Asmuo J. Kazakevičius

FIKSUOTOJAS

Legenda apie angelų sutvėrimą ir velnių ištrėmimą iš dangaus
Dievas sutvėrė angelus ir paskyrė jiems kunigaikštį Velsibubą. Šis kunigaikštis neklausė Dievo, tad jis ir jo šalininkai angelai buvo ištremti iš dangaus. Angelai, kur krito, ten ir pasiliko: žemėje, vandenyje, ore, medžiuose. Ant žemės n... [Angelų sutvėrimas ir velnių ištrėmimas iš dangaus]

Etiologinė sakmė, kodėl žmogus nežino savo mirties valandos
Žmogus tvėrė tvorą iš smilgų, nes žinojo, kad rytoj mirs. Senelis Dievas tai pamatęs padarė, kad žmogus nežinotų savo mirties valandos.... [Kodėl žmogus nežino savo mirities valandos]

Etiologinė sakmė apie ožkos sutvėrimą
Dievas iš molio nulipdė visokius gyvulius ir įpūtė jiems gyvybę. Velnias, nusižiūrėjęs nuo dievo, nulipdė ožką, bet kiek bepūtė kvapo, negalėjo ožkai gyvybės įpūsti. Dievas pamatęs, kaip velnias kankinasi, įpūtė ožkai gyvybę. Ož... [Apie ožkos sutvėrimą]

Etiologinė sakmė apie povo kilmę
Velnias susiginčijo su Dievu, kad jis gražiausią paukštį nulipdys. Velnias pradėjo lipdyti povą. Visą paukštį gražiai padabino, bet dvyliktą valandą užgiedojo gaidys ir velnias nespėjo povui kojų padabinti. ... [Apie povo kilmę]

Etiologinė sakmė apie ežio dyglių kilmę
Ežys skundėsi, kad Dievas visiems davė šiltas skrandas, šviesias akis, greitas kojas, o jam nieko nepalikęs. Tada Dievas ežiui davė dyglius.... [Apie ežio dyglių kilmę]

Etiologinė sakmė, kodėl bitė įgėlusi miršta
Bitė Dievo prašė, kad, jai įgėlus, žmogus mirtų. Dievas padarė atvirkščiai, bitė įgėlusi miršta.... [Kodėl bitė įgėlusi miršta]

Etiologinė sakmė, kodėl vėžys atbulas eina
Dievas sutvėręs visas žuvis, jas paleido į vandenį. Vėžys pasididžiavo, kad turi kietą odą ir pradėjo eiti atbulas. Dievas pamatęs vėžio puikybę, taip ir paliko.... Kodėl vėžys atbulas eina

Etiologinė sakmė, kodėl žmogus žuvis gaudo
Žuvys prasikalbėjo prieš Dievą, kad duotųsi gyvos kepamos, jei kas jas sugautų. Dievas užsirūstino ir leido žmogui žuvis gaudyti.... [Kodėl žmogus žuvis gaudo]

Etiologinė sakmė apie vilko kilmę
Vilkas džiaugėsi, kad Dievas jį viskuo apdovanojo, tik gailėjosi, kad dvikojų išmintį suteikė.... [Apie vilko kilmę]

Etiologinė sakmė apie gandro kilmę
Dievas, pamatęs, kad vabalai žmonėms daug bėdų daro, surinko juos į maišą. Maišą padavė moteriai ir liepė nunešti į marias nuskandinti. Tik uždraudė tą maišą atrišti. Moteris neiškentusi atrišo maišą. Vabalai išsilakstė, o Dievas... [Apie gandro kilmę]

Pasaka AT 751B* [Apie senelį, broliams ugnies paskolinusį]
Beturtis brolis ėjo pas turtingąjį ugnies pasiskolinti. Sutiko senelį, kuris sėdėdamas žarijas žarstė. Senelis žarijų pripylė neturtingajam broliui. kurios pavirto pinigais. Apie tai sužinojęs turtingas brolis, nuėjo pas senelį ugnies. S... [Apie senelį, broliams ugnies paskolinusį]

Mitologinė sakmė kaip velniai kenkdavo žmonėms, apie velnio ir merginos kūdikį
Senovėje daug velnių po žemę vaikščiojo. Jie žmonių arklius alsindavo, eidavo su žmogum galynių, šokindavo merginas. Merginos ir velnio kūdikis būdavo lankuotas: turėjo kaulus apaugusius apie visą kūną. Velniai neturėjo šnirplių nosyje... [Kaip velniai kenkdavo žmonėms, apie velnio ir merginos kūdikį]

Mitologinė sakmė kaip kūdikis įminė velnio mįslę
Merginos vakarojo. Velnias įkišo savo užpakalį per aukštinį ir klausė kas čias. Pusės metų kūdikis pasakė, kad čia velnio užpakalis. Velnias merginas būtų išsmaugęs, jei kūdikis būtų neprakalbėjęs.... [Kaip kūdikis įminė velnio mįslę]

Pasaka AT 846 [Velnias nenori būti kaltas]
Kiaulei įlindus į tvorą, velnias atėjo ir pasakė ūkininkui, kad eitų savo kiaulės gelbėti. Velnias nenori, kad jį minėtų be reikalo.... [Velnias nenori būti kaltas]

Mitologinė sakmė kaip kunigas pagavo velnią
Kunigas vežime pamatė velnią sėdintį. Jis paėmė ir užmetė stulą velniui ant kaklo. Velnias prašėsi paleidžiamas, bet kunigas velnią parsivežė ir bažnyčioje prirakino. Kiekvieną dieną kunigui mišias laikant, velnias sulėsiedavo kaip ... [Kaip kunigas pagavo velnią]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkas velnią pagavo
Ūkininkas vežime pamatė velnią sėdintį. Žmogus nusirišo keliaraikštį ir užnėrė velniui jį ant kaklo. Parsivežė velnią namo, tris dienas laikė. Ketvirtą dieną išsivedė velnią į lauką ir trenkė jam atgalia ranka per snukį. Iš vel... [Kaip ūkininkas venią pagavo]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkui vyžas, vežimo ratus numovė
Važiavo ūkininkas ir pajuto, kad jo viena koja basa. Važiuojant toliau, žiūri – ir antra koja basa. Toliau važiuojant numovė ir vežimo ratą. Ūkininkas paliko vežimą ir grįžo namo pėsčias. Ryte rado vežimą visą išdraskytą.... [Kaip ūkininkui vyžas, vežimo ratus numovė]

Mitologinė sakmė kaip žydą išgąsdino pakeleivis
Žydas pasisiūlė pavežėti kitą žydą. Važiuojant ir jiems bekalbant, antrasis žydas iškišo ilgą raudoną liežuvį. Privažiavus tiltą tas antrasis žydas iššoko iš vežimo ir pasiliko ant tilto. Taip žydą išgąsdino pakeleivis.... [Kaip žydą išgąsdino pakeleivis]

Mitologinė sakmė kaip velnias vaitojo už gimdyvę
Kunigas važiavo per tiltą ir išgirdo po tiltu velnią vaitojant. Velnias vaitojo, nes moteris pagimdys kūdikį ir jį pasmaugs. Kunigas sužinojo, kad tai jo sesuo. Kunigas išgelbėjo kūdikį.... [Kaip velnias vaitojo už gimdyvę]

Pasaka AT 1045+1082+1063+1642+1643 [Kaip kvailas brolis iš velnio pinigų gavo]
Buvo trys broliai – du protingi, o trečias kvailas. Pelkėje trečiam broliui belupant liepukus, atėjo velnias. Kvailys velniui sako, kad ruošiasi pelkę traukti ant kalno. Kad žmogus pelkės netrauktų, velnias jam atnešė krepšį pinigų. Kvaily... [Kaip kvailas brolis iš velnio pinigų gavo]

Pasaka AT 401+401A+518 [Kaip žvejys savo sūnų velniui pažadėjo]
Gyveno vargingas žvejys, kuris per dieną sugaudavo tik dvi žuvis. Grįždamas namo žvejys sutiko ponaitį. Su ponaičiu jis sudarė sutartį: žvejui seksis žvejyba, o ponaičiui žvejys atiduos, ką namie nepaliko. Grįžęs namo žvejys rado gimus... [Kaip žvejas savo sūnų velniui pažadėjo]

Pasaka AT 325 [Kaip tėvas atidavė savo sūnų pas velnią mokintis]
Vargingas žmogus atidavė savo sūnų pas ponaitį, vardu Ak, mokintis. Kai tėvas atėjo sūnaus atsiimti, mokytojas nenorėjo mokinio tėvui grąžinti. Sūnus pasivertė karveliu, meitėliu, jaučiu ir tėvui pasakė, kaip jį pažinti. Paskutinį kar... [Kaip tėvas atidavė savo sūnų pas velnią mokintis]

Pasaka AT 313C [Kaip karalius velniui pažadėjo savo negimusį sūnų]
Gyveno karalius, kuris nieko negalėjo užkariauti. Grįždamas iš karo namo, karalius sutiko ponaitį, su kuriuo sudarė sutartį: karalius laimės karus, o ponaičiui atiduos, ką namie nepaliko. Karalius namie rado gimusį sūnų. Sutartą dieną atė... [Kaip karalius velniui pažadėjo savo negimusį sūnų]

Pasaka AT 300+321+(556F*) [Kaip brolis savo seserį nuo smako išgelbėjo ir sau žmoną gavo]
Turėjo karalius dukterį ir sūnų. Dvylikagalvis smakas, pamatęs karalaitę, užsigeidė ją vesti, bet brolis nugalėjo smaką ir išėjo į pasaulį. Girioje rado medį, kurio viduje stovėjo stubukė. Stubukėje stovėjo žirgas, ant sienos kabojo b... [Kaip brolis savo seserį nuosmako išgelbėjo ir sau žmoną gavo]

Pasaka AT 1161 [Kaip meška velnią iš namų išvijo]
Ūkininko namuose vaidenosi. Kartą meškininkas su meška apsistojo tuose namuose. Saulei nusileidus atėjo velnias ir kepa žuvį. Meška kiša nagus, nori žuvies paragauti. Velnias vieną kartą, kitą kartą meškai per nagus tvojo. Meška perpyko ir... [Kaip meška velnią iš namų išvijo]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Ūkininkas prieš mirtį užkasė kluone pinigus ir pasakė, kad be dvylikos galvų niekas neiškas. Sūnus tėvo žodžius girdėjo. Po tėvo mirties pagavo dvylika žvirblių, nunešė jų galvas ir iškasė pinigus.... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Ūkininkas prieš mirtį kasė pinigus. Bernas pamatęs, prsipylė pilnas kišenes ir batus pinigų. Ūkininkas sušuko ir pasakė: „kaip mano balsas nuėjo tolumon, taip tegul šie pinigai nugrimsta gilumon“. Pinigai prasmego su batais ir sermėga.... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė apie užkeiktus pinigus
Ūkininkas užkasdamas prieš mirtį pinigus juos užkeikė. Bernas išgirdo ūkininko užkeikimą ir pasakė, kad velniui katiliukas, o jam pinigai. Velnias jam atnešė pinigus, o sau pasiėmė katiliuką.... [Apie užkeiktus pinigus]

Mitologinė sakmė kaip mirdamas ūkininkas prarijo pinigus
Mirdamas ūkininkas paprašė sūnaus atnešti jo pinigus pasigrožėti. Senis visus pinigus nurijo. Sūnus supratęs, kad tėvas pinigus nurijo, nuėjo į bažnyčią tų pinigų iš tėvo kūno išsiimti. Prie ūkininko karsto stovėjo žmogus. Sūnus p... [Kaip mirdamas ūkininkas prarijo pinigus]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkas pinigus į karsto pagalvėlę įsisiuvo
Ūkininkas prieš mirtį pinigus įsisiuvo į karsto pagalvėlę. Po laidotuvių sūnus, nerasdamas tėvo pinigų, suprato, kad jis juos į pagalvėlę įsisiuvo. Su kunigo leidimu, sūnus atkasė tėvo kapą ir pinigus rado sukištus tėvo gerklėje. Kun... [Kaip ūkininkas pinigus į karsto pagalvėlę įsisiuvo]

Tikėjimai kaip atrodo aitvaras, ką daryti, kad jis pinigus pabertų
Aitvaras yra velnias, pasirodantis paukščio pavidalu. Jei aitvaras juodas, tai jis neša grūdus, jei raudonas – pinigus. Kad aitvaras pinigus pabertų, reikia jam užpakalį parodyti ir bėgti po stogu.... [Kaip atrodo aitvaras, ką daryti, kad jis pinigus pabertų]

Mitologinė sakmė kaip šuo aitvarui pilvą perplėšė
Šuo, pamatęs aitvarą, perplėšė jam pilvą ir pabėrė grūdus. Gyvuliai tų grūdų neėdė.... [Kaip šuo aitvarui pilvą perplėšė]

Pasaka AT 301B [Apie nykštuką]
Seneliai neturėjo vaikų. Kartą senelis nusikirto nykštį ir numetė už pečiaus. Po trijų savaičių senelė rado už pečiaus kūdikį. Kai Nykštukui sukako aštuoniolika metų, jis išėjo į pasaulį. Eidamas Nykštukas sutiko Kalnavertį ir Ar... [Apie nykštuką]

Pasakojimas apie raganas ir jų kerus
Raganos yra moterys, susidėjusios su velniais. Jos savo kerais kenkdavo žmonėms, gyvuliams, laukams, sodams. Jos turėdavo atsiskaityti velniams už per metus atliktus blogus darbus. Raganos per Jonines renka rugių žiedus, iš jų verda košelę, pas... [Apie raganas ir jų kerus]

Tikėjimas, kaip atpažinti raganą
Kad atpažintų raganą, moterį skandino. Jei skęsta – tai nekalta, jei plaukia – tai ragana.... [Kaip atpažinti raganą]

Tikėjimas, kaip galima atpažinti raganą
Velykų penktadienį į burną įsidėti sūrio gabalėlį ir laikyti jį tris dienas. Tada galima visas raganas pamatyti, nes jos ant galvų turi užsimovę milžtuves.... [Kaip galima atpažinti raganą]

Tikėjimas, kaip galima apsisaugoti nuo raganos
Kai kalbi su ragana, reikia laikyti špygą kišenėje.... [Kaip galima apsisaugoti nuo raganos]

Mitologinė sakmė kaip ragana ligas peri
Ūkininkas užėjo bobą, kuri sėdėjo ant devynių tuzinų kiaušinių. Tai buvo ragana, kuri perėjo ligas.... [Kaip ragana ligas peri]

Mitologinė sakmė apie raganavimą per vestuves
Jaunikio muzikantas, kai vestuvininkai po šliūbo privažiavo tėvų kiemą, ant kelio padėjo smuiką. Įvažiavus į kiemą, merginos svočia išlipo ir pradėjo jaunojo arklį dantimis pjauti. ... [Apie raganavimą per vestuves]

Mitologinė sakmė apie raganą, kuriai liepia suėsti savo vaiką
Marti išgirdo pirtyje anytą su velniu kalbant. Anytai buvo liepta suėsti savo sūnų. Kitą dieną sūnus, skaldydamas balanas, įsikirto į pirštą. Iš po pečiaus išlindo juoda kirmėlė raudona galva ir šliaužia prie bėgančio kraujo. Marti ki... [Apie raganą, kuriai liepia suėsti savo vaiką]

Pasaka AT 403A [Trys karvelių linkėjimai]
Mirė neturtingo žmogaus pati ir paliko sūnų ir dukterį. Žmogus vedė raganą, kuri turėjo dukterį. Ragana nekentė podukros ir liepė ją tėvui nuvesti į mišką ir nužudyti. Mergaitė ant kirvio koto pamatė tris karvelius, kurie jai lėmė da... [Trys karvelių linkėjimai]

Pasaka AT 502+401A+506+159*+302 [Kaip karalaitis išgelbėjo užkeiktą dvarą]
Karalius medžiodamas rado sidabrinį dieduką su misingine barzda ir uždarė jį į kalėjimą, o raktus saugoti atidavė savo žmonai. Karalaičio ritinys įlėkė pas užrakintą sidabrinį dieduką. Už tai, kad atgautų savo ritinį, karalaitis paž... [Kaip karalaitis išgelbėjo užkeiktą dvarą]

Tikėjimas kaip raganos paversdavo žmones vilkais
Senovėje raganos žmones paversdavo vilkais, ypač per vestuves. Jeigu atspėji vilko vardą, tai jis vėl tampa žmogum, jeigu ne – lieka vilku. Vilkalokas gali atvirsti žmogumi peršokęs per medinius šepečius, kelmą. ... kaip raganos paversdavo žmones vilkais

Mitologinė sakmė kaip vilkalokas pavirto žmogumi
Žmogų pavertė vilkaloku dvidešimčiai metų. Jis pavogęs ūkininko paršiuką, bėgdamas šoko per tvorą. Jam nutrūko diržas ir jis atvirto žmogumi.... [Kaip vilkalokas atvirto žmogumi]

Mitologinė sakmė kaip laumės lemdavo gimusiam kūdikiui likimą, laumių dovanos
Laumės lemdavo gimusiam kūdikiui likimą, apmainydavo vaikus. Skalbiančias laumes reikia pasveikinti „Padėk, Dieve“. Jos už tokį pasveikiną atsidėkoja audeklu, kurio nemažėja.... [Laumės lemdavo gimusiam kūdikiui likimą, laumių dovanos]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkas susigrąžino laumių apmainytą savo kūdikį
Ūkininkui laumės apmainė kūdikį. Laumių kūdikis nekalbėjo ir nevaikščiojo. Vienas keleivis pamokino ūkininką, kaip susigrąžinti savo kūdikį. Jis liepė prikūrenti pečių ir laumių kūdikį kepti. Laumė atbėgo, įmetė ūkininko kūdik... [Kaip ūkininkas susigrąžino laumių apmainytą savo kūdikį]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkas sužinojo auginantis laumiuką
Ūkininkas augino vaiką, kuris sulaukęs dvidešimties metų nekalbėjo ir nevaikščiojo. Keleivis ūkininką pamokino: sukurti vidury aslos ugnį, sumušti dvidešimt kiaušinių ir apdėti jais ugnį, o laumiuką pasodinti šalia. Laumiukas prakalbėj... [Kaip ūkininkas sužinojo auginantis laumiuką]

Mitologinė sakmė kaip bernas atėmė iš laumės pavogtą kūdikį
Moteriai gimė kūdikis. Naktį dvyliktą valnadą atėjo laumė, paėmė kūdikį, aprengė jį šilkiniais drabužėliais ir pasidėjo ant stalo. Prie moters paguldė seną šluotą, suvyniotą į vystyklus. Visa tai matė bernas. Kai laumė nusisuko, j... [Kaip bernas atėmė iš laumės pavogtą kūdikį]

Mitologinė sakmė kaip trys laumės lėmė kūdikio likimą
Keleivis apsistojo pas ūkininką nakvynės. Naktį ūkininkui gimė sūnus. Keleivis girdėjo tris laumes lemiančias kūdikiui likimą. Laumės nulėmė kūdikiui gyventi, kol sudegs pundelis malkų. Keleivis ūkininkui liepė nesudeginti to pundelio m... [Kaip trys laumės lėmė kūdikio likimą]

Pasaka AT 480 [Apie šaltį]
Gyveno du broliai. Pas vieną brolį gyveno motina, o pas kitą – uošvė. Brolis labai nekentė uošvės, tad žiemos dieną ją išvežė į mišką. Bobelė drebėjo nuo šalčio, bet jo nekeikė. Šaltis ją apdovanojo naujais kailiniais, skara, če... [Apie šaltį]]

Pasaka AT 298A* [Saulės, šalčio ir vėjo ginčas]
Žmogus susitiko saulę, vėją, ir šaltį ir pasisveikino. Saulė, šaltis ir vėjas susiginčijo, kuriam žmogus pasakė „laba diena“. Jie pasivijo žmogų ir paklausė jo. Žmogus atsakė, kad sveikino vėją. Tada saulė pradėjo kaitinti, šalti... [Saulės, šalčio ir vėjo ginčas]

Pasaka AT 300A+301A [Kaip Žirninis Jonas išgelbėjo karaliaus dukteris nuo smako]
Karalius turėjo dvi dukteris. Pakilo viesulas, pagavo ir nunešė jo dukteris. Milžinas Žirninis Jonas pažadėjo surasti karaliaus dukteris. Jis liepė nukalti kopėčias iki debesų. Du Jono broliai lipo, bet išsigandę nupuolė. Žirninis Jonas įl... [Kaip Žirninis Jonas išgelbėjo karaliaus dukteris nuo smako]

BsTB 7 134-17 Mitologinės sakmės apie važinėjančią "kolerą"
Po kaimus cholera važinėjo juodai apsirengusi, ketvertu arklių. Priėjusi prie lango ji klausdavo, ar žmonės miega. Jei žmonės atsakydavo, kad nemiega - likdavo gyvi, jei neatsiliepdavo - mirdavo. Žmonės naktimis budėdavo, kūreno ugnį ir stat... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 13 104-97 Pasaka AT 502+401A+506+159*+302 [Karaliūnas ir gyvūnai]
Karaliūnas pamatė pulką gyvūnų: liūtą, mešką, vilką, erelį ir skruzdėlę, kurie negalėjo pasidalinti užmušto jaučio mėsos. Karaliūnas kardu padalino mėsą. Liūtas pasakė, kad gyvūnai privalo padaryti karalaičiui gerą - žvėrys dav... [Karaliūnas ir gyvūnai]

BsTB 3 396-175 Pasaka AT 875 – Apė kytrą mergą, kurią ponas vedė
Vienas ponas turėjo labai gražią baudžiauninkę, kurią norėjo vesti. Kadangi gėdinosi vesti baudžiauninkę, nusprendė ja atsikratyti. Kartą pasikvietęs jos tėvą davė šutintų kiaušinių ir liepė, kad dukra iš jų išperėtų viščiukus.... Teksto 1997 m. redakcija

BsTB 3 399-176 Pasaka AT 851 – Apė miškasargio sūnų, kurs karaliaus dukterį vedė
Vienas karalius turėjo labai gražią dukterį. Nusprendė ją ištekinti už to, kurio mįslės karalius neįmins, o visiems, kurių mįsles įmins, bus nukirstos galvos. Pradėjo eiti kunigaikščiai ir princai, bet visų mįsles karalius įmindavo ir ... Teksto 1997 m. redakcija


Atgal