FIKSUOTOJAS BsTB 2 240-111 Pasaka AT 571 – Apie avinų su šilkinem vilnam Buvo trys broliai: du išmintingi, vienas kvailas (durnas). Po tėvo mirties išmintingieji broliai pasidalijo turtus, o kvailiui liko tik katinas. Kvailys su katinu nukeliavo į šalį, kurioje tokių gyvūnų nebuvo. Apsinakvojęs pas vieną šeiminink... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 255-115 Sakmė – Del ka starkaus un nugaras juodas lapinys Dėvui sutvėrus pasaulį (svietą), žmonės ėmė skųstis, kad gyvatės ir kitos bjaurybės esą nereikalingos, nes žmogui kenkiančios. Dievas surinko visas gyvates ir varles į maišą ir paprašė starkaus, kad į marias įmestų, tik liepė maišo... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 255-116 Pasaka AT 200 – Del ka šuva neapkinčia katės, e kate pelės Kartą šuo parašė raštą (gromatą) ir paprašė, kad katė nuneštų jo draugui. Katė raštą pasidėjo palėpėje ir jį sugraužė pelės. Kai šuo katės paklausė, ar ji tą raštą atidavusi, katė nubėgo palėpėn, bet rado tik rašto skuteli... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 260-121 Sakmė – Apie tai, kaip vienai mergai radydavas pinigai paveiksli teliaka Samdoma merga anksti ryte eidavo į dvarą kulti ir savo kultuvą nešdavosi. Kartą einant per beržynėlį, už jos sumykė teliukas, visas purvinas, apsimurgliavęs. Mergina pradėjo bėgti, bet ir tas paskui ją sekė ir tik prie dvaro pradingo. Kit... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 261-122 Sakmė – Kaip bernai ataneše gaspadoriui šunį supuvusį, e čia būta pinigų! Girtas ūkininkas, važiuodamas iš turgaus namo, pamatė pinigus degant. Grįžęs liepė samdytiems bernams nueiti iškasti. Bernai atkasė supuvusį šunį. Pamanę, kad ūkininkas iš jų pasijuokė, dvėselieną įmetė per langą į jo gryčią. Šu... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 262-123 Sakmė – Apie gračių su arklia kajam Šeštadienio (subatos) vakarą vyrai iki vidurnakčio žaidė kortomis. Vienam žaidėjui suskaudo pilvą, todėl jis pasitraukė nuo stalo. Tada į gryčią įėjo ponaitis ir pradėjo prašytis naktigulto. Ponaitis paprašė leisti ir jam žaisti korto... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 264-126 Pasakojimas – Apie Raugų Urbaniukų Jūžintų parapijoje yra didelis kalnas, vadinamas Ažnugariu. Kartą žmogus su nedideliu berniuku ten nuėjo grybauti. Kai užlipo ant kalno, pakilo viesulas ir užnešė žmogų prie eglės. Berniukas priėjo artyn ir pamatė, kad dėdės rankos virž... Teksto 1995 m. redakcija BsTB 2 346-173 Pasaka AT 763 – Pasaka, iš katras matam, kad pinigai – smertis Vienas gudrus keliauninkas (mandraučiukas) ėjo keliu ir rado pinigus. Atsistojo prie tų pinigų ir visiems praeinantiems ėmė sakyti, kad pinigai – tai mirtis (smertis). Pro šalį važiavęs ponas su vežiku ir liokajum pinigus pasiėmė ir susipyl... Teksto 1995 m. redakcija
Atgal |