jį atėjęs Jokurytis susitarė žydą išgąsdinti. Jokurytis, apsivilkęs baltus marškinius ir paėmęs grandinę, užlipo pas žydą. Šis, iš... [Apie žydo gąsdinimą ir vaidenimąsi]

BsTB 7 185-8 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri matė mirusio kunigo dvasią
Viena moteris pasakojusi, kad jos motina galėjo matyti vėles. Jaunystėje ji tarnavusi pas kunigą. Kunigui mirus, tą vakarą po palaidojimo, ji matė jį grįžtantį su įkapėmis. Į kambarį įėjęs ir prie stalo sėdinčius svečius paraginęs va... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 185-9 Mitologinė sakmė apie dvasregę, kuri per šermenis įleido dvasias į namus
Viena gaspadinė laidotuvių dieną prieš apgiedojimą vis atidarinėjo duris. Kitiems besistebint tarė, kad turinti įleisti numirėlius – jų jau priėjusi pilna troba.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 186-11 Mitologinė sakmė apie ubagą, kuris matydavo vėles
Ubagas, sutikęs lydėtojus, prisišliejo prie tvoros tartum einančiuosius praleisti norėdamas, nors lydėtojai vos kelio vidurį užėmė. Jis sakydavo, kad į šermenis visai negalįs eiti, nes ten jam nėra vietos dėl vėlių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 186-12 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris vengė sutikti lydėtojus su karstu
Dvasregys, pamatęs lydėtojus su karstu einančius į kapines, pasuko į šalį ir apėjo per pievą didelį vingį. Dėl to lydėtojai labai stebėjosi.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 186-13 Tikėjimas, kad po mirties reikia uždengti veidrodį
Jei namuose yra mirusysis, tai negalima laikyti neuždengto veidrodžio, nes jame matoma mirusiojo dvasia.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 186-14 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris matė vėlę pirma duobkasių einant į kapines
Vienas žmogus niekur neidavo į šermenis sakydamas, kad ten nėra vietos dėl susirinkusių vėlių. Vienam vyrui pasimirus ir jau nešant į kapines, tas žmogus, grįždamas iš karčiamos pamatė mirusiojo vėlę pilkais drabužiais tarp dviejų juod... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 186-15 Mitologinė sakmė apie dvasregį, matantį vėles per laidotuves
Dvasregys labai saugodavosi tų namų, kuriuose buvo mirusysis. Vienam vyrui mirus, jis pamatė jo vėlę pilkais rūbais einančią pirma duobkasių tarsi rodančią duobės vietą. Kitą kartą pakvietė dvasregį į šermenis sakydami, kad jau esą po ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 187-16 Mitologinė sakmė apie dvasregį berną, kuris nenorėjo eiti kasti duobės
Pas vieną gaspadorių tarnavo dvasregys bernas. Jis sakydavo, kad dvasios lanko ne tik mirtinai, bet ir silpnai sergančiuosius. Mirus jo gaspadoriui, jis nenorėjo eiti kasti duobę, nes jau siuvėjui įkapes siuvant matė, kad velionis vis per siuvėjo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 187-17 Mitologinė sakmė apie tai, kaip moteris tapo dvasrege
Liuosininkė, jauna būdama, šermenų vakarą žiūrėjo per rankšluosčio kutus į kampą ir nuo to karto dažnai matydavo dvasias. Kartą sutiko lydėtojus, einančius į kapines, tarp kurių buvo daug vėlių, o mirusiojo dvasia sėdėjo liūdna ant ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 187-18 Mitologinė sakmė apie dvasregę, matančią vėles per laidotuves
Viena ūkininkė matydavo dvasias. Mirus kaimynei, tos vyras atėjo pas regėtojos brolį įkapėms užsakyti kurpių, o velionė, vyrą atlydėjusi, laukė už durų. Mirusiąją lydint į kapines, ji sėdėjusi ant grabo ir čiupinėjusi abrūsus. Pasta... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 188-20 Mitologinė sakmė apie velionį, kuris prisisapnuoja namiškiui
Mirus tėvui ir jau paguldytam ant lentos, jo jauniausioji duktė susapnavo, kad jos tėvui į nugarą duria vinis. Tai susapnavo ir antrą naktį. Rytmetį papasakojo motinai ir broliams. Jie apžiūrėjo ir pamatė, kad tėvas paguldytas ant vinies. Vin... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 188-21 Mitologinė sakmė apie vėlę, trumpam pasirodžiusią po mirties
Šermenų vakarą mokytojas, po vakarienės išėjęs į lauką, pamatė baltai apsirengusią moteriškę. Jis pamanė, kad tai jo duktė ir liepė jai eiti į vidų prie svečių. Tai ištarus, baltoji nusidriekė tolyn ir į ilgį lyg kokia kartis ligi ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 188-19 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris matė brolio vėlę per laidotuves
Vienas vyras dvasregiu tapo iš persigandimo. Per brolio laidotuves matė velionį kapinėse prie duobės bei grįžus į namus per vakarienę. Paskui dvasregys turėjo palydėti velionio dvasią iki vartų. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 189-1 Mitologinė sakmė apie velionės žmonos pasirodymą per vestuves
Vienas vyras vedė antrą kartą. Važiuojant į bažnyčią vyro brolis pamatė iš kapinių išeinantį baltą moterišką pavidalą, grumojantį ranka. Pavidalas įlipo į jaunikių vežimą, o bažnyčioje stovėjo tarp jaunikių prie altoriaus. Grį... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 189-2 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris lydėdavo velionę su kūdikiu į kapines
Vienas vyras pasakojo, kad turįs dažnai iš kapinių į namus ir vėl atgal lydėti ponią, kuri žindė kūdikį. Ta ponia mirė su kūdikiu po gimdymo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 189-3 Mitologinė sakmė apie vėlę, grįžtančią pažindyti kūdikio
Viena moteris mirė po gimdymo. Vakarais namuose esantieji matydavo, kaip ji pareidavo pamaitinti kūdikį. Žindydama sakydavo, kad greit pasiims ir vaiką. Netrukus mirė ir jis.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie girdimus žingsnius
Kumučiuose (Ragainės paviete) jaunas vyras pasakojo, kad 1882 m. tarnavo pas poną S. Jis turėjo pono seseris iš Žilų parvežti. Po kiek laiko vidurnaktį jos nuo aukšto, iš savo miegojimo kambario, nubėgo. Seserys pasakojo, kad girdėjo kažką ... [Apie girdimus žingsnius]

BsTB 7 189-4 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri rodosi antrajai vyro žmonai
Mokytojo pirmoji žmona mirė ir paliko du vaikus. Antrajai žmonai kartą prigulus kažkas išplėšė priegalvius, išmėtė patalus ir ją pačią išvertė iš lovos. Vakare tarp lovos ir vygių pamatė vaikščiojančią moteriškę. Pagal pasakojim... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 190-5 Mitologinė sakmė apie vyro vėlę, kuri rūpinasi savo vaikais
Kartą vienam žmogui pasirodė vyras, kurį užmušė arkliai. Palaidotasis prašė, kad gražiai užaugintų jo paliktus vaikus.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 190-6 Mitologinė sakmė apie mirusią motiną, kuri rūpinasi vaikais
Pamotė nelabai rūpinosi vaikais. Kartą vyras, eidamas pro kapines, sutiko pirmąją žmoną, kuri pasakė, kad jai nepatinka, kaip dabar gyvena vaikai. Jis labai išsigando. Paskui dažnai ją toje vietoje susitikdavo ir pasikalbėdavo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 190-7 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri gina skriaudžiamą savo vaiką
Vaiką, einantį pro kapines, užpuolė šuo. Dvasregys iš tolo pamatė, kaip išėjęs iš kapinių baltais drabužiais apsirėdęs žmogus apgynė berniuką ir parlydėjo į namus. Dvasregys atpažino, kad tai buvo velionis berniuko tėvas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 191-8 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri pasirodo artimiesiems
Vyrui su žmona grįžtant iš svečių į namus, jos velionis brolis lydėjo tuodu iki girios. Vyras paklausė pačios, ar ji nenorinti pamatyti savo brolį, bet moteris išsigando tokio klausimo ir nieko nenorėjo matyti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 191-1 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią brolio vėlę
Vienas ūkininkas, dar būdamas vaikas, po laidotuvių pamatė savo mirusį brolį. Kai jis džiaugsmingai sušuko savo motinai, kad grįžo brolis, mirusysis pradingo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 191-2 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią tėvo dvasią
Aštuonerių metų mergaitė po tėvo palaidojimo ilgą laiką jį kas antrą vakarą matydavo. Kai ji norėdavo apie tai kitiems papasakoti, tai jis jai liepdavo tylėti. Paklausta, kaip tėvas apsirengęs, mergaitė atsakydavo, kad tais drabužiais, kok... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 193-6 Mitologinė sakmė apie vaiką kapinėse
Vienas vyras vakare eidamas pro kapines pamatė lyg ir kaimynų vaiką bebėgantį. Vyras pašaukė jį eiti kartu, bet vaikas lyg negirdėdamas nubėgo į kapines ir prapuolė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 193-7 Mitologinė sakmė apie vaiką, kuris matė mirusįjį per šermenis
Mirusį senuką aprengė moteriškais marškiniais su raudonai išsiūtais rankogaliais. Šermenų vakarą aštuonerių metų vaikas lyg ko bijodamas rodė pirštu ir tarė, kad mato mirusįjį, kuris rodo margąsias rankoves. Kiti nieko nematė, tik išg... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 193-8 Mitologinė sakmė apie vėlės pasirodymą šuniui
Vienam vyrui mirus, trečią vakarą po šermenų garsiai sulojo šunys. Veliono dukters sūnus išėjęs į lauką pamatė, kaip šuo nubėgęs ir lyg ką pasitikęs džiaugsmigai šokinėjo, nors nieko nebuvo matyti. Kitą vakarą apie tai papasakojo mo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 194-10 Mitologinė sakmė apie šunį, kuris matydavo mirusio šeimininko vėlę
Vienam ūkininkui pasikorus, jo šuo po palaidojimo ilgą laiką vakarais lyg ką matydamas džiaugdamasis šokinėdavo aukštyn ir valandėlę pasidžiaugęs ramiai sugrįždavo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 194-11 Mitologinė sakmė apie triukšmą virtuvėje po laidotuvių
Mirus dukrai, tėvas trečią vakarą išgirdo lyg kas įėjo į virtuvę ir pradėjo tarškinti indus. Sakoma, kad kiekvienas numirėlis pareina po palaidojimo trečią vakarą.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 194-13 Mitologinė sakmė apie motinos vėlės pasirodymą
Motinos šermenų vakarą brolis atsigulė su svečiais. Palaidotoji, įėjusi į stubą, perėjo kambarį ir atsigulė šalia brolio.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 194-14 Mitologinė sakmė apie vėlę, pasirodančią artimam žmogui
Viena mergina, grįždama iš dėdės laidotuvių, matė jo dvasią su įkapėmis tarp lietuvininkių grįžtančią į namus.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 195-15 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią sesers vėlę
Vienas vyras po sesers palaidojimo važiavo iš kapinių į jos šermenis. Važiuodamas pamatė, kaip jos vėlė atsisėdo ant vežimo. Vyras išsigandęs neliko ir šermenyse.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie tai, į ką negali pasiversti pikta dvasia
Pikta dvasia negali pasiversti lydeka, nes ši turi kryžiaus formos ašaką galvoje. Taip pat negali pavirsti karveliu ir avimi. Velnias, pavirtęs žirgu, neturi ant kojų tų karpų, kurias arklys turi visų kojų vidinėje pusėje. ... [Į ką negali pasiversti pikta dvasia]

Mitologinė sakmė apie velnius, kurie eidavo tarnauti
Senovėje velniai eidavo dirbti pas ūkininkus. Jeigu ūkininkas pasamdydavo velnią, tai neturėdavo jam pakankamai darbo. Velniai labai darbštūs ir stiprūs. ... [Apie velnius, kurie eidavo tarnauti]

Pasaka AT 1030 [Derliaus pasidalijimas]
Pas ūkininką atėjo žmogus ir paprašė priimti sėti pusiau, nes sumokės už dirvą, sėklą ir pragyvenimą. Ūkininkas pamatė jo arklio koją ir suprato, kas jis toks. Vyras pasakė, kad šiemet sės bulves ir jam atiteks apačia, o samdiniui - vi... [Derliaus pasidalijimas]

Mitologinė sakmė apie velnią, kuris nesugundė žmogaus pinigais
Stonupėnuose (Ragainės paviete) apie 1800 m. pas prie kapinių gyvenusį Kumutį vakarais ateidavo velnias nuskurdusio vaikino pavidalu ir prašydavo priimti jį. Kumutis jo nepriimdavo ir velnio padėtą pinigų krūvelę apdergdavo, tai jie išnykdavo... [Apie velnią, kuris nesugundė žmogaus pinigais]

Mitologinė sakmė apie žynio suieškotą velnią
Būdininkuose (Ragainės paviete) Draugansko gyvenamoji vieta buvo užkerėta, tai jis parsivežė žynį. Šis ieškojo velnio. Velnias pasirodė vyro pavidalu žalia sermėga ir raudona kepure. Visi jį, lyg nuo kiemo varydami, nulydėjo. Velnias, pro v... [Apie žynio suieškotą velnią]

BsTB 7 195-16 Mitologinė sakmė apie kerdžių, matantį vėles
Vienas žmogus pasakojo, kad kerdžius po šermenų sakė, jog matė palaidotąjį pareinantį iš kapinių ir žiūrintį prie trobos kampo, kada žmonės sugrįš į savo namus, o tada vėl nuėjęs į kapines.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 195-17 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią vėlę prie girnų
Vienas žmogus matė palaidotąjį troboje, sėdintį prie girnų.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 195-18 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią motinos vėlę
Vienas vyras pasakojo, kad jo motina mirė, kai jam buvo 10 metų. Po laidotuvių vieną vakarą jis vedė namo arklius ir pamatė ateinančią savo motiną. Jis neišsigando, lyg ir apsidžiaugė ją pamatęs, bet ji greitai pradingo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 195-19 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią kurpiaus vėlę
Mirus kurpiui, viena moteris porą dienų po šermenų, ruošdama pietus, matė įeinantį mirusįjį. Įėjęs kurpius pradėjo mėtyti savo daiktus po visus kampus.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris lydėjo kriaučių, jo sūnų ir gizelį
Kraupiškėnų Stepas, siuvėjas, su sūnumi ir mokiniu ėjo į kitą kiemą siūti. Buvo žiema, po pusiaunakčio. Sekdami meistrą, vyrai prieš Almuonės tiltą pamatė vyriškį raudona skraiste, raudona kepure su juodu bumbulu ir juoda lazda, kuris j... [Apie vaiduoklį, kuris lydėjo kriaučių, jo sūnų ir gizelį]

BsTB 7 196-20 Mitologinė sakmė apie dvasregį, išlydintį mirusį gentainį
Dvasregys, išlydėdamas savo mirusį gentainį, turėjo su jo dvasia apvaikščioti visus namus, dėl to nėjo valgyti kartu su visais.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 196-21 Mitologinė sakmė apie vyro vėlę, vis grįžtančią į namus
Vienas vyras mirė lyg ne savo laiku, dėl to jis vis grįždavo į namus, žiūrėdavo pro langą, barškindavo virtuvėje įrankius. Namiškiai jau buvo įpratę prie jo grįžinėjimų, tačiau tai jiems nusibodo. Viena moteris nebeiškentė ir užpyku... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, tupintį krūmuose
Senovėje ant Nemerkiemio pilkalnio (Gumbinės paviete) kerdžius su piemeniu ganė gyvulius. Kerdžius pamatė, jog piemuo, vietoj to, kad saugotų kaimenę, daužo krūmą su botkočiu. Kai kerdžius pašaukė piemenį kaimenės saugoti, šis pakvietė ... [Apie vaiduoklį, tupintį krūmuose]

BsTB 7 196-22 Mitologinė sakmė apie velionį, grįžtantį pas žmoną
Vienas miręs vyras vis grįždavo į namus pabučiuoti savo žmonos. Namiškiai jo labai bijodavo, negesindavo per naktį žiburio. Vieną vakarą žmonos brolis įsidrąsino ir išvarė numirėlį lauk. Po maldų bažnyčioje palaidotasis daugiau nebesi... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 196-23 Mitologinė sakmė apie sugrįžtančią gaspadoriaus vėlę
Namo vis sugrįždavo mirusio gaspadoriaus dvasia. Ji nešdavosi tokią lazdą, kokią nešiodavosi gaspadorius būdamas gyvas. Namiškiai jos labai bijodavo. Apie tai jie papasakojo žemaičiui. Tas, išgėręs degtinės, įsidrąsino ir atsistojo vieną... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie nepažįstamą, žaisti norintį vaikiną, kuris ievos lazdos išsigando
Sokaičių (Tilžės pavietas) Mikutaičio tėvas, būdamas šimto metų, pasakojo, kaip jaunystėje su draugais žaisdavo "Kiaulutę". Kartą žaisdami jaunuoliai pajuto, kad į žaidimą įsijungė nepažįstamas vaikinas. Tai pasikartojus kelias dienas... [Apie nepažįstamą, žaisti norintį vaikiną, kuris ievos lazdos išsigando]

BsTB 7 197-24 Mitologinė sakmė apie vėlės pasirodymą namiškiams
Vienas vyras labai mėgo žvejoti. Po jo laidotuvių namiškiai pamatė iš rūsio išeinantį vyrą su kryče. Jis šiek tiek paėjęs atsisuko, pažiūrėjo į juos ir pradingo. Namiškiai iš karto pagalvojo, kad tai jų mirusysis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 197-25 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusį velionį tėvą
Vienas vyras ruošėsi važiuoti į miestą. Nešdamas maišus pamatė savo neseniai palaidotą tėvą, kuris stebėdamasis žiūrėjo sūnui į veidą, kai tik tas praeidavo su maišu. Po atlikto darbo dvasia prapuolė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 197-26 Mitologinė sakmė apie vyrą, matydavusį velionį žmonos brolį
Vienas vyras matydavo savo žmonos mirusį brolį. Kartą ryte keldamasis matė jį sėdintį šalia lovos. Bežiūrint dingo lyg koks šešėlis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 197-27 Mitologinė sakmė apie dvasios pasirodymą tėvui
Vienas vyras labai gailėjosi savo mirusios dukters, o kita duktė labai sirgo. Ją slaugydamas sėdėjo ant jos lovos ir dūsavo. Staiga išgirdo garsų ūžimą ir pamatė kieme šviesą bei žmogišką pavidalą, žiūrintį pro langą. Vyrui vos tai p... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 198-28 Mitologinė sakmė apie vėlės pasirodymą kalbant apie šermenis
Kartą moterys, po vieno vyro laidotuvių, kalbėjosi apie šermenis. Staiga pasigirdo lyg kas suplotų delnais. Išsigandusios moterys žvalgėsi, bet nieko keisto nepamatė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 198-29 Mitologinė sakmė apie triukšmaujančią dvasią
Vienos moters dvasia grįždavo į namus ir triukšmaudavo virtuvėje bei kambariuose, tačiau, apžiūrėjus namus, nieko keisto nebuvo matyti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 199-2 Mitologinė sakmė apie dvasregio sunkumus, kai reikia atsikratyti vėle
Mirus moteriai dvi dukterys susiginčijo dėl palikimo. Jos prašė mokytojo, kuris mokėjo iškviesti dvasias, kad pašauktų jų motinos vėlę. Kai mokytojas padarė kaip jos prašė, dukterys labai išsigando ir nepratarė nė žodžio motinos dvasiai... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie nepažįstamą poną, kuris ties kapinėmis prapuolė
Inglaudų (Pilkalnio pavietas) ūkininką Šušą, vakare einantį keliu, prieš Vingelių kapines pasivijo vokietis. Šuša ėjo vienoje kelio pusėje, ponas - kitoje, todėl jie nesikalbėjo. Jiems priėjus kapines, nepažįstamasis prapuolė. Šuša bu... Sakmė apie nepažįstamą poną, kuris ties kapinėmis prapuolė

Mitologinė sakmė apie nepažįstamus vaikus peštukus, kurie šermukšnio lazdų pabijojo
Macaičių (Klaipėdos pavietas) vaikai, eidami į Pozingių mokyklą, sutikdavo mažus vaikus, kurie juos kviesdavo imtis, grumstais apmėtydavo ir kt. Taip pat atsitikdavo ir mokiniams einant iš mokyklos. Mokiniai prašydavo, kad vaikai duotų jiems ra... [Apie nepažįstamus vaikus peštukus, kurie šermukšnio lazdų pabijojo]

Mitologinė sakmė, kaip prisišaukti pakeleivį
Draugai ėjo keliu. Vienas jų papasakojo, kad jeigu nenori vienas eiti, tai turi nueiti į kryžkelę ir tris kartus sušvilpti. Jis kartą nuėjo į kryžkelę, bet nesušvilpė, o tik pagalvojo apie tai. Galą paėjęs, vyras pajuto turįs bendrakeleiv... [Kaip prisišaukti pakeleivį]

Mitologinė sakmė apie girtuoklį, prie kurio prisisuko nelabasis
Prie geriančio Aušgirių Tenikaičio sūnaus apie 1885 m. prisisuko velnias. Dvi savaites jis kentėjo, vėliau pasakė broliui. Šis jau anksčiau pastebėjo, nes, jiems kartu gulint, kažkas patalus nutraukdavo ir ant žemės numesdavo, o brolis baisi... [Apie girtuoklį, prie kurio prisisuko nelabasis]

BsTB 7 206-5 Mitologinė sakmė apie dvasregę, matančią dvasias iki Didžiojo ketvirtadienio
Dvasregė, dar būdama jauna, tarnaudama pas ūkininką vakarais savo kambary matydavo Kalėdų laike mirusio žmogaus, kuris ten anksčiau gyveno, pavidalą. Didįjį ketvirtadienį parėjusi iš bažnyčios matė tą pavidalą paskutinį kartą, nes dva... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 207-6 Mitologinė sakmė apie tai, kad dvasia būna namuose iki kito artimojo mirties
Dvasia savo buvusiuose namuose būna tol, kol kas nors miršta iš tų namų ar giminių. Tuomet ji tampa laisva, o paskutinio mirusiojo dvasia vėl sukinėjasi tarp gyvųjų iki kito mirties.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 207-7 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri šnekasi su mirusiųjų dvasiomis
Viena moteris kalbėdavosi su mirusiaisiais, ypač su tais, kurie neseniai būdavo palaidoti, nes jų dvasios stovinčios prie kapinių sargyboje ir laukiančios kitų numirėlių. Moteris iš numirusiųjų sužinodavo daug paslapčių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 207-8 Mitologinė sakmė apie tai, kada galima matyti dvasias
Viena dvasregė pasakojo, kad dvasios slankioja tarp Kalėdų ir Trijų karalių per saulės užtekėjimą bei nusileidimą. Vidurnaktį jų nėra matyti, todėl tuo laiku visi gyvieji gali vaikščioti be baimės. Toji dvasregė retai kada eidavo palydė... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 207-9 Mitologinė sakmė apie dvasregę tarnaitę, matančią gaspadoriaus dvasią
Viena gaspadinė, po vyro mirties, eidavo kelis kartus per dieną į kapines jo lankyti. Jos dvasregė tarnaitė matydavo, kaip kiekvieną kartą šeimininkę iki vartų parlydėdavo vyro dvasia ir nusilenkusi grįždavo į kapines. Tarnaitė kartą įsid... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie susivaidijusį šeimininką, kurį velnias prikankino
Šakių (Pilkalnio pavietas) Paulatis, ūkininkas, su savo seserimi labai susipyko. Kai jis, labai iškeikęs moterį, vyžas avėsi, velnias jį nutvėrė ir per langą į Šešupę išnešė. Iš pradžių jį pasodino ant žabų užtvaros su varžomis ... [Apie susivaidijusį šeimininką, kurį velnias prikankino]

Mitologinė sakmė, kaip mirė velniui pažadėta duktė
Tarpučiuose (Pilkalnio paviete) moteris ir jos duktė, važiuodamos šieno vežimu, pajuto, kad šalia sėdi vokietis (velnias). Jis sugriebė motiną, tempė ją nuo vežimo ir sakė, kad jei ji nepažadės dukters, tai pasmaugs. Duktė, gelbėdama moti... [Kaip mirė velniui pažadėta duktė]

Mitologinė sakmė apie moteris, kapinėse apgailėjusias mirusius vyrus
Kaime prie Rusnės dvi ištekėjusios seserys labai gerai sutarė. Po kelių metų jos turėjo po kūdikį; jų vyrai prigėrė mariose. Moterys beveik kasdien eidavo apgailėti jų į kapines. Kartą jos pajuto savo vyrus lyg prisikėlusius ir šalia sto... [Apie moteris, kapinėse apgailėjusias mirusius vyrus]

Mitologinė sakmė, kaip pasirodęs velnias išblaškė žmonių vakarėlį
Bitėnuose jauni ir seni žmonės, net kūdikiai buvo įpratę sekmadienio vakarus leisti susirinkę šalia karčemos ant pievos. Jie pasipasakodavo, išgerdavo ir pašokdavo. Apie 1840 m. pasilinksminimo metu pasirodė nelabasis, kuris buvo juodas kaip a... [Kaip pasirodęs velnias išblaškė žmonių vakarėlį]

BsTB 7 208-1 Mitologinė sakmė apie vėlių giedojimą kapinėse
Mergina su drauge skynė vyšnias iš kapinių. Kai jau prisiskynusi liepė draugei baigti rinkti uogas, išgirdo lyg ūžimą po žeme. Ji, norėdama įsitikinti, pasilenkė prie žemės ir išgirdo giedant giesmę.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 208-2 Mitologinė sakmė apie vėles, giedančias kapinėse
Dvi mergos per pietus ėjo į kapines. Viena atsigulė ir prisnūdo, o antroji išgirdo drauge su jomis atbėgusį šunį cypiant ir pamatė jį priglaustomis ausimis bėgantį namo. Tą akimirksnį ji išgirdo kape giedant. Išsigandusi ji tuoj pradėjo ... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie velnią, per kurį įsigalėjo surinkimai
Paskalvių (Ragainės pavietas) Banaitis pasakojo, kad Bitėnuose prieš daug metų jaunimas dažnai linksmindavosi, o prie jų prisijungdavo vokietukas (velnias). Mergos buvo išsigandusios, nes kur jis nutverdavo, likdavo mėlynės. Paklaustas, kas jis ... [Apie velnią, per kurį įsigalėjo surinkimai]

BsTB 7 208-3 Mitologinė sakmė apie mergas, girdėjusias giedant kapinėse vėles
Dvi mergos, raudamos linus, girdėjo iš kapinių sklindantį giedojimą.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 208-4 Mitologinė sakmė apie moteriškę, kuri vėles ne tik girdėdavusi, bet ir regėdavusi
Viena moteris per savo girtuoklystę tapo ne tik girdėtoja, bet ir dvasių regėtoja. Kartą ji, pavakare eidama pro kapines, išgirdo mirusiuosius giedant giesmes, o paskui ir dainuojant dainas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 208-5 Mitologinė sakmė apie giedančius mirusiuosius
Viena moteris pasakojo, kad jos tėviškė buvo šalia kapinių, tad dažnai ne tik ji, bet ir kaimynai, ypač vasarą, girdėdavo giedant mirusiuosius.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė, kaip prie lubų kybanti arklio koja išblaškė jaunimo vakarą
Pažuižuose (Ragainės paviete) vienuose namuose vakarais susirinkdavo jaunimas. Jie pokštaudavo, mindavo mįsles, pasakodavo pasakas ir kt. Vieną vakarą jaunuoliai pamatė, jog nuo aukšto per lubas išlindo arklio koja. Ji liko kabėti prie lubų, o... [Kaip prie lubų kybanti arklio koja išblaškė jaunimo vakarą]

BsTB 7 209-6 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią moterį prie kapinių
Keli vaikinai dieną buvo prie kapinių. Vienas pamatė sėdinčią ir giedančią moteriškę. Kai jis tai norėjo parodyti ir savo draugams, tie atsakė, kad nieko negirdi ir nemato. Regėtojas labai persigando ir neteko proto. Jam nepadėjo daktarai, t... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie du vokietukus, kurių mergelės nuodėguliu atsikratė
Trapėnuose (Ragainės paviete) vakarais dvi mergelės ganė jaučius. Pas jas ateidavo du vokietukai, kurie kai nutverdavo už rankų, tai likdavo mėlynės. Mergelės išsigando, nes numanė, kad tai velniai. Jos pasiguodė senai moteriai. Ši pamokė, ... [Apie du vokietukus, kurių mergelės nuodėguliu atsikratė]

Mitologinė sakmė apie seną mergą, kuri vokietuką matė
Preikšuose tarnavo sena merga E. Paulikė. Ji buvo nužudžiusi savo kūdikį, todėl dažnai vokietukas jai tai per kairį, tai per dešinį petį į akis žiūrėdavo. Merga lovoje neišsimiegodavo, o dieną snausdavo. Kartą piemeniui pietus atnešus,... [Apie seną mergą, kuri vokietuką matė]

BsTB 7 209-7 Mitologinė sakmė apie giesmę, sklindančią iš kapinių
Mokytojas eidavo vakarais mokyti girininko vaikus. Vieną vakarą, eidamas namo, už dviejų tūkstančių žingsnių nuo kapinių išgirdo gražiai giedant giesmę. Giesmė sklandė lyg ant kapinių, lyg ore pirma einančiojo, kuris giedojo drauge. Atėj... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie girios kirtiką, kuris ėmėsi su nelabuoju
Kumulėlių (Ragainės pavietas) girios kirtėjams, vakare iš girios einant namo, vienas jų užtruko. Kirtėjas sutiko vyrą, kuris imtis kvietė. Šis, skerspjūvę ir kirvį pasidėjęs, pradėjo imtis, bet tuoj pajuto ęsąs nugalėtas. Vyras nusivil... [Apie girios kirtiką, kuris ėmėsi su nelabuoju]

BsTB 7 209-8 Mitologinė sakmė apie giesmes, sklindančias iš kapinių
Ūkininkas, apie 12 valandą nakties, eidamas pašerti arklius, išgirdo giedojimą iš šalia esančių kapinių. Nors buvo graži mėnesiena, vyras nieko nematė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 209-9 Mitologinė sakmė apie iš padangių sklindančias giesmes
Trys mergos naktį verpė ir apie 11 valandą išėjusios į lauką išgirdo giedant.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie dvasregio ir nepažįstamo pono imtynes
Girėnų (Ragainės pavietas) dvasregis, eidamas pro Girėnų kapines, sutiko nepažįstamą poną, kuris vis jam kelią pastodavo. Dvasregis pasipiktino, o kai jie susiėmė, jis buvo apvoliotas ir ant galvos pastatytas. Girėniškis antrą kartą susiė... [Apie dvasregio ir nepažįstamo pono imtynes]

BsTB 7 209-10 Mitologinė sakmė apie giesmes iš kapinių
Jozelis dažnai, kieme būdamas, girdėdavęs naktį kapinėse giedant.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė, kaip Šilumas norėjo parodyti vaikams velnią
Įsručio paviete yra Saukų plento tiltas per Skardupį. Jis yra dauboje tarp Saukų ir Bėdnorių kapinių. Čia vasarą vakarais susirinkdavo jaunimas. Kartą atėjo Šilumas ir paklausė, ar vaikai nori pamatyti velnią. Kai šie atsakė, kad nori, ji... [Kaip Šilumas norėjo parodyti vaikams velnią]

Mitologinė sakmė apie nepaariantį jautį, kurį supančiojo velnias
Grabupiuose (Šilokarčemos paviete), ūkininkui Ašmonui ariant, jautis viduryje varsnos sustojo ir daugiau nėjo. Artojas pradėjo jį mušti, o kerdžius pasakė, kad nemuštų be reikalo, nes jautį velnias supančiojęs laiko. Velnias, tai išgirdęs... [Apie nepaariantį jautį, kurį supančiojo velnias]

Mitologinė sakmė apie velnią, kuris botagu visą bandą sukėlė
Klaipėdos parapijoje šeimininkas nešė kerdžiui pietus. Galvijai sugulė, kerdžius pradėjo valgyti pietus. Tačiau galvijai pradėjo kilti. Kerdžius, žiūrėdamas į juos, pasakė, kad velnias su savo botagu bandą kelia, neleidžia jam nei atsis... [Apie velnią, kuris botagu visą bandą sukėlė]

Mitologinė sakmė apie svetimą poną, vaiduoklio trankymąsi ir arklio jodymą
Kumučiuose (Ragainės paviete) vyras pasakojo, kad 1882 m. tarnavo pas poną. Šis nesutarė su pirmąją žmona. Bernas sakė jam, kad kelis kartus vakarais dvare matė svetimą poną aukšta kepurė vaikštinėjantį. Vyras taip pat matė tą poną, se... [Apie svetimą poną, vaiduoklio trankymąsi ir arklio jodymą]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį arklį girtuoklio laidotuvėse
Medukalnių Dielius buvo išvažiavęs ir gerokai išgėręs. Kai parvažiavo namo, namiškiai rado jį rogėse negyvą. Dieliaus kaimynė Eseliūnienė pasakojo, kad laidotuvių vakarą ji, triūsdama virtuvėje, vaikščiojo į klėtį. Moteris, eidama,... [Apie vaiduoklį arklį girtuoklio laidotuvėse]

BsTB 7 210-11 Mitologinė sakmė apie vėlių giedojimą kapinėse per mirusiųjų šventę
Žmonės per mirusiųjų (vėlių) šventę girdėję kapinėse giedant.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-12 Mitologinė sakmė apie vėlių giedojimą kapinėse
Žmonės girdėdavo kapinėse giedant mirusiuosius. Kartą per mirusiųjų šventę ėjo į kapines jų tyčia pasiklausyti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-13 Mitologinė sakmė apie ūkininką, kuris girdėjo giedant mirusiuosius
Vieną vakarą ūkininkas eidamas pro kapines girdėjo giedant mirusiuosius. Jie buvo ir dideli, ir maži, sustoję ant kapinių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-14 Mitologinė sakmė apie dvasių giedojimą kapinėse
Ūkininkas per Kalėdų pasninką užlipo ant aukšto ir išgirdo giedojimą iš šalia esančių kapinių. Priėjo prie lango pažiūrėti ir paklausyti, bet nesuprato, ką tie baltieji pavidalai giedojo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-15 Mitologinė sakmė apie vėlių giedojimą
Moteris, saulei dar netekėjus nešdama audimus baltinti, girdėjo padangėse giedojimą.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-1 Mitologinė sakmė apie tai, kada vėlės eina į bažnyčią
Didžiojo ketvirtadienio vakarą vėlės eina į bažnyčią, todėl ta diena vadinama vėlių Velykomis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-2 Mitologinė sakmė apie tai, kada vėlės eina į bažnyčią
Didžiojo ketvirtadienio vakarą mirusiųjų vėlės eina į bažnyčią. Dar nemokančių vaikščioti palaidotų vaikų dvasios ritasi žeme arba jas nuneša dvasregys. Visų šventųjų vakarą dvasios irgi einančios į bažnyčią.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 212-5 Mitologinė sakmė apie vėles, susirinkusias bažnyčioje
Viena merga naktį vėlai ėjo į namus. Eidama pro bažnyčią, pamatė ją apšviestą žiburių ir pilną mirusiųjų dvasių, kurios giedojo pritariant varpams. Tarp vėlių matė ir keletą pažįstamų. Merga labai išsigando, pradėjo bėgti. Pasku... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 212-6 Mitologinė sakmė apie vėles bažnyčioje naktį
Varpininkas pamatė naktį bažnyčioje žiburius. Apie tai pranešė kunigui. Tada kartu nuėjo į bažnyčią, kurioje girdėjosi šnabždėjimas ir čežėjimas. Kunigas peržegnojo ir tada abudu išėjo iš bažnyčios.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 185-10 Mitologinė sakmė apie dvasregį, matantį dvasias per šermenis
Kartą į šermenis atėjo žandaras su žmogumi, kurį buvo apvogę. Jiedu norėjo apžiūrėti namus. Gaspadorius iš pradžių kvietė pavalgyti. Apvogtasis nesėdo prie satalo. Staiga labai smarkiai atsidarė durys, tik niekas nieko nematė. Paskui, j... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 191-9 Mitologinė sakmė apie vėlę, pasirodžiusią sūnums tvarkant paliktą turtą
Vienas liuteronas prieš mirtį padalijo sūnums savo turtą. Kadangi vyresnysis sūnus buvo atsiskyręs nuo tikėjimo, jam paliko ne tėviškę, o kitus namus. Po tėvo mirties broliai sugalvojo apsikeisti. Jiems besikraustant, tėvo dvasia stovėjo sode... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 192-3 Mitologinė sakmė apie namiškiams pasirodžiusią vaiko vėlę
Vienam vyrui mirė sūnus. Tuoj po laidotuvių mirė kaimyno vaikas. Tėvas išėjo pas kaimyną. Likę namuose jo vaikai per langą pamatė pareinantį savo neseniai mirusį brolį, bet, kai skubėjo jį pasitikti, tas pradingo iš akių.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 192-4 Mitologinė sakmė apie vėlės sugrįžimą į namus po šermenų
Po vyro šermenų, išleidus svečius, namiškiai užpūtė žiburį. Po valandėlės pasigirdo lyg kas su lazda trenktų į stalą. Sūnus atsikėlęs uždegė žiburį, tada daugiau nieko nebesigirdėjo. Kitą kartą mirusiojo duktė pradėjo šaukti, ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 192-5 Mitologinė sakmė apie piemeniui pasirodžiusią draugo dvasią
Vienas vyras pasakojo, kad jaunystėje tarnavo piemeniu pas ūkininką ir labai gerai sutarė so jo sūnumi. Betarnaujant tas sūnus mirė. Kartą pasakotojui šeimininkė liepė parvaryti galvijus. Bėgdamas jis pamatė neseniai palaidotąjį, kuris tar... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 193-9 Mitologinė sakmė apie velionio šunį
Vienam vyrui važiuojant pasibaidė arkliai, kad jį taip sužalojo, jog po aštuonių dienų mirė. Jo lavoną namo parvežant, atvykus į nelaimės vietą, nusimovė nuo visų ratų ašys. Po palaidojimo vyro šuo vis ateidavo pas kaimyną, atsiguldavo ... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį arklį
Dvi Sokaičių moterys vakare ėjo iš Tilžės pro Bitėnų Rambynkalnį. Jos pamatė atšuoliuojantį arklį. Jam priartėjus, moterys pamatė, kad jis pabalnotas ir pažabotas. Prabėgęs pro jas, arklys apsisuko ir nubėgo atgal. Taip tris kartus jis ... [Apie vaiduoklį arklį]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį juodį, kuris žvingaudamas pralėkė
Sokaičių Kuras pasakojo, kad 1849 m. žiemos vakarą, parvažiuodamas su rogėmis, pamatė didelį juodį keliu prieš jį atbėgantį. Jis norėjo kirsti botagu, bet nepasiekė, o eržilas pro jį žvingaudamas pralėkė. Kuras sustabdė kumelę, atsis... [Apie vaiduoklį juodį, kuris žvingaudamas pralėkė]

BsTB 7 194-12 Mitologinė sakmė apie žmonos vėlę, aplankiusią savo vyrą
Palaidojus žmoną, trečią vakarą vyras jau buvo beužmiegąs, kai pajuto, lyg kas liestų jį šalta ranka. Iš pradžių atsimerkęs nieko nepamatė. Paskui, vis jausdamas, kad kažkas jį liečia, pamatė žmonos vėlę, kuriai liepė eiti lauk, nes... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 215-3 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris girdėjo vėlių medžioklę
Rudenį vienas vyras, ganydamas arklius, prieš vidurnaktį išgirdo laukinę medžioklę, kuri per kaimą leidosi Žemaitijos link. Buvo girdėti skalikų lojimas, žirgų žvengimas, šūkavimai ir keturi šūviai.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 216-5 Mitologinė sakmė apie moterį, kuri matė ir girdėjo vėlių medžioklę
Mokytojo žmona naktį girdėjo ir matė laukinę medžioklę, traukiančią padangėmis. Medžiotojai buvo su šautuvais, aplinkui lakstė cypdami ir lodami šunys.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 217-3 Mitologinė sakmė apie klėtį, kurioje rinkdavosi vėlės
Jei kas kaime mirdavo, tai vieno žmogaus klėtyje kiekvieną kartą prisimaldaudavo. Žmonės sakydavo, kad ta klėtis yra ant vėlių tako.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį arklį, kurio pusė pėdų buvo arklio, pusė – galvijo
Mažučiuose (Žydkiemio parapija) vyrai buvo lauke, kai moterys ir vaikai sode pamatė arklį, bet šis nesileido sugaunamas. Moterims ir vaikams gaudant arklį, jau galvojo jį už grandinės, kuri buvo prie jo vienos kojos pririšta, sugaus, tačiau š... [Apie vaiduoklį arklį, kurio pusė pėdų buvo arklio, pusė – galvijo]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį žirgą, kuris bejojant nusijuokė iš po kojų prapuolė
Bajėnuose (Tilžės pavietas) Onienė prieblandoje lauke ganė arklius. Jai į rankas pakliuvo širmis. Moteris ant jo užsėdo ir jojo į namus, tačiau žirgas, nusijuokęs, jai iš po kojų prapuolė. ... [Apie vaiduoklį žirgą, kuris bejojant nusijuokė ir iš po kojų prapuolė]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį arklį prie valtelės
Prie Skalvkalnio (Ragainės pavietas) Ilgežeyje žvejojo du žvejai. Vienas jų pamatė pakrantėje stovintį arklį be galvos. Mokytojas pajuto, kad arklys stovi valties gale. Šis, gaidžiui pragydus, šoko žemyn ir pripildė pusę valties vandens. To... [Apie vaiduoklį arklį prie valtelės]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklius – ožį, šunytį, eržilą su kumelėmis
Didžiuosiuose Kuršuose, Macaičio daržo kampe dažnai vaidendavosi. Kartą žemaitis, atsigulęs netoli to kampo, pajuto, kad ožys per jį šen bei ten šokinėja. Kitas žmogus per mišias ant tako tame kampe matė šunį, šokinėjantį pasistiebus ... [Apie vaiduoklius – ožį, šunytį, eržilą su kumelėmis]

BsTB 7 219-8 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kuris traukiasi vėlėms iš kelio
Kartą keliu ėjo du draugai. Staiga vienas pasitraukė į šalį, nes jis matė einančias vėles. Antrasis nieko nematė. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 219-9 Mitologinė sakmė apie vėlių pulką
Tarnaitė, išėjusi pietums pakasti bulvių, pamatė keliu einant labai daug dvasių. Jos neleido jai praeiti, todėl turėjusi grįžti kitu keliu. Tą dieną tame kaime buvo laidojamas žmogus.... Teksto 1998 m. redakcija

Medicinos patarimai, kaip gydyti gyvulį nuo velnligės
Jei kokį gyvulį vargina velnligė (bėsligė), tai jis labai sulysta ir eina svyruodamas, nes velnias ant jo joja. Nuo to geriausia priemonė - velnrykštė - randama ant nugenėtų gluosnių, tuopų (papelių), tarp žalių kelmų, raudonųjų burokų ... [Kaip gydyti gyvulį nuo velnligės]

Mitologinė sakmė apie žandarą raitelį ant juodžio be galvos
Juodupėnų (Smailių) Puodžuvaitis apie 1820 m. vasarą, vakare ėjo iš Kraupiško. Perėjęs Santake per tiltą, vyras pajuto šalia esantį žandarą raitelį ant juodžio be galvos. Žandaras prašė Puodžuvaičio bučkio, jį viliodamas prie žaln... [Mitologinė sakmė apie žandarą raitelį ant juodžio be galvos]

Mitologinė sakmė apie jojantį vaiduoklį raitelį, kuris ūždamas prapuolė
Lūžų (Klaipėdos pavietas) Purvinas pasakojo, kad vakare parjodamas pajuto šalia jojantį raitelį, kurio negalėjo prakalbinti. Jis kelis kartus prapuolė ir vėl atsirado, o galiausiai ūždamas prapuolė krūmyne. ... [Apie jojantį vaiduoklį raitelį, kuris ūždamas prapuolė]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį raitelį, kuris nusijuokdamas prapuolė baloje
Vytulių (Šilokarčemos pavietas) Meižys jojo namo, kai pamatė šalia kažką jojantį. Prieš raitelį ore buvo matomas žiburys. Meižys sustojo, o anas pajojo vienas tolyn, nusijuokė ir prapuolė baloje.... [Apie vaiduoklį raitelį, kuris nusijuokdamas prapuolė baloje]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį raitelį
Ūkininkas iš Klaipėdos, pareidamas pajūriu, netoli savo kiemo pamatė nuo kranto jojantį raitelį. Jis vis didėjo, o, prijojęs prie vandens, prapuolė. ... [Apie vaiduoklį raitelį]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį arklį, kuris žmogų vis į balą suko
Užbalių (Pilkalnio pavietas) ūkininką, pareinantį iš miesto, pasivijo arklys. Jis užsėdo ant arklio ir nujojo iki Kakšbalio. Čia arklys pasuko tiesiai į balą. Ūkininkas, norėdamas sulaikyti arklį, su lazda mušė per galvą, bet, matydamas,... [Apie vaiduoklį arklį, kuris žmogų vis į balą suko]

Mitologinė sakmė apie arklį, su kuriuo virš medžių jojo
Šilininkų (Pilkalnio pavietas) Čipkus ėjo giria. Kai pavargęs vyras pagalvojo apie jojimą, pajuto, jog sėdi ant arklio ir joja virš medžių. Išsigandęs jis šoko žemyn. Nuo to laiko vyras tapo surinkimininku ir atsisakė degtinės. ... [Apie arklį, su kuriuo virš medžių jojo]

Mitologinė sakmė apie žmogų, kilusį su arkliu virš gluosnių, bet laimingai nušokusį
Puodžuvaitis žiemą, vakare ėjo iš Malviško namo. Kai jis pagalvojo, kad kas jį namo parjodytų, tuoj pamatė šalia savęs raitelį, kuris turėjo dar vieną pabalnotą arklį. Raitelis jojo link Smailių, tai Puodžuvaitis ant arklio užsėdo ir j... [Apie žmogų, kilusį su arkliu virš gluosnių, bet laimingai nušokusį]

Mitologinė sakmė apie žmogų, kuris ant žirgo lėkė oru, šoko žemyn ir netrukus mirė
Smeltės karčemoje prie Klaipėdos du draugai, gerokai išgėrę, ėjo namo pro tvenkinį, kai pamatė juodą žirgą. Vienas jų užsėdo ant žirgo ir pajuto lekiąs oru, todėl šoko žemyn. Juodis nusijuokė nežmonišku balsu ir prapuolė ore. Drąs... [Apie žmogų, kuris ant žirgo lėkė oru, šoko žemyn ir netrukus mirė]

Mitologinė sakmė apie raitelį juodais rūbais, juodu arkliu, kuris žmogui pasiūlė pajodinėti
Vartūliškių (Tilžės pavietas) Degutis ėjo iš Ragainės. Atėjus iki Apstaino tiltelio, jis išgirdo trenksmą ir pamatė priešais raitelį juodais rūbais ant juodo žirgo, kuris pasiūlė pajodinėti. Degutis užlipo ant arklio ir apsikabino rait... [Apie raitelį juodais rūbais, juodu arkliu, kuris žmogui pasiūlė pajodinėti]

Mitologinė sakmė apie numirėlį apkalbėjusios moteriškės pasivažinėjimą
Sokaičuose viena moteris apkalbėjo mirusįjį. Kartą vakare ji ėjo namo, kai vokietis, važiuodamas rogėmis, pakvietė ją važiuoti kartu. Kadangi iki moters namų buvo likę apie du tūkstančius žingsnių, ji nenorėjo kartu važiuoti, tačiau vo... [Apie numirėlį apkalbėjusios moteriškės pasivažinėjimą]

Mitologinė sakmė apie žmogaus pasivėžinimą karieta, kuri prie namų prapuolė
Būdupėnuose (Pilkalnio pavietas) vakare žmogus ėjo iš krivūlės namo. Ties kaimo seniūno (šaltyšiaus) vartais sustojo karieta. Žmogus buvo pakviestas važiuoti kartu. Po kelių kvietimų vyras sutiko. Atvažiavus iki žmogaus namų, karieta prap... [Apie žmogaus pasivėžinimą karieta, kuri prie namų prapuolė]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris viliojo vaikus pavėžinti ir džiaugėsi juos prigavęs
Aužgirų Kuras pasakojo, kad kai jis buvo 14 metų, ėjo su draugu iš Trapėnų per girią. Vaikai pamatė žmogų dviem arkliais atvažiuojantį, kuris kvietė juos važiuoti kartu, tačiau kai vaikai pribėgo prie vežimo, vyras pavažiavo tolyn. Kury... [Apie vaiduoklį, kuris viliojo vaikus pavėžinti ir džiaugėsi juos prigavęs]

Mitologinė sakmė apie pavėžintą vokietį, kuris ūždamas prapuolė
Kuras pasakojo, kaip, jam parvažiuojant, vokietis juoda sermėga, baltu marškinių antkrūtiniu (ėlckiu) prašė važiuoti kartu. Kai jie privažiavo iki prašytos vietos, vokietis nelipo iš vežimo. Kuras parvažiavo į namus, nulipo atkelti vartų i... [Apie pavėžintą vokietį, kuris ūždamas prapuolė]

Mitologinė sakmė apie rogėse atsiradusį poną, kuris, paprašius Dievo pagalbos, iššoko
Ūkininkas žiemos vakarą važiavo iš Kraupiško per Varnų pievas namo. Vyras pajuto, kad rogėse sėdi ponas, kuris rūkė cigarą. Atvažiavęs iki savo kiemo, ūkininkas liepė vokiečiui lipti iš rogių, tačiau šis apsimetė, kad negirdi. Vyras ... [Apie rogėse atsiradusį poną, kuris, paprašius Dievo pagalbos, iššoko

Mitologinės sakmės apie vaiduoklius: gyvulį laukuose ir merginą ant kupetos
Nausėdų ūkininkas Šeinus pasakojo, kad Juodiškių kiemo laukuose, prie griovio vaidendavosi. Rudenį, vakare jis, eidamas pro tą vietą, pamatė ant griovio krašto stovintį galviją. Ūkininkas priartėjo prie gyvulio, tačiau šis prapuolė. Vyra... [Apie vaiduoklius: gyvulį laukuose ir merginą ant kupetos

Mitologinė sakmė apie veršį, kuris rogėse pavirto bulium ir žmogaus balsu prakalbo
Naktį ant kelio prie Trapėnų vyras rado veršį, kurį įsikėlė į roges. Tada veršis virto buliumi, o arkliai vos įstengė pavežti. Vyras, tai pamatęs, botkočiu pradėjo bulių daužyti. Šis greitai iššoko iš rogių ir pasakė, kad žmogų ... [Apie veršį, kuris rogėse pavirto bulium ir žmogaus balsu prakalbo]

Mitologinė sakmė apie besivaidenantį bulių, kurio vaikai negalėjo sugauti
Apie 1845 m., vasarą prietemoje Girėnų Lygaituks su draugais kitoje kelio pusėje jis pamatė molduobėje Burkšo bulių, ėdantį žolę. Jaunuoliai sutarė sugauti bulių, o šis ėjo Jordano upeliu tolyn. Prieš sodo tankumyną jaunuoliai bulių aps... [Apie besivaidinantį bulių, kurio vaikai negalėjo sugauti]

BsTB 7 199-3 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri padeda išteisinti nekaltą žmogų
Nesutarė du kaimynai. Kartą reikėjo jiems kartu grįžti į namus. Vienas įkrito į vandenį ir prigėrė. Visi galvojo, kad jį pastūmė kaimynas. Mirusiojo žmona ėjo aiškintis pas pracentnerį, nes jis turėjo kerų knygas. Jam beskaitant atsiv... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 200-4 Mitologinė sakmė apie iškviestą motinos vėlę
Pas vieną ūkininką tarnavo žemaitis, kuris turėjo “černaknyges”. Mirus gaspadinei liko dvi dukros. Jos prašė žemaičio, kad jis iškviestų jų motiną, kad jos galėtų dar nors kartą ją pamatyti. Jis ilgai nesutiko, bet pagaliau nusileido... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 210-3 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri turi tempti su savimi motinos įdėtą kraitį
Mirus dukrai, motina, labai jos gailėdama, įdėjo į grabą dukters austą kraitį. Didįjį ketvirtadienį motina, kuri girdėjo, kad tą vakarą dvasios susirenka į bažnyčią, nuėjo ten tikėdamasi pamatyti dukters vėlę. Susirinko daug vėlių, ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 211-4 Mitologinė sakmė apie vėles bažnyčioje
Nuo Visų šventės vakaro iki Vėlių vakaro visos skaistykloje esančios dūšios yra laisvos ir susirenka į bažnyčią melstis. Ten jų kunigai laiko mišias, groja vargonininkai. Seniau ir žmonės rinkdavosi Vėlių dieną į bažnyčią melstis u... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 212-7 Mitologinė sakmė apie karininkų vėles bažnyčioje
Vieną Kalėdų laikotarpio pasninko vakarą kunigas su vaikinu eidamas pro bažnyčią išgirdo grojant vargonus. Pažiūrėję pamatė ten kunigą, kuris dalijo dviem karininkams komuniją.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį bulių, kuris išgąsdino moteriškę
Obuolinės Jakštienė pasakojo, kaip, dar gyvendama Palinkūnuose, kartą apie Mikelį ėjo į Kucus pas savo gimines į svečius. Temstant moteris susiruošė eiti namo. Pievomis ji nuėjo iki Vingės upės, persikėlė per ją ir ėjo taku. Galą paėj... [Apie vaiduoklį bulių, kuris išbaidė moteriškę]

Mitologinė sakmė apie ant kelio rastą veršį, kuris namie virto gaidžiu
Osupėnų Ošaitis, važiuodamas iš miesto, rado ant kelio veršį, kuris namuose virto gaidžiu. Šis tupėdavo ant krosnies, kol jo atsikratė maldomis. ... [Apie ant kelio rastą veršį, kuris namie virto gaidžiu]

Mitologinė sakmė apie prasikaltusias motiną ir dukterį, kurios neturėjo ramybės
Nibudžuose ūkininko duktė pastojo. Ji su motina susitarė ir gimdant uždusino vaiką. Kai sužinojo teisėjas, jai skyrė menką bausmę. Motina, su dukra vienoje lovoje gulėdama, visai neturėdavo ramybės, nes būdavo nematomos būtybės išmesta a... [Apie prasikaltusias motiną ir dukterį, kurios neturėjo ramybės]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį šunį, kuris berną labai nuskriaudė
Apatiniuose Eisuliuose bernas, grįždamas iš budavoninko, pamatė, kad jį lydi didelis šuo. Priėjęs namus, jis greitai įspruko pro vartus, bet šuo kieme atsidūrė greičiau už jį. Jie susiėmė prie tvarto, šuo berną labai sužeidė. ... [Apie vaiduoklį šunį, kuris berną labai nuskriaudė]

Mitologinė sakmė, kaip pasivaidenęs šuo užaugo sulig gluosniais
Rudakių Endriejatis pasakojo, kad mėnesienoje jis su kaimynu jojo pro Jurkų kapines, kai pamatė keliu bėgantį šunytį. Vyrai suspyrė arklius ir, būdami šalia, pamatė jį pavirtusį į didelį šunį. Jie, išsigandę, nusistebėjo, o šis užau... [Kaip pasivaidenęs šuo užaugo sulig gluosniais]

BsTB 7 212-8 Mitologinė sakmė apie nukritusią bibliją bažnyčioje
Vieną kartą uždegant žvakes bažnyčioje nukrito biblija, nors nieko šalia jos nebuvo. Varpininkas pakėlė ją ir padavė kunigui. Tą atsitikimą mačiusieji labai stebėjosi.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 213-9 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi bažnyčioje
Pirmą kartą priimantys komuniją vaikai atėjo į bažnyčią klausytis pamokslo ir laukė kunigo. Tada išgirdo didelį triukšmą. Vaikai pakvietė kunigą. Tada visi kartu meldėsi ir giedojo, bet triukšmas tik didėjo. Kunigas klausė, ar kuris nor... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 214-11 Mitologinė sakmė apie pulką vėlių, einančių į bažnyčią
Vienas vyras jodamas prie kapinių pamatė pulką baltai apsirengusių mergaičių. Jis pagalvojo, kad tai iš mokyklos paleistos mokinės ir dar pagalvojo, kad negerai, kad taip vėlai jos grįžtančios namo. Su jomis prasilenkdamas vyras pasisveikino. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 214-12 Mitologinė sakmė apie moters išgąstį bažnyčioje
Vienai moteriai mirus, jos draugė į karstą įdėjo knygą. Kartą draugė ėjo išpažinties. Eidama prie dievstalio pamatė juodą vyrą, pro kurį vos galėjo praeiti. Per išgąstį moteris apsirgo ir, nors išleido daug pinigų vaistams, jos protas... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 214-1 Mitologinė sakmė apie vėlių medžioklę ir jaunikaitį
Pavasario vakarais būdavo matyti vėlių medžioklė. Būdavo matomi žiburiai, medžiotojai, girdimas šunų lojimas, švilpimas, rankų plojimai. Vienas jaunikaitis padėjo jiems medžioti, tai jam medžiotojai numetė arklio koją, kuri paskui tą jau... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 215-2 Mitologinė sakmė apie laukinę medžioklę
Kartą vienas vyras šienavo su gaspadoriumi. Jau saulei nusileidus važiavo namo. Staiga visi keturi arkliai pradėjo baidytis. Tada vyras pamatė pulką vyrų su juodais žiponais ir dryžomis kelnėmis. Vyras juos matė, bet jų negirdėjo. Jis pažadi... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 216-4 Mitologinė sakmė apie piemenis, kurie girdėjo laukinę medžioklę
Ganantieji arklius vakare išgirdo laukinę vėlių medžioklę. Padangėse girdėjosi švilpimas, lojimas ir šūvio garsas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 216-1 Mitologinė sakmė apie keliu einantį mirusiųjų pulką
Du draugai ėjo keliu. Vienas iš jų, dvasregys, pamatė priešais ateinantį numirusiųjų pulką ir siūlė trauktis jiems iš kelio. Draugas, būdamas per daug išgėręs, neklausė patarimo. Dvasregys pasitraukė, o draugą dvasios skaudžiai parvert... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie šunį, kuris prie lopšio uostinėjo kūdikį
Blauzdžų Buckis, siuvėjas, pasakojo, kad jaunystėje gulėjo toje pačioje stuboje, kur tėvai ir brolis lopšyje. Kartą vidurnaktį jis pamatė baltą šunį, kuris išėjo iš šalia esančios kamaros, priėjo prie lopšio ir uostinėjo brolį. Moti... [Apie šunį, kuris prie lopšio uostinėjo kūdikį]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį šunį, kuris kryžiaus ženklo išsigando
Vidurnaktį urėdininkas važiavo pro Griežpelkių kapines (Lauksargių parapija). Jis pajuto, kad ant vežimo užšoko didelis šuo, tad arkliai vos traukė. Vyras botagu atsitiktinai kryžiais mojavo, todėl šuo nuo vežimo nušoko kelis kartus suloda... [Apie vaiduoklį šunį, kuris kryžiaus ženklo išsigando]

BsTB 7 217-4 Mitologinė sakmė apie mirusiųjų pulką
Mirė vieno vyriškio sesers duktė. Tą vakarą prieš laidotuves jis ėjo su kitais vyrais žvejoti. Grįždami prisiminė, kad paliko virvę. Tas vyras grįžo jos paimti ir pamatė beeinantį pulką numirusiųjų. Jis pagalvojo, kad jie eina pas mirus... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie juodą šunį, kuris lakstė prie kapinių
Nestonkiemyje vakarais, per saulėlydį juodas didelis šuo lakstė tai į kapines, tai į kiemą, o po valandos prapuldavo. ... [Apie juodą šunį, kuris lakstė prie kapinių]

Mitologinė sakmė, kaip prie kupetos vaidenosi lyg arklys, šuo, girdėjosi garsai
Vainočų Dyselys pasakojo, kad jaunystėje, arklius į pievas išvedęs, kartą atsigulė prie kupetos. Prieš vidurnaktį vaikinas išgirdo lyg sausu keliu bėgantį arklį, kuris artėjo link jo. Šis, išsigandęs, pakėlė galvą ir pamatė šalia s... [Kaip prie kupetos vaidenosi lyg arklys, šuo, girdėjosi garsai]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį šunį, kuris prapuolė Dievo pagalbos pasišaukus
Rudakių Rudį, vakare ganantį arklius, užpuolė didelis juodas šuo. Šuo, pasistiebęs ant užpakalinių kojų, šokinėjo, tačiau nelojo ir nekando. Rudys gynėsi rimbu, paskui pagalvojo, kad jau jam galas ir paprašė Dievo pagalbos. Šuo prapuolė... [Apie vaiduoklį šunį, kuris prapuolė Dievo pagalbos pasišaukus]

Mitologinė sakmė, kaip trys mergos pavirto baisiu šuniu
Ožuose (Ragainės pavietas) penki vyrai ėjo į girią dėl pinigų smulkioms išlaidoms (dėl čėringės). Jie buvo pusę medžio nupjovę, kai pamatė girios sargo šunį ir sargą. Vyrai išsigando ir, palikę skerspjūvę, išėjo iš girios. Per pi... [Kaip trys mergos pavirto baisiu šuniu]

Mitologinė sakmė apie rastą ožytį, kuris pradėjo juoktis
Tilžės prūsas lyjant ėjo iš Ragainės prekymečio (jomarko). Šalia Paželkščių tiltelio jis pamatė bliaunantį, sulytą, susirietusį ožiuką. Vyras pagalvojo, kad ožiukas iškrito iš vežimo, pagailėjo jo ir, paėmęs ant rankų, nešėsi. ... [Apie rastą ožytį, kuris pradėjo juoktis]

Mitologinė sakmė apie ožkytėlį, kuris pamėgdžiojo žmogaus žodžius
Eigulys Abramaitis lietingą vakarą jojo iš Lubėnų į Trapėnus. Netoli kelio jis išgirdo ožkytį mekenant. Vyras paėmė jį ant rankų ir gailestingai pasakė "Ožkytėlis, nabagėlis", o ožkytis pakartojo tuos žodžius. Abramaitis išsigando, n... [Apie ožkytėlį, kuris pamėgdžiojo žmogaus žodžius]

Mitologinė sakmė apie pasivaidenusį ožį
Užbalių Lenkaitis pasakojo, kad arklininkams, sukūrus laužą, atbėgo šlapias ožys, kuris apžergė ugnį. Vyrai, nustebę, žiūrėjo į ožį, o šis išnyko.... [Apie pasivaidenusį ožį]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklę kiaulę, kuriai nepatiko, kai žmogus sakė tik „viens, du“
Žmogus, važiuodamas į miestą, rado ant kelio gulinčią surištą juodą kiaulę. Vyras įsikėlė ją į roges. Kelio galą pavažiavus, arkliai pavargo. Žmogus suprato, kad dėl to kiaulė kalta, tad ėmė ją versti iš rogių, bet negalėjo pajud... [Apie vaiduoklę kiaulę, kuriai nepatiko, kai žmogus sakė tik „viens, du“]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklę kiaulę, kuri šeimininkui mušant, nusijuokė, žmogų nuvarginus
Žmogus, važiuodamas į Ragainės turgų, ties Jurkų kapinėmis rado gulinčią surištą juodą kiaulę. Pagalvojęs, kad kiaulė iškritusi, vyras įsikėlė ją į roges. Pavažiavęs, jis pajuto, kad kiaulė pasidarė didesnė už vežimo šonines t... [Apie vaiduoklę kiaulę, kuri šeimininkui mušant, nusijuokė, žmogų pailsinus]

BsTB 7 218-5 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kurio vos neužsmaugė vėlės
Du draugai vakare ėjo pro kapines. Vienas jų tarė, kad turi trauktis atgal. Jiedu išsiskyrė, o paskui vėl susitiko. Pirmasis, kuris buvo dvasregys, pasakojo, kad matė einančias vėles, kurios jam trukdė praeiti, vos jo neužsmaugė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 218-6 Mitologinė sakmė apie keliu einančias kūdikių vėles
Du draugai ėjo keliu. Staiga vienas pasitraukė nuo kelio. Susitikus pasakojo draugui, kad matė einant kūdikių vėles, dėl to ir pasitraukė joms iš kelio. Antras draugas nieko nematė, bet išsigandęs pasakojo, kad jam einant tarp kojų vis kažka... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 220-10 Mitologinė sakmė apie dvasių pulką
Vienas vyras vakarą prieš Jonines matė pulką dvasių, einančių iš kapinių. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 220-11 Mitologinė sakmė apie vėlių pulką prie kapinių
Moteris vakare ėjo su dukromis parsivaryti žąsiukų, kurie buvo netoli kapinių. Ji vis ėjo vingiais, lyg bijotų žąsiukų. Dukroms apie tai paklausus, atsakė, kad joms gerai, jog nematančios dvasių, o ji jas matanti ir dėl to turi trauktis joms... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 220-12 Mitologinė sakmė apie ūžesį prie kapinių
Vienas žmogus kasė griovį prie kapinių. Pavalgęs pietus prisnūdo ir pajuto, lyg neregima būtybė jį už rankos paėmusi purto ir sako, kad jam būsią blogai. Vyras, nors nieko nematė, tačiau staiga išgirdo nuo kapinių pusės sklindantį ūži... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie kiaulę, kuri ją pliekusiems žmonėms negalėjo pakenkti
Erelių ūkininkas važiavo į Įsrutį, į turgų, kai prieš Giliškių kapines ant kelio rado surištą juodą kiaulę. Vyras su bernu įsimetė kiaulę į roges. Po kurio laiko jie pajuto, kad nuo tos kiaulės vežimo galas iškilęs, tai vyrai išsil... [Apie kiaulę, kuri ją pliekusiems žmonėms negalėjo pakenkti]

Mitologinė sakmė, kaip vaiduoklė kiaulė išgąsdino kortų lošėjus
Jučų Didašnis pasakojo, kad apie XVIII šimtmečio pabaigą Žaliojo ketvirtadienio vakare vyrai susirinko lošti kortomis. Apie vidurnaktį atsidarė stubos durys ir įžengė garsiai kriuksinti juoda kiaulė. Vyrai persigando, ir kortas numetę, išl... [Kaip vaiduoklė kiaulė išgąsdino kortų lošėjus]

Mitologinė sakmė apie baidymus ant tiltelio
Keli paskalvėnai ėjo iš Tilžės ir vedė išgėrusį draugą. Priėjus prie Paželkščų tiltelio, išgėręs draugas sakė ant tiltelio matantis visokius kudlotus pavidalus, tačiau draugai, manydami, kad jis juokauja, jį pernešė.... [Apie baidymus ant tiltelio]

Mitologinė sakmė, kaip baidėsi nebylys kriaučius eiti per tiltelį
Paskalvų Banaičų J. pasakojo, kaip pavakare pustant ėjo iš Tilžės. Priėjęs prie Paželkščų Indaus tiltelio, jis pamatė Ragainės Kuprį ir nebylį siuvėją dėl blogo oro ant plento susirietusį ir pirštu jam mojantį. Vyras paėmė siuvėj... [Kaip baidėsi nebylys kriaučius eiti per tiltelį]

Mitologinė sakmė apie baidykles, matytas ant tiltelio
Būdupėnų (Ragainės pavietas) mokytojas Penčuks pasakojo, kad kai mokėsi Karalėnų seminarijoje, pėsčias prieš vidurnaktį ėjo iš Ragainės į Tilžę. Ant Žlekščio tiltelio per Judo upelį jam pasirodė devyni balti gyvulių (meškų, liūt... [Apie baidykles, matytas ant tiltelio]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį katiną dūmtraukyje
Smeltės kurpius M. Makareinis pasakojo, kad kai tarnavo Lyšiškiuos, tai ūkininko padienis darbininkas ir ir dar du žmonės nudegė. Po to prasidėjo kalbos, kad dūmtraukyje vaidenasi. Kai Makareinis netoli dūmtraukio pjovė žirgams vikius, mergos ... [Apie vaiduoklį katiną dūmtraukyje]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklę rupūžę, kuri nenorėjo žmogaus per tiltelį praleisti
Krokiškių Nikštatis anksti ryte jojo į miestą. Atjojęs iki Žėgmantų tiltelio, vadinamo Pupų rėčiu, vyras pamatė ant jo rupūžę lyg šieno kupeta. Ji nenorėjo Nikštačio praleisti per tiltelį, kai jis į šoną suko ir ji į tą šoną ė... [Apie vaiduoklę rupūžę, kuri nenorėjo žmogaus per tiltelį praleisti]

Mitologinė sakmė, kaip sulaikyti velnio sukeltą sūkurį
Vėjo sūkurys dažniausiai pakyla pietų metu. Pasakojama, kad tai velnias savo šeimai neša pietus. Norint jį sulaikyti ir pamatyti, reikia sūkuriui ūžiant, priešais jį į jo taką kryžmai įsmeigti du peilius. Per juos velnias negali eiti ir s... [Kaip sulaikyti velnio sukeltą sūkurį]

Mitologinė sakmė apie per sūkurį matytą vyrą, kuris nusijuokęs prapuolė
Paskalvių Razums pasakojo, kaip kartą per pietus jo tėvas su piemeniu ant Skalvės ganė kiaules. Jiems ganant, pakilo didelis sūkurys, kuris piemenis ir kiaules nunešė žemyn. Jie, išsigandę, atsisuko į kalną ir pamatė ant krašto stovintį ju... [Apie per sūkurį matytą vyrą, kuris nusijuokęs prapuolė]

Mitologinė sakmė, kaip žmogus sulaikė velnio sukeltą sūkurį
Žmogus lauke kratė mėšlus. Jam pasidarė labai nuobodu, galvojo apie darbo pabaigą, kai pamatė atūžiant vėjo sūkurį. Daug apie tai girdėjęs, vyras paėmė du peilius ir juos įsmeigė kryžmai ant sūkurio tako - šis nutilo. Pasirodė senuka... [Kaip žmogus sulaikė velnio sukeltą sūkurį]

Mitologinė sakmė, kaip žmogus išsigydė nuo sūkurio sukeltos ligos
Vyras, eidamas iš Smelties karčemos namo pro tvenkinį, buvo lyg vėjo užpultas ir pakeltas nuo žemės. Parėjęs, jis susirgo ir jokie namų vaistai jam negalėjo padėti. Vieną vakarą vyras pamatė baltą žmogaus pavidalą, kuris pasakė, kad vyr... [Kaip žmogus išsigydė nuo sūkurio sukeltos ligos]

Pasakojimas, kaip šermukšnio rykštė išgelbėjo nuo nuomario
Buvęs Piktupėnų parapijos mokytojas Lėcas pasakojo, kad mokino 10 metų mokinę, kuri sirgo nuomariu. Kai mergaitę mokykloje ištiko priepuolis, mokiniai šaukė, kad reikia atnešti šermukšnio šakų ir jas sudėti kryžiaus ženklu. Mokytojo dar... [Kaip šermukšnio rykštė išgelbėjo nuo nuomario]

Patarimai, kokiais žodžiais ir veiksmais saugotis nuo velnio
Norint apsisaugoti nuo velnio pinklių, prieš pradedant darbą, reikia ištarti "Dieve, padėk". Prieš pjaunant duonos ar pyrago kepalą, reikia peiliu pjaunamą galą peržegnoti šventu kryžiumi tariant ar pagalvojant "Dieve, paskalsink". Paėmus jav... [Kokiais žodžiais ir veiksmais saugotis nuo velnio]

Mitologinė sakmė apie skudurininką, kuris gynėsi nuo velnių
Elksnupėnuose (Labunavos paviete) skudurininkas prie šono nešiodavosi kardą, kad apsigintų nuo velnių, kurie jį dažnai užpuldavo ir vis kabindavosi jam ant pečių. Vyras, gindamasis ir juos kirsdamas kardu, buvo susižalojęs nugarą.... [Apie skudurininką, kuris gynėsi nuo velnių]

Tikėjimas apie vietų šeimininkus
Ežerai, upės, marios turi ponus, o balose, klampynėse gyvena velniai.... [Apie vietų šeimininkus]

BsTB 7 220-13 Mitologinė sakmė apie pulką žmonių juodais drabužiais
Vyras su žmona važiuodami pro kapines į miestą pamatė pulką žmonių juodais drabužiais. Jie ėjo poromis, vyras su moterimi, kapinių link ir visi buvo be galvų.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 222-1 Mitologinė sakmė apie draudimą imti ką nors nuo kapo
Linus mindami mynikai susiginčyjo, kas iš jų drąsiausias. Viena merga nuėjo į kapines ir parnešė krikštą nuo kapo. Kiti liepė jai nešti atgal, bet ji išsigando. Kitą rytą, nerasdama ramybės, nuėjo pas kunigą. Tas jos pasigailėjo ir ėjo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 223-2 Mitologinė sakmė apie dvasią, kuriai nuvilko marškinius
Vienas vyras, eidamas pro kapines, sutiko vienmarškinį ir nuvilko jam marškinius. Tą pačią naktį atėjo apiplėštasis reikalauti grąžinti marškinius, bet tas nesutiko. Kai dvasia trečią naktį atėjo, vyras išsigando ir marškinius atidavė.... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė, kaip mirtis šaukė vežėją
Netoli Tilžės kunigas vaikščiojo palei Nemuną, kai išgirdo vandenyje šaukiant "jau laikas, o žmogaus nėra". Jis pamatė atbėgantį vežėją, kuris norėjo greitai nusiprausti. Kunigas perspėjo, kad šis prigers, tačiau vyras apsimetė negird... [Kaip mirtis šaukė vežėją]

Mitologinė sakmė, kaip mirtis šaukė urėdininką
Geležinkelio valdininko Dargelio sesuo pasakojo, kaip kartą brolis, grįžęs iš darbo, skubėjo išsimaudyti malūnežeryje. Žmona, norėdama jį sulaikyti, užrakino stuboje. Kitą dieną jie sužinojo, kad tuo metu žmonės prie malūno girdėjo š... [Kaip mirtis šaukė urėdininką]

Mitologinė sakmė, kaip mirtis upėje šaukė
Pakalnės Jurgėnienė pasakojo, kaip, pareidama iš Rusnės, prie upės girdėjo šaukiant "jau laikas, o žmogaus nėra". Moteris tuos žodžius girdėjo namuose ir matė lyg arklį, šokantį į upę. Tą patį vakarą nuskendo vaikas. Kai pirmą kart... [Kaip mirtis upėje šaukė]

Mitologinė sakmė, kaip mirtis šaukė mergaitę
Du Kaukėnų ponai, vaikščiodami prie Kaukės upelio, išgirdo šaukiant "jau laikas, o žmogaus nėra". Vyrai pamatė atbėgančią maudytis mergaitę. Ponai neleido jos į vandenį. Vienas vyras mergaitę laikė, o kitas, pasisėmęs į delną vandens... [Kaip mirtis šaukė mergaitę]

Mitologinė sakmė, kaip kunigas nuo mirties išgelbėjo vaiką
Ragainės kunigas ėjo pro Žuižę, dabartinį malūnežerį, pas ligonį atleisti nuodėmes. Jis pamatė iš vandens iškilusį žmogų, kuris šaukė "jau laikas, o žmogaus nėra". Kunigas pamatė bėgantį maudytis vaiką, kurį nusiuntė į namus at... [Kaip kunigas nuo mirties išgelbėjo vaiką]

Mitologinė sakmė apie dejavimą upėje
Sakūčuose (Šilokarčemos paviete) merga, eidama i Mingės upę vandens, išgirdo dejavimą ir pamatė keistą pavidalą. Ji pasisėmė vandens, tačiau vietoj to, kad eitų į krantą, ėjo gilyn. Merga šaukėsi Dievo pagalbos, išėjo į krantą. Ji ... [Apie dejavimą upėje]

Mitologinė sakmė apie perspėjimą negulėti prie Ilgežerio
Paskalvių Razums su kaimynu, atsigulę prie ežero, išgirdo žodžius, kad eitų šalin. Razums pasitraukė, o kaimynas nesikėlė, tai buvo įtrauktas į vandenį. Kitą kartą Razums toje vietoje išgirdo žodžius, kad eitų šalin, nes prastai seksi... [Apie perspėjimą negulėti prie Ilgežerio]

Mitologinė sakmė apie vaiduoklį vyrytį, išeinantį iš kunkuliuojančio ežero
Dambrovičų (Ragainės pavietas) Burba vakare matė iš kunkuliuojančio ežero išeinantį mažą vyruką, kuris pro vartelius įėjo į kiemą ir pro kitus vartus nuėjo žemyn.... [Apie vaiduoklį vyrytį, išeinantį iš kunkuliuojančio ežero]

Mitologinė sakmė apie keistą dejavimą upėje
Šapotuos, šalia Viviržės upės, ryte buvo girdimas keistas dejavimas. Dieną maudėsi trys vyrai. Jie pajuto traukimą į gelmę. Du vyrai prigėrė, trečias išsigelbėjo. Po kelių dienų vėl buvo girdimas dejavimas, vėl nuskendo žmogus. Sakoma,... [Apie keistą dejavimą upėje]

Padavimas apie vaiduoklį, kuris iš nugrimzdusio laivo šulus mėtė
Skirvytės Jovaržienė pasakojo, kad šalia kelio į Akmeniškius, vadinamoje Bliūdduobėje, nugrimzdęs laivas. Kai toje vietoje buvo tvenkinys, ryte moteris matė raudonai apsirengusį vyrą, kuris iš to laivo mėtė rąstus. Netoli Juodragės yra nu... [Apie vaiduoklį, kuris iš nugrimzdusio laivo šulus mėtė]

BsTB 7 225-6 Mitologinė sakmė kaip ūkininkas tapo dvasregiu
Vienas ūkininkas pažiūrėjo per kaukiančio šuns sukryžiuotas ausis ir nuo to laiko pradėjo matyti dvasias. Jis ne tik jas matydavo, bet turėdavo ir nešti bei lydėti. Kartą valgant vakarienę jį pradėjo šaukti dvasia. Žmogus neskubėjo eiti ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 226-7 Mitologinė sakmė apie vyrą, kuris žiūrėjo per sukryžiuotas kaukiančio šuns ausis
Vienas vyras, norėdamas matyti dvasias, išlydint velionį pažiūrėjo per kaukiančio šuns sukryžiuotas ausis. Žiūrėdamas gavo tokį stiprų antausį, kad nusirito žemyn.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 226-8 Mitologinė sakmė apie susitikimą su vaiduokliu
Kartą bernas jodamas sutiko kitą raitelį, kuris jam trenkė stiprų antausį, kad liko ant veido penkių pirštų žymės. Dėl to bernas susirgo ir po trijų savaičių mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 226-9 Mitologinė sakmė apie berną, kurį nukankino dvasios
Kartą bernas, namuose esant pašarvotam velioniui, pradėjo vaidinti, kad laiko mišias ir dalija komuniją. Tuomet jis pamatė pro duris įeinant pulką dvasių. Jos nutvėrė jį ir pradėjo tempti lauk pro duris link vartų. Namiškiai šiaip ne taip ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 226-10 Mitologinė sakmė apie berną, kuris šaipėsi iš komunijos
Kartą bernas per budėtuves, pasiėmęs duonos ir vandens, pradėjo lyg katalikų kunigas dalinti komuniją. Staiga taip bevaidindamas suklykė ir susmuko. Tada atsivėrė durys, ir nors niekas neįėjo, žmonės matė, kaip berną lyg kas nešte išneš... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 227-11 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri nubaudė labai jos besigailinčią motiną
Viena moteris labai gailėjo mirusios dukters ir negalėjo nusiraminti, dėl to kiekvieną dieną eidavo į kapines. Kartą ji pamatė savo dukterį ir labai išsigando. Dvasia sekė motiną ir labai ją barė. Po to moteris pusę metų sirgo ir beveik vi... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 227-12 Mitologinė sakmė apie velionę, kuri kankindavo savo namiškius
Viena velionė moteris vis grįždavo į namus ir kankindavo savo namiškius.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 227-13 Mitologinė sakmė apie vėlę, kuri po mirties trumpam pasirodo žmonėms
Velionė, apsigobusi drobule, atėjo prie lango. Kai tik ją pamatė, ji prapuolė. Kitą vakarą ji atėjo prie lovos ir plėšė patalus. Kai gulintieji paprašė duoti ramybę, vėlė pradingo visam laikui.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 227-14 Mitologinė sakmė apie dvasregį, kurį kankindavo dvasios
Vienas žmogus padegė namus ir per gaisrą žuvo keturi žmonės. Nuo to laiko jis pradėjo matyti dvasias. Jos jį visaip vargindavo ir kankindavo. Tik po dvejų metų jį pagaliau dvasios paliko ramybėje.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 228-15 Mitologinė sakmė apie pokštininką, kurį kankindavo dvasios
Vienas žmogus labai mėgdavo krėsti įvairius pokštus. Dievas dėl to jam pasiuntė dvasias, kurios žmogų kankindavo įvairiausiais būdais: tempdavo per siaurą skylę, degindavo, pjaustydavo ir pan. Po ilgoko laiko tie kankinimai liovėsi.... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas, kaip moteris ieškojo iš oro nukritusio lobio
Jovaržienė pasakojo, kad Vorusnės pietų pusėje, vadinamoje Gilvilkėje, yra iš oro nukritęs laivas. Ji sapnavo, kad eitų prie laivo iškasti lobį ir nuėjo. Moteris, nusikirtusi virvės galą, paėmė skardinį daiktą, kurį įsidėjo į maišą... [Kaip moteris ieškojo iš oro nukritusio lobio]

Padavimas apie Vištytežerį
Vištytežeris užima 100 ūbų, jo dugne yra nuvirtusių medžių, apie 10 kalnų liekanų. Senovėje toje vietoje buvo giria su pievomis. Naktį bernams joje gyvulius ganant, paukštis ir senukas varė juos šalin. Bernams išėjus, vanduo dauba atsirit... [Apie Vištytežerį]

BsTB 7 233-9 Mitologinė sakmė apie besivaidenančią gaspadoriaus vėlę
Vienas gaspadorius rūkydamas pypkę krito žemėn negyvas. Šermenų dieną jis paleido visus galvijus. Paskui dar ilgai triukšmaudavo namuose, ant aukšto kuldavo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 233-10 Mitologinė sakmė apie vėlės vaidenimąsi po mirties
Gaspadorius mirtinai prisigėrė ir mirė. Po laidotuvių jis dar ilgai vaidendavosi namiškiams.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 233-11 Mitologinė sakmė apie mergelę su rūtų vainikėliu
Pievoje vaikščiodavo mergelė su rūtų vainikėliu, kuri netikėtai mirė toje pievoje.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 233-12 Mitologinė sakmė apie nusišovusį žandarą
Vienam žmogui pasivaideno nusišovęs žandaras, kuris prižadino miegantįjį ir sakė, kad duotų jam ramybę.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 233-13 Mitologinė sakmė apie skenduolio vaidenimąsi
Nusiskandino vienas vyras. Mėsininkas šermenims paruošė mėsos ir prigulė. Dar neprisnūdęs išgirdo lyg katę ateinančią, norėjo ją pabaidyti, bet išgirdo skenduolio balsą. Kerdžiai ganydami matydavo skenduolio anksčiau mirusią dukterį, v... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 234-14 Mitologinė sakmė apie pasirodančią skenduolio dvasią
Vienas žmogus prigėrė šuliny. Šermenų vakarą kaimynas matė skenduolio dvasią stovinčią prie vartų ir liepiančią jam eiti namo, nes jai nėra vietos. Tą dvasią matė vėliau ir kiti žmonės.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 234-15 Mitologinė sakmė apie besivaidenančią pakaruoklio dvasią
Viena ūkininkė nemylėjo savo sūnaus. Jis pasikorė, o jo dvasia namuose dažnai vaidendavosi. Ten gyveno stiprus bernas. Kartą gulint kažkas pradėjo nuo jo traukti patalus. Bernas kovojo su ta esybe, bet taip susitrenkė, kad net reikėjo vaistų.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 235-16 Mitologinė sakmė apie dvasią, kuri praneša, kur yra jos kūnas
Vieną vakarą prie lango atėjo žmogiškas pavidalas ir pradėjo šaukti, kad žmonės eitų į tam tikrą vietą, ten rasią jį nukankintą. Nuėjusieji rado negyvą žmogų ir jį palaidojo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 235-17 Mitologinė sakmė apie vėlės vaidenimąsi, kol kūnas nėra deramai palaidotas
Žandaras eidamas per girią pamatė keistą pavidalą ir suko jam iš kelio, bet tas vis lindo į akis. Toje vietoje tas pats pavidalas ir kitiems pasirodydavo, kol netyčia atrado lapės atraustą lavoną. Palaidojus jį kapinėse pavidalas daugiau nebe... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie katilą, kurio žvejys nenorėjo ištraukti
Viščiuose, Vištytežeryje (Žydkiemio parapija) žmogus plaukė valtele ir vilko meškerę, kuriai sujudėjus, traukė lauk ir pamatė lyg iškylančią arklio nugarą. Išsigandęs, kad neapverstų valties, jis paleido meškerę ir nuskubėjo į kraš... [Apie katilą, kurio žvejys nenorėjo ištraukti]

BsTB 7 235-18 Mitologinė sakmė apie vyro dvasią, kuri paprašė brolio, kad palaidotų jo kaulus
Vienas ūkininko sūnus jodavo naktimis ganyti arklių. Pas jį ateidavo jaunas vaikinas ir padėdavo ganyti iki 12 val. Namiškiai liepė paklausti, kas esąs tas vaikinas. Kitą vakarą, kai ūkininko sūnus to paklausė, šis atsakė, kad yra jo brolis... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 235-19 Mitologinė sakmė apie vėlės bausmę už paniekintus numirėlio kaulus
Trys mergos, kasdamos bulves, atrado žmogaus galvą. Viena merga tą galvą sudaužė į gabalus. Tą vakarą atėjo pas ją didelis vyras baltais plaukais ir skundėsi galvos skausmu. Toji merga labai išsigando ir antrą vakarą miegojo tarp likusių d... Teksto 1998 m. redakcija

Padavimas apie nugrimzdusią ežere valtį ir iš jos girdimus garsus
Prie nuo Bubaino link Pabalių einančio kelio yra ežeras. Sakoma, kad jis yra be dugno. Žmonės pasakoja, jame valtis nuskendusi, kurios stiebas buvo išsikišęs. Apie 12 val. dienos ir nakties būdavo girdimi garsai. Taip pat buvo girdima laukinė me... [Apie nugrimzdusią ežere valtį ir iš jos girdimus garsus]

Padavimas apie Krokų Lanką ir atspėtą ežero vardą
Apie 1750 m. žemaičiuose, ežero vandeniui pakilus į orą, susidarė debesis, kuris dvi savaites vietoje kabojo, vėliau nuslinko iki Mingės ties Krokų Lanka. Žmonės girdėjo šauksmą, kad nugriautų trobas, nes lanka pavirs į ežerą. Moteris i... [Apie Krokų Lanką ir atspėtą ežero vardą]

Padavimas apie velnienę, Kakšbalyje sėdinčią ant geležinės kėdės
Kakšbalis - didelė bala, turėjusi storą pelkės sluoksnį. Pasakojama, balos viduryje buvęs bedugnis ežeras, kuriame velnienė sėdėjo ant septintos kėdės. Kai ji prasėdės devintą kiėdę, ateis pasaulio pabaiga. Prie bedugnės, ypač per piet... [Apie velnienę, Kakšbalyje sėdinčią ant geležinės kėdės]

Padavimas apie Viliūnų marelės atsiradimą
Prie Kiečų (Pakalnės pavietas) yra Viliūnų marelė. Anksčiau toje vietoje buvo pilis, o vietoj marelės - pieva. Mergoms pievoje jaučius ganant, atjojo vyras, šaukdamas, kad greičiau jaučius varytų šalin, nes visi prapuls. Pasigirdus ūžimui,... [Apie Viliūnų marelės atsiradimą]

Padavimas apie Viliūnų mareles ir prie jų buvusį pilkalnį
Varnakalnų Valatienė pasakojo, kad pilkalnio viršuje buvo skylė. Žmonės bandė jį nukasti, bet kiek dieną nukasdavo, tiek po nakties rasdavo užpilta. Šiaurinėje pilkalnio pusėje buvo marelės, kurios susidarė Vištytežerio vandeniui nutekėj... [Apie Viliūnų mareles ir prie jų buvusį pilkalnį]

Padavimas apie Viliūnų mares
Toje vietoje, kur yra Viliūnų marės, senovėje buvo pieva, kurioje ganėsi banda. Jos ponai pamiršo ir pasaulį, ir Dievą, todėl šis norėjo atimti iš jų turtą ir nukreipti prie žemės. Dievas, senuko pavidale, ponams pranešė, kad pieva pavir... [Apie Viliūnų mares]

Pasakojimas, kaip kito per šimtmečius pamario kraštovaizdis
Venskų Reisgys pasakojo, kad anksčiau Milžingirė buvo ne tik iki Baltjūrės rytinio kranto, bet ir prie jūros driekėsi. Pirmieji lietuvininkai iškirto proskyną nuo jūros krašto iki Nemuno lankos, o vėjai ją pripildė smiltimis. Kartą užėjo... [Kaip kito per šimtmečius pamario kraštovaizdis]

Padavimas apie velnio išmestus akmenis netoli Bendikų
Klaipėdos paviete, netoli Bendikų, pievoje yra ežeras. Aplik jį matomos vagos. Pietiniame ir šiauriniame ežero kraštuose guli po akmenį. Pasakojama, du akmenys gulėjo ežero vandenyje, velnias išmetė vieną akmenį į šiaurės, kitą - į piet... [Apie velnio išmestus akmenis netoli Bendikų]

Pasakojimas apie Ventės pilį, jos istoriją, netolimas gyvenvietes
Ventės ragas (Šilokarčemos pavietas) įstrigęs mariose. Netoli jo galo, po vandeniu yra taip vadinama Kūlė, arba Akmenė. Giedrą dieną ten matomi išmėtyti akmenys, trobų pamatų akmenys, ant kurių yra plytų eilės, ir grįstos gatvės. Vakari... [Apie Ventės pilį, jos istoriją, netolimas gyvenvietes]

BsTB 7 236-20 Mitologinė sakmė apie bausmę už mirusiųjų kaulų paniekinimą
Statant paminklą kareiviams iškasė žmonių kaulų. Viena našlaitė juos susirinko, pardavė ir nusipirko vilnonę giją. Tuomet naktimis ją pradėjo kankinti ir varginti dvasios. Nebegalėdama kęsti ėjo ieškoti kaulų pas tą, kuriam pardavė, be... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 236-21 Mitologinė sakmė apie tai, kad nukirtus numirėlio galvą jis nustoja vaidentis
Vienas mirusysis po palaidojimo vis grįždavo pas pačią ir ją kankindavo, todėl lavoną atkasė, nukirto jam galvą ir palaidojo plynėje. Po to jis daugiau nebesivaideno.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 236-22 Mitologinė sakmė apie žandarą be galvos
Gyveno žandaras, kuris labai nekentė ir skriaudė žydus bei ubagus. Po jo mirties matydavo žmonės jį jojantį be galvos, su skambančiu kardu. Kartais girdėdavosi tik jo balsas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 237-23 Mitologinė sakmė apie žandarą, jojantį be galvos
Vienas gyvatininkas vakare grįždamas išgirdo žvangėjimą ir tarškėjimą. Apsidairęs pamatė žandarą, jojantį be galvos.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 237-2 Mitologinė sakmė apie vaikelius, besišildančius prie ugnies
Vienas žmogus apie 12 valandą vakaro išvydo pievoje dviejų pėdų aukščio ugnelę. Prisiartinęs pamatė šešis nuogus vaikelius, kurie šildėsi prie tos ugnies. Vaikai jo nematė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 237-3 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, einantį keliu
Vienas vyras jodamas per saulėtekį pro kapines į miestą pamatė pirma savęs einantį vaiką su pilkais kailiniais. Tas vaikas pasirodydavo tai vienoj, tai kitoj kelio pusėj, o pro krūmus pereidavo kiaurai lyg kokia dvasia. Vyras neiškentė ir pakl... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 238-4 Mitologinė sakmė apie tris raudonai apsirengusius vaikelius
Gaspadoriaus vaikai, ganydami galvijus prie upelio, matydavo vidurdieniais tris raudonus vaikyčius.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 238-5 Mitologinė sakmė apie mažą vaikelį, bėgantį virš rugių
Žmonės eidami netoli kapinių pamatė viršum rugių bėgantį mažą vaikelį pilkais drabužiais ir raudona kepure. Užbėgęs ant kapinių jis prapuolė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 238-6 Mitologinė sakmė apie dvi baltai apsirengusias mergas
Vienas vyras eidamas merginėti pamatė prie kapinių dvi baltai apsirengusias mergas, kurios ėjo šokinėdamos jo link. Bernas išsigando, parbėgo namo ir atsigulė daržinėje. Pakėlęs akis pamatė, kad tos mergos sėdi ant rąsto.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 238-7 Mitologinė sakmė apie tris mergas, kurios pavirto juodu šunimi
Penki vyrai kirto miške medžius. Staiga pamatė medinčių su šunim ir išsigandę pabėgo. Grįždami namo per pievas išgirdo mergų dainavimą ir ėjo jų link pasižiūrėti. Prisiartinę pamatė tris mergas, bet jos jų neprisileido. Vyrai tik iš... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 239-8 Mitologinė sakmė apie moteriškę balta drobule, sutiktą an liepto
Vienas žmogus, eidamas vakare per lieptą, sutiko balta drobule apsisiautusią moteriškę. Jis ją pasveikino, bet ji tylėjo. Jam paėjus kelis žingsnius tolyn, žmogus išgirdo, lyg kas suplumpsėtų. Pagalvojęs, kad gal toji moteriškė įkrito į ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 239-9 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusį kunigą prie kapinių
Vienas jaunas vyras eidavo vakarais pas mergas. Kartą mėnesienoj grįždamas pro kapines pamatė kunigą, einantį su skraiste ir knygomis. Kunigas pagrūmojo bernui pirštu ir nuėjo kapinių link. Bernas taip išsigando, kad po to susirgo, o po kelių... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 239-10 Mitologinė sakmė apie moteriškę, kuri pradingo iš akių
Pas vieną moterį užėjo viešnia, kuri paprašė parodyti kelią. Moteris ėjo rodyti, o toji dėkodama staiga prapuolė iš akių. Moteris labai dėl to išsigando ir apsirgo.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 239-11 Mitologinė sakmė apie tris vyrus kapinėse
Vieną vakarą žmogus matė ant kapinių tris besipešančius ugningus vyrus. Žmogus skubinosi į kokį nors butą, bet, apstotas dviejų mergų ilgais palaidais plaukais, daugiau nieko nebematė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 240-12 Mitologinė sakmė apie tris žmogiškus pavidalus prie kapinių upelio
Vienas bernas eidamas naktį per kapinių upelį pamatė ant kelio tris žmogiškus pavidalus. Tie neleido jam praeiti. Tada bernas numetė jiems nosinę ir praėjo. Rytmetį atėjęs pasiimti nosinės rado ją sudraskytą į skutelius.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 240-13 Mitologinė sakmė apie trumpam sugrįžtančias mirusiųjų vėles pas namiškius
Vieno vyro dvasia porą vakarų po palaidojimo pareidavo į namus ir slogindavo savo žmoną, paskui nustojo tai daryti. Sūnaus dvasia kartą atėjusi ir kalbėjusi su motina prie lango, po to prapuolusi.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 240-14 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, keičiantį savo pavidalą
Kartą vyras su draugu pamatė griovoj gulintį nuogą žmogų. Jiems bežiūrint tas žmogus užaugo iki 5 metrų, o paskui pradėjo mažėti ir visai prapuolė iš akių. Toje griovoje dažnai pasirodydavo juodas šuo ir juodas arklys.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 240-15 Mitologinė sakmė apie besikeičiantį vaiduoklį
Siuvėjo mokinys, eidamas vakare, iš tolo prie bažnyčios pamatė kažką panašų lyg į šunį, kuris vis didėjo. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad tai ne šuo, o labai didelis vyras. Mokinys jau buvo iškėlęs lazdą mušti tą vyrą, bet tas prapu... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 241-16 Mitologinė sakmė apie labai aukštą vaiduoklį
Pas žmogų tarnavo labai drąsi merga ir bernas, buvęs kareivis. Kartą kuldami, apie 12 valandą, pamatė prie netoli esančio upelio bevaikštinėjantį labai didelį pavidalą. Bernas ir merga nuėjo pažiūrėti. Priėję 50 žingsnių prie to pavid... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 241-17 Mitologinė sakmė apie aukštą pavidalą, einantį keliu
Du vyrai pamatė labai aukštą pavidalą, kuriam einant linko žemė. Jiedu vos spėjo jam pasitraukti iš tako.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 241-18 Mitologinė sakmė apie tris labai aukštas mergas
Naktį penki vyrai pamatė ant plento stovinčias tris mergas. Jos buvo labai aukštos, kad tie turėjo žiūrėti į jas atvertę galvas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 241-19 Mitologinė sakmė apie didėjantį vaiduoklį
Viena moteriškė per langą prie tvarto pamatė nepažįstamą žmogų. Išėjus laukan, tas, jai bežiūrint, pradėjo didėti. Išsigandusi moteriškė grįžo atgal į namus. Kambaryje pamatė apšviestą grabą, kuriame gulėjo jos tėvas ir motina.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 241-20 Mitologinė sakmė apie vaiduoklius ant ledo
Laiškanešys prie Jūrės tilto sutiko didelę ir laibą moteriškę su mažu vyruku. Jis su jais pasisveikino, bet tiedu nieko neatsakė. Penktą kartą juos sutikus buvo atodrėkis, dėl to laiškanešys jiems sakė, kad neitų per ledą. Tai pasakius ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 242-21 Mitologinė sakmė apie baltą vyrą, kalbinantį gaspadorių
Gaspadorius išgirdo balsą, kuris liepė varžyti šeimyną. Trečiąkart tai išgirdęs išėjo į lauką pasižiūrėti ir pamatė atskubantį kaimyną, kuris papasakojo, kad matęs ant tvoros baltą vyrą, kuris, gaspadoriui išėjus į lauką, prapuo... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 242-22 Mitologinė sakmė apie išvaizdą keičiantį ugningą pavidalą
Vienas žmogus pamatė per langą anapus Jūrės ugningą žmogaus pavidalą, kuris nuo žemės iki medžių aukštumo raitydamasis pasikėlė ir vėl susitraukė. Taip tas pavidalas šėlo apie pusvalandį, o paskui prapuolė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 242-23 Mitologinė sakmė apie užkastą lavoną ant kalno
Kartą ūkininkas vidurnaktį eidamas palei kalną, sutiko šešis raitus miško sargus ir eigulį. Jie pasikvietė ūkininką ant kalno ir liepė kasti, nes ten guli palaidotas žmogus, ant kurio sprando yra peraugusi šaknis. Šiam bekasant, tie nujojo ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 243-24 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris pradėjo spausti gulintįjį lovoje
Vienas jūrininkas ruošėsi miegoti valtyje. Užsirakinęs duris ir atsigulęs išgirdo kažkieno žingsnius. Pagalvojo, kas čia galėtų taip vėlai ateiti, ir pamatė prie durų vyrą. Jau norėjo keltis atrakinti duris, kai pajuto, kad tas vyras jau ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 243-25 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris įėjo per užrakintas duris
Vienas pirklio mokinys, vakare viską susitvarkęs ir užrakinęs kambario duris, atsigulė miegoti. Staiga pamatė per duris įeinantį vyrą. Jis pažiūrėjo į gulintįjį dejuodamas. Kambaryje miegoję kiti mokiniai irgi pamatė tą vyrą. Tam pradin... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 243-26 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį namuose
Kartą moteris, paruošusi pietus, norėjo kviesti žmones iš kluono valgyti. Tuomet išgirdo kažką vaikščiojantį ant stubos aukšto. Ji pagalvojo, kad ten kas nors iš dirbančiųjų užlipęs ir norėjo jam liepti, kad pakviestų ir kitus. Bet per... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 244-24 Mitologinė sakmė apie vaidenimąsi prie bažnyčios
Vienoje bažnyčioje ir aplink ją girdėdavosi trenksmai bei būdavo visokių pasivaidenimų. Dėl to nugriovė bažnyčios rūsį. Ten rasti lavonai buvo krikščioniškai palaidoti. Nuo to laiko niekas nebesivaideno.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 244-28 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris mėtė įvairius daiktus
Žmonėms dirbant skūnėje, į šalia dirbančiųjų pasodinto kūdikio pusę pradėjo lėkti šiaudai, usnių stembriai. Jiems bežiūrint grumstas pataikė gaspadoriui. Jo pačiai bėgant su kūdikiu lauk, žmonės pradėjo ieškoti, bet nesurado, kas ... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė apie velnią, lupantį merginai odą
Žmonės pirmadienio rytą atsikėlė labai anksti. Dar galėjo būti šventa diena. Atėjus į kluoną javų kulti, mergina užlipo ant šalinės pėdų numesti. Vyriškiai, nesulaukdami numetant pėdų, sušuko, kad ji mestų. Nepažįstamas balsas atsa... [Apie velnią, lupantį merginai odą]

BsTB 7 244-29 Mitologinė sakmė apie vaiduoklio baldymąsi
Vakare dirbdamas audėjas išgirdo ant aukšto kažką bildint, o paskui – krentančių stiklų garsą. Pasiėmęs žibintą ėjo žiūrėti tikėdamasis pamatyti sudužusių stiklų, bet nuėjęs nieko nepamatė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 244-30 Mitologinė sakmė apie įvairius vaiduoklių pasirodymus
Viena mergelė pas ūkininką vakare matė baltai apsirengusią moterį. Jos daugiau niekas nematė. Tas pats ūkininkas pasakojo, kad kartą begulint pamatė ant patalų katiną. Kai norėjo jį pabaidyti, tas pasivertė į gražų gaidį, o visiems laba... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 245-31 Mitologinė sakmė apie vyrą, pasirodžiusį bedievei seseriai
Gyveno dvi seserys. Viena buvo labai tikinti, o kita bedievė. Vieną sekmadienį tikinčioji su savo drauge graudino seserį, kad ji baigtų burbėti prieš Dievą. Tačiau bedievė nekreipė dėmesio, pradėjo šokti, dargi net nusitvėrė šluotą. Vak... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 245-32 Mitologinė sakmė apie jauną vokietį, kurį labai nukamavo merga
Jaunas vokietis, grįždamas iš Tilžės, labai užsigeidė mergų. Eidamas ant tiltelio sutiko vieną mergą, kuri jį nutvėrė ir labai nukamavo, paskui dar apmyžo. Bernas visam laikui nebenorėjo mergų ir liko nevedęs.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 245-33 Mitologinė sakmė, panaši į pasaką legendą apie amžiną žydą
Pas gaspadorių atėjo į namus žydas ilgais žilais plaukais ir ilga barzda. Kambaryje vaikštinėjo tai šen, tai ten, pamažu į šalį kraipydamas galvą, nieko nesakydamas ir lyg nematydamas į jį pažiūrėti susirinkusiųjų. Taip išbuvo namuose... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 246-34 Mitologinė sakmė apie vaiduoklį, kuris gąsdina neteisingą šeimininkę
Gaspadorius, vakare grįždamas namo, rado ant kelio surištą gaidį. Parsivėžė jį namo ir liepė bernui įnešti į vidų. Pats nuėjo pas žmoną ir liepė jai eiti pažiūrėti gaidį, bet nuėjusi ji nieko nerado. Tada pradėjo namuose vaidentis.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 247-35 Mitologinė sakmė apie triukšmą karčemoje
Vienoje karčemoje girdėdavosi triukšmas; buvo kalbama, kad ten nuslpodavo ne vienas keliauninkas. Karčemoje stovėjo rykas su vandeniu keliauninkams atsigerti. Daug naktų kurpius girdėdavo triukšmą, lyg kas semtų vandenį, bet, nuėjus pažiūrė... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 99-15 Pasakojimas apie mirusiųjų apraudojimo paprotį
Mirusiojo raudodavo raudotojos. Labiausiai buvo gedima šeimininko. Prie mirusiojo buvo budima naktį. Raudant prisimenami ir vardijami mirusiojo darbai ir nuopelnai. Apie mirusįjį pranešama gyvuliams. Paprastai raudodavo neturtingi žmonės.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 116-8 Mitologinė sakmė, kaip velnias apibūdino dangų ir pragarą
Krikščionis ir pasaulietis sutiko baisų velnią. Pasaulietis vietoje krito negyvas, o drąsus krikščionis paklausė velnio apie dangų ir pragarą. Velnias palygino pasaulio ir dangaus grožį bei pasaulio ir pragaro kančias.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 116-9 Mitologinė sakmė apie apmirusio žmogaus regėjimus
Apmirusi moteris matė artimuosius pekloje kenčiančius. Kita moteris išvydo kūdikius danguje bei regėjo pekloje paleistuves su kūdikiais.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 230-19 Liaudies medicinos priemonė kaip išsivaduoti nuo vėlių
Norint išsilaisvinti nuo vėlių, reikia, kai tik išsigąsti numirėlio, nukirpti jo plaukų, paimti skaras, kuriomis šluostė lavoną, jas užkurti ir save parūkyti.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 162-5 Mitologinė sakmė apie pasirodžiusią kūdikio vėlę
Vienas vyras, prieš auštant parjodamas iš metturgio, pamatė mažą baltą kūdikio pavidalą. Arklys pastatė ausis ir suprunkštė. Vyras pagalvojo, kad, matyt, bus mirusi jo serganti dukrelė. Netoli namų vėl pamatė tą dvaselę. Grįžęs rado d... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 162-6 Mitologinė sakmė apie berną, mačiusį daug numirėlių prie kapinių
Sirgo vieno ūkininko pati. Bernas ėjo vakare parvesti arklių, kurie ganėsi netoli kapinių. Jojant pro kapines arkliai baidėsi, prunkštė ir niekur nenorėjo eiti. Tada bernas pamatė pilnas kapines numirėlių. Parjojęs sužinojo, kad tuo metu mi... Teksto 1998 m. redakcija

Mitologinė sakmė, kodėl kortų lošėjai pamiršo šį žaidimą
Žemaitkiemių Selins pasakojo, kad senovėje jų kiemo vyrai dažnai lošdavo kortomis. Kartą, jiems lošiant iki vėlyvos nakties, pradėjo kraujas lašėti nuo lubų. Vyrai tai stebėjo, o kai pažiūrėjo vienas į kitą, pamatė, jog jų veidai ir d... [Kodėl kortų lošėjai pamiršo šį žaidimą]

BsTB 7 130-6 Mitologinė sakmė apie giltinės apsilankymą
Krikštynų metu žmogus klausinėjo šeimininkės ir svečių, ar niekas neserga. Visi labai stebėjosi. Jis paaiškino, kad matė giltinę. Po dviejų dienų mirė šešių metų vaikas.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 130-7 Mitologinė sakmė apie giltinės apsilankymą
Moteris pamatė dvi viešnias, kurios ėjo keliu. Jos pasuko pas kaimyną. Neužilgo ten buvo šermenys.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 131-8 Mitologinė sakmė apie giltinės apsilankymą
Žmogus vakare gulėjo lovoje ir pamatė į jo namus einantį juodą pavidalą. Jis apsirgo ir numirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 131-9 Mitologinė sakmė apie mirties dienos pranešimą
Naktį žmogus pamatė pro namų duris išeinančias tris mergas. Jos pasakė, jog per šv. Mykolą jį pasiims drauge. Jis išvydo ir mirusį kaimyną. Žmogus numirė. Per Mykolines jį palaidojo. ... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 132-10 Mitologinė sakmė apie mirties dienos pranešimą
Trys baltai apsirengusios moterys pranešė seneliui, kad eina pas sergantį kaimyną, o trečią dieną ir pas jį ateis. Žmogus suprato, jog mirs. Jis pasimeldė, atsisveikino su artimaisiais ir atsigulęs į lovą mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 132-11 Mitologinė sakmė apie giltinės atėjimą
Sirgdamas vyras pamatė artinantis giltinę ir paliepė pačiai atidaryti duris. Ligonis pasakė, kad giltinė prie jo lovos ir mirė.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 7 132-12 Mitologinė sakmė apie giltinę
Dvasregė atnešė sergančiam kaimynui giltinę. Nešdama giltinę ji kėlėsi per upę. Kai į valtį įlipo keturi vyrai, supykusi giltinė juos paskandino.... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 12 53-1 Mitologinė sakmė apie aitvarą
Rudens dieną žmogus sėdėjo ant suolelio, kai pamatė virš liepos lekiantį aitvarą. Aitvaras visas žėrėjo, tik galva buvo juoda.... [Apie aitvarą]

BsTB 12 53-2 Mitologinė sakmė apie aitvarą
Apie 1848 m. žmogus matė aitvarą. Iš aitvaro priekio tryško ugninės žaros, jis buvo šienkartės storumo ir apie 5 metrų ilgumo.... [Apie aitvarą]

BsTB 12 53-3 Mitologinė sakmė apie slogutę
Žmogus gulėjo tvarte, kai atėjo sloga (laumė) sloginti jį. Žmogus numetė ją į mėšlyną. Ši nusijuokė ir prapuolė. ... [Apie slogutę]

BsTB 12 53-4 Mitologinė sakmė apie laumę
1840 m. vakarą ant Šešupės kranto žmogus matė skalbiančią laumę. Žmogus šalia klėties stovėjo ir žiūrėjo, kai ši atsistojo ir pasidarė labai didelė.... [Apie laumę]

BsTB 12 53-5 Mitologinė sakmė apie šešis ugninius liūtus danguje
Tėvas ir duktė danguje matė šešis ugninius liūtus. Duktė nuėjo į trobą pažadinti miegantį vyrą. Kai jie išėjo į kiemą, liūtai buvo prapuolę.... [Apie šešis ugninius liūtus danguje]

BsTB 12 53-6 Mitologinė sakmė apie Išganytojo kryžių danguje
Vakare danguje buvo matomas Išganytojo kryžiaus pavidalas. ... [Apie Išganytojo kryžių danguje]

BsTB 12 53-7 Mitologinė sakmė apie deives
Penki vyrai nuėjo į girią kirsti medžių. Jie, pamatę miško sargą ir jo šunį, paliko skerspjūklį ir išėjo iš girios. Pievose vyrai išgirdo mergas dainuojant. Vyrai bandė jas pagauti, mergos išsprūdo. Trečią kartą vyrams bandant jas pa... [Apie deives]

BsTB 12 54-8 Mitologinė sakmė apie karietą ir pakinkytus kunigus
Didžiojo ketvirtadienio vakare vyras eidavo į kapines, kad kūdikių vėles nuneštų į bažnyčią. Būdamas išgėręs, vyras pasakojo, jog apie Martyną jis ėjo pas kunigą, kai pamatė karietą, į kurią buvo pakinkytas jų kunigas ir dar trys ja... [Apie karietą ir pakinkytus kunigus]

BsTB 12 55-9 Mitologinė sakmė apie dvasregį
Dvasregis su draugu ėjo keliu, kai pamatė priešais ateinant pulką mirusiųjų. Jis paragino draugą sukti iš kelio, tačiau šis nesutiko - pargriuvo vidury kelio. ... [Apie dvasregį]

BsTB 12 55-10 Mitologinė sakmė apie giedojimą prie kapinių
Vakarais mokytojas eidavo mokyti vaikus. Vakare netoli kapinių vyras išgirdo giedant giesmę. Jam priėjus prie kapinių, giesmė baigėsi, garsas nutilo. ... [Apie giedojimą prie kapinių]

BsTB 12 55-11 Mitologinė sakmė apie vėles matantį žmogų
Mokytojas sakė, kad pažino žmogų, kuris matydavo vėles. Jis turėjo mažųjų mirusiųjų vėles į kapines nunešti. Vyras grįždavo sušilęs, paklaustas apie tai, verkdamas sakydavo, kad nė vienas žmogus tokios bėdos geriau neturėtų.... [Apie vėles matantį žmogų]

BsTB 12 55-12 Mitologinė sakmė, kaip pasirodo artėjanti mirtis
Dvasregis pievose matė kaimyno dukrą, apsuptą dvasių. Vyras papasakojo savo matymą. Antrą dieną mergaitė nuskendo. Po kurio laiko dvasregis ėjo pro kapines, kai pajuto smūgį, jam nulėkė kepurė. Vyras sakė, kad tai bausmė už regėjimo papa... [Kaip pasirodo artėjanti mirtis]

BsTB 12 56-13 Mitologinė sakmė, kaip vėlė nenori skirtis su gyvaisiais
Dvasregė, tarnaudama pas ūkininką, pavakariais eidama į savo kamarą, matydavo tuose namuose Kalėdų laike mirusiojo žmogaus pavidalą, tai trukdavo iki žaliojo četvergo. Išėjus iš bažnyčios pavidalas vėl pasirodė, bet jau paskutinį kartą... [Kaip vėlė nenori skirtis su gyvaisiais]

BsTB 12 56-14 Mitologinė sakmė [Kaip vėlė nenori skirtis su gyvaisiais]
Moteris po palaidojimo pareidavo į namus, apversdavo buvusius daiktus, nors jie likdavo vietose.... [Kaip vėlė nenori skirtis su gyvaisiais]

BsTB 12 56-15 Mitologinės sakmės nuotrupa [Mergelė pievoje]
Vakarais, ypač mėnesienoje, pievoje matydavo mergelę ant galvos su vainiku vaikštančią. ... [Mergelė pievoje]

BsTB 12 56-16 Mitologinė sakmė [Vaiduokliai vaikų pavidalu]
Vyras pasakojo, kaip vakare pievose pamatė ugnį. Priėjęs arčiau jis pamatė šešis nuogus vaikus, kurie lenkėsi prieš ugnį ir šildėsi, nors buvo šiltas vasaros laikas. Vyras nuskubėjo atgal, vaikai nematė jo. ... [Vaiduokliai vaikų pavidalu]

BsTB 12 56-17 Tikėjimas [Kaip nuo gyvulių nuvyti velnią]
Ant medžių, tarp burokų, linų randamos velnio (bieso) rykštės. Jos yra plokščios. Rykštėmis galima nuvyti velnią, kuris ne tik joja ant gyvulių, paukščių, bet apsunkina juos taip, kad šie svyruoja ir suliesėja. Tokiam gyvuliui su velnio r... [Kaip nuo gyvulių nuvyti velnią]

BsTB 12 57-18 Mitologinė sakmė apie laumę ir arklį
Vyras pasakojo, kaip jaunas būdamas jis išvalė ir sušukavo arkliui karčius, o vėliau pamatė juose naujai supintą kasą. Seni žmonės sakydavo, kad tai laumių darbas. ... [Apie laumę ir arklį]

BsTB 12 57-19 Mitologinė sakmė [Laukinė medžioklė]
Naktį vyko laukinė medžioklė. Girdėjosi šaudymas, rėkavimas, šunų lojimas, švilpimas, juokas, plojimas rankomis. ... [Laukinė medžioklė]

BsTB 12 57-20 Tikėjimas [Sėjant kopūstus ir griežčius]
Sėdama kopūstų ir griežčių sėklas moteris turi būti nusisukusi nuo rugių želmenų. Jei ji bus atsisukusi į juos, tai iš sėklų išdygs garstukai.... [Sėjant kopūstus ir griežčius]

BsTB 12 57-21 Tikėjimas [Sunkiai susirgti pavojinga ketvirtadienį ir sekmadienį]
Jeigu žmogus suserga ketvirtadienį, tai jis ilgai serga arba miršta, o jei sekmadienį, - miršta.... [Sunkiai susirgti pavojinga ketvirtadienį ir sekmadienį]

BsTB 12 57-22 Mitologinė sakmė [Burtininkas, kuris ugnį nuviliojo]
Vyras mokėjo užkerėti ugnį. Kai degė trobos, jis tris kartus apjojo aplink ugnį ir nujojo link ežero. Ugnis nusekė paskui jį. ... [Burtininkas, kuris ugnį nuviliojo]

BsTB 12 57-23 Tikėjimas [Kokia bus vasara]
Jeigu Didįjį penktadienį lyja, vasara bus sausa, jeigu nelyja ant Kristaus kapo - bus šlapia vasara.... [Kokia bus vasara]

BsTB 12 57-24 Tikėjimas [Kūdikis, nupratintas nuo krūties rudenį, taps bastūnu]
Jeigu moteris kūdikį nupratina nuo krūties paukščių išskridimo (traukimo) ar medžių lapų kritimo metu, jis bus neramus. Sakoma, toks vaikas turi paukštligę.... [Kūdikis, nupratintas nuo krūties rudenį, taps bastūnu]

BsTB 12 58-25 Užkalbėjimas [Kaip pamatyti savo būsimąjį]
Norint pamatyti savo būsimąjį / būsimąją, reikia Joninių išvakarėse prieš gulant atsistoti šalia lovos, paberti po žiupsnelį sėmenų ir sakyti tam tikrus žodžius. Tada sapne jis / ji pasirodo. ... [Kaip pamatyti savo būsimąjį]

BsTB 12 58-26 Padavimas [Vaidenimasis piliakalnyje]
Žmonės matydavo ant piliakalnio karves ėdančias. Kai eidavo jas nuvyti, šios pradingdavo. Pasirodydavo ir prapuldavo jodinėjantys kareiviai, vaikščiojančios panelės. ... [Vaidenimasis piliakalnyje]

BsTB 12 58-27 Pasakojimas [Apie sapną ir jo išsipildymą]
Žmogus sapnavo didelę skrynią su pinigais. Pabudęs jis pagalvojo, kad pinigai reiškia ašaras. Vėliau žmogus sužinojo, kad tėvas miršta. Taip sapnuoti pinigai virto ašaromis.... [Apie sapną ir jo išsipildymą]

BsTB 12 58-28 Liaudies medicina [Kaip išgydyti dedervinę]
Saulei tekant, reikia atsistoti prie lango ir pirštu su lango rasa nuo trijų rūtų dedervinę apšluostyti.... [Kaip išgydyti dedervinę]

BsTB 12 58-1 Pasakojimas [Apie burtininko stalelį]
Kristulaitis pasakojo, kad jo kaimynas - dailidė Juknatis pasidarė atsiliepiantį stalelį ant trijų kojų. Į užduotus klausimus stalelis atsakydamo suduodamas koja į žemę. Kristulaičio sūnus sakė, kad per linų mynimo pabaigtuves pas Juknačus... [Apie burtininko stalelį]

BsTB 12 60-2 Mitologinė sakmė [Kaip iš anksto sužinota apie mirtį]
Žymų Putnynuks išgirdo balsą, sakantį, jog po septynių metų jis gaus Putnyno gyvatą (palikimą). Po septynių metų mirė Putnynienė, susirgo jos vyras. Putnyno artimiausi giminės troško jo pinigų. Kai Putnynuks atėjo lankyti ligonio, šis i... [Kaip iš anksto sužinota apie mirtį]

BsTB 12 61-3 Mitologinė sakmė [Pranešimas, kad greitai mirs]
Klausviečų Anikė Lankutikė, labai dievobaiminga, susirgo. Prieš Sekmines angelas atnešė jai laišką. Kai Baltrė nuėjo lankyti merginos, ši meldė jį pasilikti, kol ji iškeliaus. Vyras nuėjo į bažnyčią, kai grįžo pas Anikę, rado daug s... [Pranešimas, kad greitai mirs]

BsTB 12 62-4 Mitologinė sakmė [Apie išpranašautą mirties dieną]
Šilgalių Bruišytis pasakojo, kad Šakininkuose buvo bernas, kuris, kasdien snūduriuodamas, kalbėdavo. Bernas sakydavo, kad per jį kalba dvasios. Ūkininkas, atvažiavęs pažiūrėti berno, šaukė kad reikia jį pažadinti ir šis liausis svaičiot... [Apie išpranašautą mirties dieną]

BsTB 12 62-5 Mitologinė sakmė [Apie ligonį, baidomą per vaistus]
Smailių Puodžus pasakojo, kad kai jis sirgo karštlige, gydytojas davė vaistų ir perspėjo, jog matys įvairius pavidalus. Vieną vakarą pilna troba susirinko įvairių amatininkų: siuvėjų, kurpių, kalvių, audėjų, skardininkų. Jie visi dirbo ... [Apie ligonį, baidomą per vaistus]

BsTB 12 63-6 Pasakojimas [Kaip moteris vedžiodavo užmigdytą žmogų]
Radišuose moteris galėdavo užmigusį žmogų vedžioti paskui save. Jei mergoms verpiant vyras užmigdavo ant suolo, ši moteris, laikydama šluotą netoli vyro galvos ir šnabždėdama, traukdavosi atbula. Miegantis vyras sekdavo paskui ją. Vėliau j... [Kaip moteris vedžiodavo užmigdytą žmogų]

BsTB 12 63-7 Pasakojimas [Apie karves gydantį burtininką]
Žybartų Palapys atkerėdavo (sužynaudavo) brolio karvę. Kai ji neduodavo pieno, šeimininkas pasikviesdavo brolį, šis perbraukdavo karvei ranka nuo galvos iki uodegos, kažką pašnabždėdavo ir ji pasveikdavo. Palapys lyg sakydavo, kad jeigu būt... [Apie karves gydantį burtininką]

BsTB 12 63-8 Mitologinė sakmė [Burtininkė ir jos bernas]
Malviško parapijos ūkininkė Juocienė Joninių pasninko metu ant duonos užtepė sviesto, sudėjo ją į krepšį ir padavė bernui, liepdama po gabalėlį įmesti į kiekvieną kiemą ir pasakyti, kad pienas atitektų Juocienei. Bernas pasakė, kad ki... [Burtininkė ir jos bernas]

BsTB 12 64-9 Mitologinė sakmė [Vištyčio ežero sujudimas]
Misiškiuose du keliauninkai pripildė žirgo galvą sidabru ir įmetė į Vištyčio ežerą. Jo vanduo pakilo tarsi kalnas. Žmonės nubėgo pagalbos į Kraujučus pas užkalbėtoją. Jis užkalbėjo vandenį ir šis nuslūgo. ... [Vištyčio ežero sujudimas]

BsTB 12 64-10 Tikėjimas [Kaip nustatyti vagį]
Apvogtasis turi imti knygas ir seną raktą. Jo rakinamą dalį (barzdos galą) turi įdėti į knygą, kurią reikia surišti. Atsistojus prieš kitą žmogų, reikia ant pirštų užkabinti rakto žiedą ir minėti galimo vagies vardą. Jeigu vagis įva... [Kaip nustatyti vagį]

BsTB 12 65-11 Pasakojimas [Kaip buvo užkerėtos ir atkerėtos staklės]
Girėnų Stepytė audė, kai atėjo kaimynė, pasakė kelis žodžius ir nuėjo. Audėja negalėjo toliau austi: viskas painiojosi ir trūko. Ji pasmilkė stakles kiaulšūdžiu, užkerėjimas praėjo. Audėjas Kiškatis irgi smilkydavo stakles. ... [Kaip buvo užkerėtos ir atkerėtos staklės]

BsTB 12 65-12 Mitologinė sakmė [Apie apžadėjimą nuo dantų skausmo]
Kretingos parapijoje žmogui skaudėjo dantį. Žemaitijoje dantų apžadėtojas padavė vyrui popierėlį su užrašu, liepė jo neskaityti, įsidėti į tabako maišelį (kolytėlę), pakabinti ant virvelės, kad jis kabotų ties širdies duobute. Ligo... [Apie apžadėjimą nuo dantų skausmo]

BsTB 12 65-13 Mitologinė sakmė [Apie apmirštančią pranašautoją]
Rukių Šventikė saulėlydžio metu apmirdavo ir pranašaudavo. Pabudus mergina nieko nežinodavo, tik sakydavo, kad buvo danguje. Kaimynė Juozupaitienė gyrėsi, kad labiau už kitus Dievą myli. Po merginos pranašavimo ji liko silpnaprotė. ... [Apie apmirštančią pranašautoją]

BsTB 12 66-14 Mitologinė sakmė [Apie žmogaus lemtį, priklausančią nuo žvaigždžių]
Vileikių Bumbuluose apsinakvojo elgeta. Tą naktį Bumbulienė turėjo gimdyti. Kūdikis gimė blogą valandą, senukas verkė ir pasakė mergaitės tėvams, kad jos kūną pervers kardas. Užaugus mergaitė nužudė savo vaiką, buvo nuteista mirti. ... [Apie žmogaus lemtį, priklausančią nuo žvaigždžių]

BsTB 12 66-15 Novelinė pasaka AT 934A [Apie pribuvėjos numatytą kūdikio mirtį]
Akmeniškiuose gimus kūdikiui, pribuvėja pasakė, kad vaikas neužaugs, nes prigers. Tėvai uždengė šulinį dangčiu, tačiau, grįžę po darbų, rado vaiką negyvą ant šulinio dangčio. ... [Apie pribuvėjos numatytą kūdikio mirtį]

BsTB 12 66-16 Pasakojimas [Apie žiniuonę]
Maurišaičiuose mergina iš Maskolijos sirgo beveik du metus: menkai valgė, miegodavo po parą, tačiau galėjo kiekvienam žmogui papasakoti jo praeitį ir ateitį.... [Apie žiniuonę]

BsTB 12 67-17 Mitologinė sakmė [Apie burtininką ir juodąsias knygas]
Tutlelių T. turėjo juodąsias knygas (černaknyges). Kai jis, neužrakinęs knygų, išjojo į svečius, namiškiai pradėjo skaityti jas. Vyras, jau tai žinodamas, grįžo namo, rado pilnus namus dvasių. Jis, išplėšęs iš skaitytojo rankų knygas... [Apie burtininką ir juodąsias knygas]

BsTB 12 67-18 Mitologinė sakmė [Kaip burtininkas nubaudė žynę]
Vilkyškiuose gaišo ūkininkų gyvuliai. Vyrai nuėjo pas Radžuvaitį, dvasių sušaukėją, kuris patarė jiems žiūrėti į veidrodį - pamatys kaltininkę. Vyrai pamatė nuogą žynę. Nuo to laiko ji ėmė silpti ir mirė. ... [Kaip burtininkas nubaudė žynę]

BsTB 12 67-19 Mitologinė sakmė [Apie dviejų burtininkų susiėmimą]
Kalnininkų Šneideraitis pasakojo, kad ūkininkas sutiko žmogų, kuris prašėsi važiuoti kartu. Ūkininkas nesutiko. Krito jo arklys. Ūkininkas šaukė, kad žmogus pastatytų arklį, tačiau šis apsimetė negirdintis. Ūkininkas įkirto peiliu į g... [Apie dviejų burtininkų susiėmimą]

BsTB 12 67-20 Mitologinė sakmė [Apie burtininko išdaigą su netikromis utėlėmis]
Pas duonkepį buvo pagalbininkas Pyrags-Kerl. Jis užpyko ant meistro ir laukė progos atkeršyti. Kai meistras važiavo į bažnyčią, mokinys apleido jį utėlėmis. Meistras nuskubėjo namo. Kai vyras nusiėmė sermėgą, utėlės prapuolė. ... [Apie burtininko išdaigą su netikromis utėlėmis]

BsTB 12 68-22 Mitologinė sakmė [Apie juodųjų knygų sukeltą sumaištį]
Stumbragirų burtininkas iškeliaudamas pamiršo paslėpti savo knygas (černaknyges). Kai namiškiai pradėjo jas skaityti, sulėkė pilna troba varnų. Burtininkas, pakeliui sužinojęs, kas įvyko, nuskubėjo namo. Grįžęs jis pradėjo skaityti knyga... [Apie juodųjų knygų sukeltą sumaištį]

BsTB 12 68-23 Mitologinė sakmė [Apie burtininkavimą iš juodaknygių]
Kai Rusnės kunigas laikydavo mišias, kažkas iš susirinkusių sakydavo, kad jis pabals. Kunigas išbaldavo ir mirdavo. Vienas kunigas per mišias pasakė, kad parapijiečiai atneštų savo senas juodąsias knygas, kurias jis pakeis naujomis. Suneštas ... [Apie burtininkavimą iš juodaknygių]

BsTB 12 68-24 Mitologinė sakmė [Apie žiniuonį ir bičių pardavimą]
Sakoma, kad be burtininkavimo galima įsiveisti tik 99 avilius bičių. Bitininkas pardavė kaimynui bičių avilį ir pasakė, kad dabar duos tuščią avilį, o bitės į jį atskris pačios. Bitės iš tikrųjų atskrido į avilį.... [Apie žiniuonį ir bičių pardavimą]

BsTB 12 68-25 Pasakojimas [Kaip žynė gelbėjo apsivogusią dukterį]
Žynės duktė pavogė pinigų. Apvogtasis nuėjo pas kunigus. Žynė liepė dukrai gulti ant žemės ir apdėjo ją velėna. Apvogtajam kunigai pasakė, kad ta, kuri pavogė pinigus, guli po žeme, todėl jie nieko negali padaryti.... [Kaip žynė gelbėjo apsivogusią dukterį]

BsTB 12 83-74 Tikėjimas [Kokia yra vaikščiojimo per miegą priežastis]
Jeigu krikštijant ką nors kunigas sumaišo žodžius, tai tas per miegą vaikštinės. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 69-26 Mitologinė sakmė [Apie žuvų vogimą iš apžadėtos valties]
Tilžės Gailius pasakojo, kaip kareivis iš apkerėtos valtelės vogė žuvis, kol kartą liko stovėti - atėjęs žvejys jam kirto per ausį. Kareivis pavėlavo į rikiuotės mokymus (akcicieravimą). Pulkininkas, sužinojęs priežastį, kitą dieną ... [Apie žuvų vogimą iš apžadėtos valties]

BsTB 12 69-27 Mitologinė sakmė [Apie neteisingą vagystės patvirtinimą iš juodaknygių]
Petrelių Gluoraitienė pasakojo, kad kai jaunystėje tarnavo, buvo apkaltinta pinigų paėmimu. Pas ją atėjo kaimo seniūnas (šaltyšius) ir kareivis (žandaras), nešini knygomis. Seniūnas liepė merginai tris kartus trenkti kumščiu per knygas. Vy... [Apie neteisingą vagystės patvirtinimą iš juodaknygių]

BsTB 12 70-28 Mitologinė sakmė [Apie žiniavimą per šienapjūtę]
Prie marių gyvenę žmonės (žvejai) galėdavo burti. Jie užburdavo savo šieno kūgius. Tas, kas norėdavo nuo kūgio paimti šieno, likdavo stovėti, kol ateidavo šeimininkas. Galėdavo paeiti tik tas, kuris su paimtu šienu tris žingsnius nuo kūg... [Apie žiniavimą per šienapjūtę]

BsTB 12 70-29 Mitologinė sakmė [Apie pranašavimą]
Dovilų parapijoje gyveno ateities pranašautojas (prarokas) Šeškis. Jis sakė, kad prieš pasaulio pabaigą važiuos ugniniai vežimai, akmenys į dulkes pavirs ir kt. Visi manė, kad jis menko proto. Vėliau Šeškis nustojo pranašavęs ir neprisimin... [Apie pranašavimą]

BsTB 12 70-30 Pasakojimas [Apie pranašavimą]
Keturiolikos metų Rūkų Šorikė porą mėnesių kasdien apmirdavo ir pranašaudavo.... [Apie pranašavimą]

BsTB 12 70-31 Mitologinė sakmė [Lietuvininko prarakystė]
Apie lietuvininkų pranašystę sakoma, kad ją skelbė žūdami krivaitis ar Protenas. Ji byloja, kad bus didelis mūšis, o pasaulio pabaigoje žmonės laivus varys ugnimi, važinės ugniniais žirgais ir kt. Žmonės prasigyvens, balose ir ant kalnų s... [Lietuvininko prarakystė]

BsTB 12 71-32 Mitologinė sakmė [Apie reginius danguje]
Mirus Butkiškių Žonui, Jakštienė labai jo gailėjo. Po vyro palaidojimo moteris danguje pamatė kryžių. Kai ji parodė kryžių seseriai, ši nieko nematė, tik pasijuokė iš sesers regėjimų. Nuo tada moteris daugiau nematė jo. ... [Apie reginius danguje]

BsTB 12 71-33 Mitologinė sakmė [Išganytojo kryžius danguje]
Vilkeriškių Mikelaitis pasakojo, kaip eidamas su draugu Stepuču pamatė danguje Išganytojo kryžių.... [Išganytojo kryžius danguje]

BsTB 12 84-75 Liaudies medicina [Šlapinimosi sutrikimų gydymas]
Kad pagerinti šlapinimąsi, reikia gerti tarškučių (smilgų) arbatą, o kad sulaikyt - suvalgyti pelės mėsos.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 71-34 Mitologinė sakmė [Apie raitelį ore]
Užanačų Šuišils dienos metu matė oru jojantį ir vėliau pradingusį raitelį.... [Apie raitelius ore]

BsTB 12 72-35 Mitologinė sakmė [Apie danguje pasirodžiusius raitelius]
Greišpelkių Pauliks ir jo žmona naktį danguje matė kariaujančius raitelius. ... [Apie danguje pasirodžiusius raitelius]

BsTB 12 72-36 Mitologinė sakmė [Apie danguje pasirodžiusius raitelius]
Dargys prieš Prancūzų karą danguje matė kovojančius pėsčiųjų ir raitelių pulkus. Tarp jų buvo baltas vainikas.... [Apie danguje pasirodžiusius raitelius]

BsTB 12 72-38 Mitologinė sakmė [Apie ugninius liūtus danguje]
Bruišų Šapals pasakojo, kad jis su dukra pamatė danguje ugninius liūtus, bėgančius vienas paskui kitą. Duktė pakvietė vyrą. Jiems atbėgus, liūtų jau nesimatė. ... [Apie ugninius liūtus danguje]

BsTB 12 84-76 Tikėjimas [Tinkamas laikas kirpti plaukus ir nagus]
Kad plaukai augtų tankūs ir ilgi, reikia juos pakirpti jauno mėnesio penktadienį. Tuo laiku nurodoma apipjaustyti ir rankų bei kojų nagus. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 72-39 Mitologinė sakmė [Apie išpranašautą mirtį]
Po mamos mirties duktė norėjo pamatyti, kaip ši apsirengusi danguje. Vieną vakarą gulėdama mergina pamatė mamą, vilkinčią baltus drabužius, nors buvo palaidota su juodais. Kartą mergina buvo apmirusi. Ji pasakojo, kad matė atėjusius du vyrus... [Apie išpranašautą mirtį]

BsTB 12 73-40 Mitologinė sakmė [Apie dvasregę, žinojusią kitų nuodėmes]
Šaltyšlydimų Albynytė matydavo dvasias, prie mirštančio ligonio teisėją su raudona skraiste stovintį. Panaujuose Albynytė pamatė sunkiai sergančią moterį, nešiną pilnu maišu. Ligonė paaiškino, kad jos vyras buvo pavogęs rugių. Kitą l... [Apie dvasregę, žinojusią kitų nuodėmes]

BsTB 12 73-41 Mitologinė sakmė [Apie bandymą įgyti diemedžio žiedą]
Varnų Trupatis pasakojo, kaip prieš Jonines su draugais sutarė saugoti diemedžio žiedą. Draugai buvo troboje, o Trupatis stovėjo darže, kardu aplink apsibrėžęs ir patiesęs juodo šilko audeklą. Draugai troboje nutilo, kai vyras pamatė švies... [Apie bandymą įgyti diemedžio žiedą]

BsTB 12 74-42 Pasakojimas [Apie sąnarių išnirimą ir lūžių gydymą]
Leitgirų Počka labai gerai gydė sąnarių išnirimus ir lūžius. Sušlubavus vokiečio kumelei tik šis vyras išgydė ją. Kaukėnuose susiėjus kunigams, vienam jų išniro kulnas. Keli gydytojai negalėjo padėti, Počka išgydė. Kai Bruzulų Bač... [Apie sąnarių išnirimą ir lūžių gydymą]

BsTB 12 74-43 Pasakojimas [Apie lūžusių ir išnirusių sąnarių gydymą]
Ožupų Stepaitis labai gerai gydė lūžusius ir išnirusius sąnarius. Jo sūnus, gyvenantis Puskepaliuose, perėmė tėvo mokslą. ... [Apie lūžusių ir išnirusių sąnarių gydymą]

BsTB 12 75-44 Mitologinė sakmė [Apie nepaprastas gėles]
Tilžės Žilaitienė pasakojo, kaip jos sesuo Urtė Dargelytė pasėjo baltas aguonas, o užaugo įvairių spalvų. Senieji žmonės sakė, kad mergina pasėjo tą dieną, kai Dievas sukūrė vaivorykštę. Tai patvirtino mokytojas Vilks. Kai kiti žmon... [Apie nepaprastas gėles]

BsTB 12 75-45 Mitologinė sakmė [Apie slogutę, vadinamą laume]
Strėlių Lekšas pasakojo, kad Preikšuks ateidavo į tarnybą neišsimiegojęs. Vaikinas papasakojo, kaip tarnaudamas Gudeliuose iš sloginamo buliaus ėdžių paėmė šiaudų maišą ir įsidėjo į lovą. Nuo tos dienos slogutė slogindavo jį. Vakar... [Apie slogutę, vadinamą laume]

BsTB 12 75-46 Pasakojimas [Apie lemtingą sapną]
Kumelių Legatis sapnavo sapną, kad jis su trimis broliais išvažiavo į girią. Kristupas, lyg įėjęs į krūmyną, pradingo. Broliai šaukė jį, tačiau šis neatsiliepė. Išklausęs sapną, Kristupas pasakė, kad tai rodo jo mirtį. Ant Kristupo ... [Apie lemtingą sapną]

BsTB 12 76-47 Pasakojimas [Apie lemtingą sapną]
Šokų Kerpa pasakojo sapną, sapnuotą 1866 m. Jis sapnavo vyrą baltais drabužiais, kuris nusivedė jį parodyti Austrijos (Estereikių) kalnus, kur jau prinokę rugiai. Taip pat vyras Kerpai parodė popierius ir pasakė, kad su jais vyrai taps rugių ... [Apie lemtingą sapną]

BsTB 12 77-48 Pasakojimas [Apie lemtingą sapną]
Šokų Kerpa pasakojo, kad prieš prancūzų karą sapnavo keistą sapną. Vyras baltais drabužiais parodė jam krūvą popierinių ženklelių ir pasakė, kad tarp jų yra ir skirtas Kerpai. Vyras, apsidairęs, matė kalnelius ir laukus su prinokusiais ... [Apie lemtingą sapną]

BsTB 12 77-49 Pasakojimas [Apie išpranašautą mirtį]
Angluks sapnavo, jog su seserimi ėjo keliu, kai pasijuto esąs statinėje (šulėje), iš kurios negalėjo išlipti. Po kurio laiko vyras mirė.... [Apie išpranašautą mirtį]

BsTB 12 77-50 Pasakojimas [Vienodi sapnai]
Uikšuose buvo išprotėjęs vyras, kurį buvo nuspęsta vežti į Allenburgį. Naktį jį saugojo šeši vyrai, kurie užmigo. Prabudę jie vienas kito klausinėjo, ar girdėjo, kaip lūžo rąstas. Ryte išprotėjęs vyras buvo pasveikęs (pagilbęs) - ... [Vienodi sapnai]

BsTB 12 78-51 Pasakojimas [Išsipildęs sapnas]
Mantvilaičiuose moteris sapnavo, kad jos kaimynai, važiuodami per Viviržės upę, įkrito į ją, vienas jų išsigelbėjo, o du nuskendo. Moteris pranešė jiems, tačiau šie tik pasijuokė. Grįždami iš žvalgų, kaimynai įkrito į vandenį, jaun... [Išsipildęs sapnas]

BsTB 12 78-52 Pasakojimas [Išsipildęs sapnas]
Baltrušačų Dauskarts pasakojo apie sūnų, kuris vieną rytą vėliau atsikėlė, nes sapnavo keistą sapną. Šeimininkei jis pasakojo, kad sapnavo dėdę, mušantį čigonus su kartimi. Tą dieną dėdė nuskendo, kūnas buvo ieškomas kartį bedant ... [Išsipildęs sapnas]

BsTB 12 78-53 Pasakojimas [Lemtingas sapnas]
Juodys vogdavo. Po mirties vyras pasirodė kaimynui sapne ir pasakė, jei šis nori sužinoti, kaip jis dabar, turi paskaityti 88 psalmę (Ps. 88 perskyrimą). Kaimynas, kuris lošdavo kortomis, daugiau neėmė jų į rankas. Kai vyras papasakojo sapną m... [Lemtingas sapnas]

BsTB 12 79-54 Pasakojimas [Pranašiškas sapnas]
Baltrušačų Dauskarts pasakojo, kaip Gastuose sėdejo su pažįstamais, gėrė alų ir kalbėjo apie aną pasaulį. Vaitas Kaserovskis papasakojo kaip sapne atėjo pas jį giminaitis Amtmannas Stringys, kuris atsisveikino. Ryte vyras papasakojo sapną ... [Pranašiškas sapnas]

BsTB 12 79-55 Pasakojimas [Pranašiškas sapnas]
Pas vyrą tarnavo bernas, kuris kartą papasakojo sapnavęs kalvį. Šis rūkė pypkę, į kurią vyras juodais drabužiais kimšo anglis ir žarijas, kurios lyg parakas lėkė į viršų. Bernas pasakė, kad jei taip vyksta numirus, tai geriau visai ner... [Pranašiškas sapnas]

BsTB 12 80-56 Pasakojimas [Išsipildęs sapnas]
Kryžonų mokytojas labai gailėjo mirusio brolio, nuėjęs ant kapo jo labai liūdėjo. Kitą naktį brolis pasirodė sapne ir pasakė, kad mokytojas po dvylikos metų susirgs ta pačia liga ir nurodė konkretų mirties laiką. Vyras niekam nepasakojo sa... [Išsipildęs sapnas]

BsTB 12 80-57 Pasakojimas [Išpranašautas laikas]
Užežerų Jonystė pasakojo, kad jos mama vyro šermenų vakarą susapnavo baltai apsirengusį vyrą, kuris pasakė, kad ji dar dešimt metų gyvens. Sapnas tarsi išsipildė, nes kai mama mirė, buvo likę kelios savaitės iki dešimties metų.... [Išpranašautas laikas]

BsTB 12 80-58 Pasakojimas [Išpranašauta mirtis]
Kairų Bruzdeilins sapnavo, kad su broliu ėjo keliu, kai staiga pamatė jį gulintį skrynioje. Kai brolis atsikėlė ir vyrai ėjo toliau, jie sutiko tris žydus, plaunančius rankas. Broliai priėjo upelį. Sapnuojantis vyras liko ant kranto, o brolis ... [Išpranašauta mirtis]

BsTB 12 81-59 Tikėjimas [Susirgti pavojinga ketvirtadienį, ypač sekmadienį]
Žmogus, susirgęs sekmadienį, miršta. Jeigu žmogus suserga ketvirtadienį, tai serga ilgai, bet pasveiksta. Jeigu ligonis, priėmęs šventą komuniją, paraudonuoja, tai mirs, jeigu pabąla, - pasveiks.... [Susirgti pavojinga ketvirtadienį, ypač sekmadienį]

BsTB 12 81-60 Liaudies medicina [Akmenligės gydymas]
Nuo akmenligės geriausia priemonė - turkiškų kviečių ar raskilos lapų šilta arbata.... [Akmenligės gydymas]

BsTB 12 81-61 Liaudies medicina [Jonvabalis - vaistas nuo gyvatės įgėlimo]
Nuo gyvatės įgėlimo padeda jonvabalis. Jį reikia sutrintą įdėti į duonos kąsnį, kurį įgeltasis turi suvalgyti. ... [Jonvabalis - vaistas nuo gyvatės įgėlimo]

BsTB 12 81-62 Liaudies medicina [Kaip išgydyti dedervinę]
Ant dedervinės reikia nusispjauti tris kartus, patrinti su bevardžiu pirštu ir, apsukus ją su smeigtuko galvute, užspausti. Kelis kartus pakartoti apsukimą ir užspaudimą smeigtuko galvute. Kai delčioje teka saulė, reikia atsistoti prie lango ir ... [Kaip išgydyti dedervinę]

BsTB 12 81-63 Liaudies medicina [Vaistai nuo drusktekio ir nusiplikimo]
Drukstekis atsiranda iš šlapiuojančios žaizdos. Nuo voties geriausia gydymo priemonė yra liepos žievė, užpilta vandeniu ir pavirinta. Vandeniui atšalus, reikia jame sušlapinti lininį skudurėlį ir dėti jį ant žaizdos. Ši priemonė padeda i... [Vaistai nuo drusktekio ir nusiplikinimo]

BsTB 12 82-64 Liaudies medicina [Vaistas nuo džiovos]
Sergant plaučių tuberkulioze (džiova), reikia imti gluosnio kempinę (kempę) ir supjaustyti ją gabalais. Viena gabalą reikia pasvilinti, uždėti ant šukės, ant jo sudėti kitus gabalus. Jiems virtus pelenais, ligonis turi jų kasdien suvalgyti su... [Vaistas nuo džiovos]

BsTB 12 82-65 Liaudies medicina [Vaistas nuo džiovos]
Nuo plaučių tuberkuliozės (džiovos) padeda keletą savaičių kasdien vartojamos pakeptos gluosnių kempės su nesūdytu sviestu.... [Vaistas nuo džiovos]

BsTB 12 82-66 Liaudies medicina [Vaistai nuo džiovos]
Į plokščią butelį reikia įdėti supjaustytų taukės ir debesylo, pripildyti jį alumi, užkimšti ir užkasti į žemę. Po paros reikia išimti butelį, gėrimą pasaldinti medumi ir gerti. Kai gėrimas baigsis, reikia pasidaryti naujo. Jeigu plau... [Vaistai nuo džiovos]

BsTB 12 82-67 Liaudies medicina [Vaistai nuo džiovos]
Nuo plaučių tuberkuliozės padeda rūtos sultys. Vartojant šias sultis, jie iš naujo užauga. Labai padeda ir liepų žiedai.... [Vaistai nuo džiovos]

BsTB 12 82-68 Liaudies medicina [Kaip išgydyti karpas]
Turintis karpų turi iš kaimynų pavogti pašluostę, su ja apšluostyti karpas ir įmesti į ugnį.... [Kaip išgydyti karpas]

BsTB 12 83-69 Liaudies medicina [Kaip išgydyti karpas]
Kai krosnis įkaista duonos kepimui, reikia paimti žirnį, užspausti karpą ir įmesti jį į krosnį. Su kitu žirniu reikia tą patį padaryti su kita karpa. Atlikus veiksmus su visomis karpomis, reikia pasitraukti nuo krosnies. ... [Kaip išgydyti karpas]

BsTB 12 83-70 Liaudies medicina [Karpų gydymas]
Penktadienį per delčią kepant duoną, karpas reikia apšluostyti su šilta šluoste. Galima pavogti kaimynų šluostę, apsišluosyti ir įmesti ją į ugnį. Paėmus siūlą, reikia skaičiuoti karpas atbulai ir ties kiekviena užmegzti mazgą. Siūl... [Karpų gydymas]

BsTB 12 83-72 Liaudies medicina [Vaistas nuo kraujavimo]
Jeigu prasimuša kraujas, reikia suplakti šviežią pieną su bulvių (ierčukų) miltais (krakmielėmis) ir gerti.... [Vaistas nuo kraujavimo]

BsTB 12 83-73 Liaudies medicina [Vaistas nuo kraujaligės]
Nuo kraujaligės (Rühre) geriausiai gydo varnalėšų (godų) sėklos, suplaktos su miltais ir iškeptos taukuose. Tos sėklos, įmaišytos į avižas, skatina žąsų nutukimą. ... [Vaistas nuo kraujaligės]

BsTB 12 72-37 Mitologinė sakmė [Apie regėjimus mėnulyje]
Grynaitės Klimkaitis pasakojo, kaip mėnulyje pamatė šokinėjančius žmones. Vyras pasikvietė namiškius, visi stebėjo kartu. ... [Apie regėjimus mėnulyje]

BsTB 12 83-71 Liaudies medicina [Vaistas nuo voties]
Jeigu žmogui į pirštą įsimetė votis, jis turi pirštą įkišti į pelenų šarmą. Jeigu karštis nepakeliamas, galima ištraukti pirštą ir vėl įkišti, kol šarmas atauš. ... [Vaistas nuo voties]

BsTB 12 84-78 Liaudies medicina [Vandenligės gydymas]
Vandenligę gydė rugiagėlių (vosilkų) žiedų arbata. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 84-79 Liaudies medicina [Vėžio gydymas]
4 vėžio gydymo būdai: tepti vištkiaušio trynio ir sviesto mišiniu; ryte prieš valgant sudeginti ir sutrinti duonos plutą ir tais pelenais pabarstyti seilėmis sudrėkintą vietą; kasryt tepti deguto aliejumi ir porą lašų nugerti; buroko (svikl... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 84-77 Liaudies medicina [Deminytės (voties) gydymas]
Reikia tris gabalėlius jautienos pamirkyti terpentine ir po vieną gabalėlį dėti prie skaudamos vietos. Jei nepadeda, gydytojas turi skaudulį išskust iš kūno. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 84-80 Liaudies medicina [Vėžio gydymas]
Puplaiškių nuoviro arbatą gerti tris kartus per dieną bei apiplauti nuoviru žaizdą. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-81 Liaudies medicina [Vaistas nuo voties]
Votį ir žaizdas gydo tepalas (mostis) padarytas iš šeivamedžio (šeimedžio) žievės syvų, vaško ir sviesto. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-82 Liaudies medicina [Voties ir vėžio gydymas]
Žarijose iškepto kiaušinio trynys sutrinamas ir suminkomas su sviestu ir tepamas ant voties. Šis tepalas padeda ir prieš vėžį. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-83 Tikėjimas [Kaip pamatyti savo būsimą sutuoktinį]
Būsimąjį sutuoktinį norint pamatyti reikia Naujų metų naktį dvyliktą valandą apibėgti tris kartus namą, virtuvėje, prie pečiaus angos atkišti užpakalį (pasitursinti) ir per tarpkojį (tarprietį) į pečių žiūrėti. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-84 Tikėjimas [Kaip pamatyti savo būsimą sutuoktinį]
Joninių pastininke (pasninke) nusipinti laukinių gėlių vainiką (be dobilo ir smilgos), suspėti saulės nusileidimo mirksnyje be siūlo surišt, tada atsigulus ant galvos užsidėti, tada susapnuosi būsimą sutuoktinį.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-85 Tikėjimas [Kaip pamatyti savo būsimą sutuoktinį]
Joninių pastininke (pasninke) eidamas gulti, turi stovėdamas tris kartus sėti sėmenų po žiupsnį ir sakyti, kad sėji sėmenis į Dievo vardą, į Abraomo daržą ir nori matyti jaunikį. Tada užmigęs jį susapnuosi. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 85-86 Tikėjimas [Kaip sužinoti, kada bus vestuvės]
Joninių pastinyke reikia gluosnio ar kito medžio šakutę sulenkti į vainiką, ją surišti be siūlo ir mesti per petį į tą patį medį. Kiek kartų nukrenta nepasikabinęs, tai tiek metų iki vedybų liko, o jei iškarto užsikabina, tai dar tais ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 86-87 Tikėjimas [Priemonė dėl susigulimo (pasimylėjimo)]
Dėl poros susigulėjimo padeda uosų (mašalų) muselės. Reikia padaryti muselių spirito užpiltinės ir 30 lašų duoti norimam vyrui ar merginai. Ši priemonė tinka ir gyvuliams.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 86-88 Tikėjimas [Kas lemia vaiko būdą]
Tarp kokio būdo žmonių nėščioji pirmą nėštumo pusę būna – tokio būdo bus ir kūdikis. Būdą lemia ir motinos elgsena. Atpratinimo nuo žindymo vieta, laikas ir aplinkybės lemia kūdikio fizines savybes ir charakterį.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 86-89 Tikėjimas [Kodėl susergama paukštlige]
Jei motina kūdikį pabaigia žindyti išskrendant paukščiams ar krentant lapams, tai jis visą gyvenimą klajos po pasaulį. Sakoma: "tas žmogus/žmona paukštlige serga". ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 86-90 Tikėjimas [Kaip sukelti poroje nesutarimą]
Jei per gerai sutariančios poros tarpą permetamas kiaulšūdis, jų sandora greitai baigiasi. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 87-91 Tikėjimas [Sūkuriai lemia laimę ar nelaimę]
Sūkuriai (plaukų ir pirštų verpetai) žmogui lemia laimę, jų nebuvimas – nelaimę. Karvė turinti įvairius sūkurius yra labai pieninga. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 87-92 Tikėjimas [Ežio žolė užraktus atrakina]
Su ežio žole galima atrakinti kiekvieną užraktą. Ežio žolę į lizdą parsineša ežienė. Reikia ežio lizdą neštis prie upelio ir mesti po glėbelį (gabanėlę), tas kuris plauks prieš srovę, bus atrakinantis užraktus. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 87-93 Tikėjimas [Kaip medžiotojui įgauti taiklumą]
Medžiotojui reikia iš vakarinių mišių parsinešti duonutę (Dievo kūną) ir su užtaisytu šautuvu eiti į kapines ir tą duonutę prie krikšto prilipinti ir nematavus į ją šauti, ant jos kabančius tris kraujo lašus nulaižyti. Tas žmogus tam... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 87-94 Tikėjimas [Kareivių apsauga]
Kareivių (zelnierių) ginklai šventinti, o šalmas (elmė) su užrašu „Dievas su mumis", tai saugo nuo gerų ir piktų dvasių.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 88-95 Tikėjimas [Dievo pagalbos prašymas ir kryžiaus ženklo galia]
Nuo velnio apsaugo garsiai arba mintyse tariami žodžiai: „Dieve, padėk". Duoną, pyragą riekiant kryžiumi peržegnoti ir tarti „Dieve, paskalsink". Prapjautąjį galą atsukti į kertę, nes atsukus į angą, skalsą pameta. Javų imant nuo krūv... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 88-96 Tikėjimas [Kad nepelytų duona]
Duoną išimant iš pečiaus, reikia po du kepalus suglaudus viršutinėmis plutomis į maišą (žaką) įkišt ir pakabinti ant aukšto, paskui vienai nakčiai į rūsį įdėti. Duona nepelys šešis mėnesius.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 88-97 Tikėjimas [Apie kopūstų ir griežčių sėklų daigumo]
Per Gandrines ant kopūstų ir griežčių stiebų ir lapų, užsilikusių nuo rudens, sudygusios sėklos gerai auga. Šeimininkė (gaspadinė) turi sėti atsisukus nugara prieš savo lauko rugių želmenis, o jei sės veidu atsisukus - išdygs garstukai ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 88-98 Tikėjimas [Pamirši apsėti rugių lysvės galą – kas nors mirs]
Jei šeimininkas (gaspadorius) pamiršta apsėti rugių ar kviečių lysvės galą, kas nors numiršta. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 88-99 Tikėjimas [Apie lietų, miglą ir rasą]
Senovėje lijo mažiau, o lysves drėkino rytmečio rasa ir migla. ... 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-100 Tikėjimas [Šienausi per jaunatį – žolė ilgai džius]
... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-101 Tikėjimas [Mėnulio fazių įtaka augalų auginimui, mėsai ir rūbų siuvimui]
Priešpilnio ir pilnaties metu reikia vaismedžius skiepyti, žirnius sėti, bulves sodinti, o nereikia drabužius siūti. Per delčią pjauto gyvulio mėsa nekirmija ir tada siūti drabužiai lengvi, smagūs dėvėti. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-102 Tikėjimas [Kaip matuoti medžio aukštį]
Medžio aukštį ūkanoje norint pamatuoti, reikia atsitolinti tiek, kad palenkus galvą per tarpkojį viršūnę matytum, atstumas iki kamieno ir bus medžio aukštis. Saulėtą dieną aukštis matuojamas pagal šešėlį. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-103 Tikėjimas [Mėnulio fazė veikia įskiepyto medžio žydėjimą]
Trečią jauno mėnulio dieną įskiepytas medis trečiaisiais metais žydi, o jei įskiepytas su žydinčia šakele - tai jau antrais metais. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-104 Tikėjimas [Mėnulio fazės įtaka medžių kirtimui]
Liepą ir kitus minkštuosius medžius jauno mėnulio fazėje kirsti, o skroblus ir kietuosius medžius – delčioje, tada gerai išsilaiko ir nekirmija. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-105 Tikėjimas [Apie diemedžio ir puplaiškio žiedo galias]
Joninių naktį, dvyliktą valandą (adyną) pražydusio septynių metų diemedžio ir puplaiškio (trilapio) žiedai žmogui suteikia visažinystę.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 89-106 Tikėjimas [Kad abrydėlių (grybų) žiedas teikia visažinystę]
Abrydėlių, labai retų grybų, išdygstančių pavasarį, žiedo turėjimas suteikia žmogui visažinystę. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-107 Tikėjimas [Arklio gydymas nuo gumbo]
Jei žirgas turi gumbą (džolką), reikia rankas sukeitus per strėnas ilgą siūlą įverti į adatą ir aprišti keterą, kiek tai užtruko, per tiek laiko atleis gumbą. Vaikinai kepurėse laikydavo įsisegę adatą su siūlu.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-108 Tikėjimas [Žymė, rodanti kad gyvulys užburtas]
Jei gyvulio snukis (prusnos) gromuluojant neaprasojęs, reiškia jis apkerėtas (suraganautas). ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-109 Tikėjimas [Kaip per gaisrą gyvulius iš tvarto išvaryti]
Jei per gaisrą gyvuliai neina iš tvarto, reikia per tvarto slenkstį tris kartus mesti mėšlo. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-110 Tikėjimas [Poetinė maginė formulė, kuria kreipiamasi į boružę]
Vaikai norėdami, kad boružė (Barbutė) pradėtų skristi sako: „Barbut barbut, lėk į dangų, klausk močutės, ar jau pietūs“.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-111 Sakmė [Apie naminę bitę]
Laukinės bitės gali rinkti medų nuo visokių augalų, o naminei bitei Dievas uždraudė nuo raudonųjų dobilų medų rinkti, kadangi ji ir sekmadienį dirbo. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 90-112 Sakmė [Apie volungę, su garsų pamėgdžiojimais]
Volungė gali gerti tik lietaus vandenį, todėl šaukianti: „Dieve, duok lytaus, Dieve duok lytaus…“, „Bus lytaus, bus lytaus…“.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 91-113 Pasakojimas apie žmogų, sugebėjusį išvesti žiurkes ir peles iš kiemo
Senukas sugebėdavo sukviesti ir išvesti peles iš kiemo.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 91-114 Sakmė [Apie žmogų, išvedusį peles ir žiurkes iš dvaro]
Vienas senukas su švilpuku sukvietė visas dvaro peles ir žiurkes ir išvedė lauk. Pervedęs per vieną upę, tarė joms: „Dabar eikite“. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 91-115 Sakmė [Apie žmogų, išvedusį peles ir žiurkes iš kaimo]
Vienas vyras, vienoje rankoje turėdamas botagėlį, kitoje lazdą (kucą), iš kaimo išvedė visas žiurkes į ežerą. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 91-116 Sakmė pie žmogų, mokėjusį valdyti gyvates, BILPK 3666 – Angių suvadinimas
Vienas vyras, Sarapinų Baltrus Nauda, mokėjo valdyti gyvates. Gyvatės įkandimas jam nekenkdavo. Įkandimus gydė su užkalbėtos (įžadėtos) duonos gabalėliu (stukeliu). Kartą kaimynas Mykolas Mackus panoro pamatyti kaip jis sukviečia gyvates. Ab... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 92-117 Sakmė apie žmogų, valdantį gyvates, BILPK 3666 – Angių suvadinimas
Vienas elgeta (ubagas) krepšyje atsinešė gyvačių (angių), jas paleido name (stuboje), po to ėmė šaukti vardais ir jos sugrįžo į krepšį. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 92-118 Sakmė apie žmogų, prišaukusį gyvatę, BILPK 3666 – Angių suvadinimas
Melevskio sūnus savo draugui (prieteliui) parodė, kaip moka valdyti gyvates. Tris kartus sušvilpė, prie jo kojų atšliaužė gyvatė (angis). Vėl tris kartus sušvilpė, gyvatė grįžo į pušynėlį.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 93-119 Sakmė apie žmogų, mokėjusį gydyti ir gyvates sušaukti, BILPK 3666 – Angių suvadinimas
Šiaulių parapijoje gyveno žynys (lekorus) Redžus. Žmonės pas jį gydėsi ligas. Tačiau kunigas žmonių prašė pas jį nesilankyti. Netrukus kunigo karvei įgėlė gyvatė (angis). Tada paprašė žynio, kad pagydytų ir jo karvę. Žynys dukart a... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 94-120 Sakmė apie žmogų, prišaukusį gyvatę BILPK 3666 [Angių sušvilpims]
Vienas vyras pasakojo, kad kai jis su draugu plaukė sieliais (troptais), sustojo girioje grėbliakočių bei lankų išsipjauti. Juos užklupo girios sargas ir jau norėjo bausti. Tačiau jo draugas sušvilpė tris kartus ir sušaukė gyvates (angis). Sa... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 94-121 Sakmė apie žmogų, norėjusį iš angių karalienės pavogti žinojimo vainiką
Gyvačių (angių) karalienė turinti žinojimo vainiką, kas gaus tokį vainiką turės visažinystę. Vienas keleivis užtiko angių karalienę miegančią ir pagriebė jos vainiką. Karalienė su savo pulku gyvačių ėmė vytis. Nors žmogus lėkė su... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 94-122 Sakmė apie labai stiprius žmones]
Senovėje buvo stipruolių (silinčių) galinčių pakelti tris ketvirčius kviečių ar smilčių. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 94-123 Sakmė apie labai stiprius žmones
Pladų bajoras turėjo jėgos (sylos) kaip keturi vyrai. Rastus nešant jis nešė kamieną, o keturi vyrai - viršūnę. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 95-124 Sakmė [Apie labai stiprius žmones]
Buvo stipruolis (sylinčus) ūkininkas, turėjo milžiniškos jėgos (sylos). Jis galėjo pakelti roges (šlajas). Vieną kartą karčemoje plėšikus po vieną rankoje valandą laikė pakėlęs. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 95-125 Sakmė [Apie labai stiprius žmones]
Barzdų Šeimenis buvo stipruolis (didsylis). Jei arklys į pelkių kasyklą įkrisdavo, tai jis lyg avį sugriebęs iškeldavo.... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 95-126 Sakmė [Apie labai stiprius žmones]
Parusnės Palakštis buvo stipruolis (didsylis). Ką dvidešimt vyrų pakeldavo ar pastumdavo, tą jis vienas lengvai galėjo. Karaliaučiuje su kitu stipruoliu besigrumiant, visus akmenis kaime (ūlyčioje) išspardė, tačiau jį įveikė. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 95-127 Pasakojimas [Apie darbštų žmogų]
Bajėnų Onienė per dieną suverpdavo du stukius (2000 m ilgio siūlą) ir pasiūdavo vienus marškinius. ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 95-128 Pasakojimas [Apie darbštų žmogų]
Bitėnų Jankuvienė, būdama merga, per dieną suverpdavo penkis stukius linų (apie 5000 m ilgio siūlą). ... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 96-129 Tikėjimas [Kaip gydytis nuo reumatizmo ir geltligės]
Du gydymo būdai (priprovos). Nuo liemens reumatizmo reikia pasisiūti lininio audinio stemplę, ją pripildyti sieros ir aprišti liemenį ar kitą skaudamą vietą ir kartais valgyti česnako. Per tris mėnesius išgyjama. Nuo geltligės reikia išgrem... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 96-III Laiškas [V. Kalvaičio vyskupui Friedemannui]
V. Kalvaičio laiškas vyskupui Friedemannui, rašytas 1888 m. ir, matyt, nesulaukus jokio atsakymo, atsiimtas iš jo 1890 m., atskleidžia žymaus Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo tvirtą nuostatą rinkti žmonių pasakojimus apie jų patirtus išg... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 7 217-2 Sakmė apie butą ant vėlių tako
Dargužų Šokatis pasakojo, kad jo brolis šalia kapinių pasistatė trobelę, tai po vakarienės matydavo dvi baltas mergas viena priešais kitą šalia ugniavietės sėdint. Tam nesiliaujant kiti sakė, kad trobelė ant vėlių (deivių) tako stovi. Br... Teksto 1998 m. redakcija


Atgal