Asmuo Jonas Krikščiūnas-Jovaras

FIKSUOTOJAS

Anekdotas AT 1354 Kaip gailisi moters sergančio vyro
Senelė gailisi susirgusio senelio, sako, jog galėtų už jį mirti. Senelis liepia pasikeisti, slapta aprengia kalakutą, pririša prie jo dalgį, paberia troboj grūdų. Senelė išsigandusi mirties sako, kad ji sveika, kad pasiimtų senelį.... 1914 originalus rankraštis iš J.Krikščiūno-Jovaro rinkinio

Pasakojimas Varlė ir žmogus
Varlė sako, kad kiekvienam savi vaikai - auksučiai.... 1914 originalus rankraštis iš J.Krikščiūno-Jovaro rinkinio

Pasaka-legenda Kas išmokė suktybių AT 790*
Neturtingas žmogus paima švento Petro auksinę balno kilpą, kad šis nepamirštų Dievo paklausti, kodėl jis neturtingas. Sužinojęs, kad dėl gerumo, nebegrąžina, parduoda. Pirkliui pamelavęs, kad turi ir antrą, išvilioja daug pinigų. Nusiperk... 1914 originalus rankraštis iš J.Krikščiūno-Jovaro rinkinio

Pasaka AT 1354 [Kaip gailisi moters sergančio vyro]
Susirgus seneliui senelė taip gailėjo senelio, kad priėmė jo ligą ir buvo pasiruošusi net už jį numirti. Bet kai senelis aprengė kalakutą, po sparnu dalgį pakišo ir įleido i trobą, senelė išsigynė ligos.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Pasakėčia [Varlė ir žmogus]
Varlė prašo žmogaus nenuminti jos vaikų. Kiekvienam savas vaikas brangiausias.... originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Pasaka AT 790* [Kas išmokė suktybių]
Beturtis žmogus prašo švento Jurgio, kad jis dievo paklaustų, kodėl jis toks neturtingas. Dievas pasakė, kad žmogus per daug teisingas, būtų suktesnis, būtų turtingesnis. Žmogus pradeda apgaudinėti ir praturtėja.... originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Kaip kunigas savo motinai pirštus nukarpė] LPK 3657, KLPTK III p.219
Kunigo motina buvo čerauninkė. Mergaitė melždama karves išgirdo, kaip motinai liepia sūnų kunigą pagadinti. Mergaitė tai papasakojo kunigui. Motiną, pasivertusę į rupužę, kunigas nubaudžia nukarpydamas jai pirštelius.... originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Raganos] KLPTK III p.218
Žmogus pamato prie upės besiperiančias dvi moteris. Tos moterys buvo iš to paties sodžiaus. Jos norėjo žmogų užsmaugti. Žmogus pažadėjo niekam nesakyti, ką matė. Raganos jį paleido.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Aičvaras] LPK 3468, KLPTK III p.150
Žmonės spėdavo, kad turtingiems žmonėms turtus aitvaras sunešdavo. Aitvaras ugniniu paukščiu pasirodydavo. Viena samdinė kamaroj pamatė šeimininko auginamą aitvarą - seną, apžėlusį senį.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Pataisytas pienas] KLPTK III p.213
Vienos moters karvės pieno buvo nedaug, bet duodavo po puse puodynės grietinės. Aitvaras jos karvės pieną pataisė.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Vytis-aičvaras] LPK 3464, KLPTK III p.147
Ūkininkas iš turgaus važiuodamas ant kelio randa vytį. Grįžęs namo, vytį užkabino už arklių ėdžių. Ėdžios visad buvo pilnos avižų. Ūkininkas suprato, kad tai aitvaras. Vytį nunešė ir paliko ten, kur rado.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Aičvaro išvaizda] KLPTK III p.158
Aitvaras nešantis raudonuosius - raudonas, sidabrinius - abaltas, ką kitą nešantis - pilkas.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Aičvaras atiduoda nešamus daiktus] LPK 3476, KLPTK III p.146
Kai aitvarui parodai pliką subinę, jis atiduoda tai, ką neša.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

sakmė KLPTK III p.157 [Kur aičvarai gyvena]
Aitvarai gyvena pas turtingus žmones klėtyse, pastogėse, kamarose.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė [Tarnauja aičvarams] KLPTK III p.153
Vėlės žmonių, kurie laikė aitvarus, keliauja į pragarą.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Sakmė[ Aičvarai-velniai] KLPTK III p.153
Aitvarai yra velniai. Turtą žmogui neša, nes nori po mirties jo sielą gauti.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

sakmė [Aičvaro pirkimas] LPK 3462, KLPTK III p.147
Ūkininkai aitvarus Rygoje pirkdavo.... 1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis

Pasaka AT 1525P+1525A+804B+1071+1072+1062+1060+1063 [Kaip vagis karalių apvogė]
Karalius sutiko vagį Klimą ir prašė pavogti jo jaučius, žirgą, pačią ir dukterį iš pragaro. Klimas pavogė iš karaliaus artojų jaučius, iš karaliaus stainios žirgą, iš karaliaus miegamojo pačią. Kai Klimui reikėjo pavogti karaliaus du... [Vagis pavagia karaliaus jaučius, žirgą, pačią ir dukterį iš pragaro pavogė]

Pasaka AT 450 [Alenėlė ir Jonelis]
Ėjo keliu sesutė Alenėlė ir broliukas Jonelis. Jonelis, atsigėręs iš avinuko pėdos, pavirto avinuku. Pro šalį važiavęs ponas paėmė Alenėlę ir avinuką į savo dvarą. Ragana nuskandino Alenėlę ir ji pavirto žalia žuvele. Ragana, apsime... [Alenėlė ir Jonelis]

BsTB 13 73-61 Pasaka AT 136A*+20A+21 [Apie katiną ant pakūtos]
Senas katinas pridarė šeimininkei daug žalos ir išbėgo atgailauti (ant pakūtos). Bėgdamas jis sutiko zuikį, lapę, stirną, vilką, briedį, mešką, liūtą, kurie bėgo drauge. Žvėrys pribėgo duobę, ant kurios buvo padėta kartis. Katinas pa... [Apie katiną ant pakūtos]

BsTB 2 136-57 Pasaka AT 715 – Apie gaidį ir vištą
Buvo kartą senelis ir senelė, senelis turėjo gaidį, o senelė – vištą. Senelio gaidys nuėjo į pono dvarą, užlėkė ant stogo ir sugiedojo: „Kakarieku! Aš tą poną pūstysiu!“. Ponas gaidį įmetė į kiaulių kūtę, kad kiaulės sudrask... Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 138-58 Pasaka AT 1415 – Apė poną ir mužiką
Senelė išsiuntė senelį, kad karvelę turguje (jomarke) išmainytų. Senelis karvelę iškeitė į ožkelę, ožkelę – į avelę, avelę – į gaidį. Ėjo namo tą gaidį po pažasčia pasikišęs, bet sutiko žmogų, kuris pasiūlė mainyti ir se... Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 139-59 Pasaka AT 136A+20A+21* – Apė katiną ant pakūtos
Kartą senas katinas daug puodynių išvartė, pieną išlakė ir, nebežinodamas ką daryti, išbėgo atgailauti (ant pakūtos). Bebėgdamas susitiko zuikį. Tas paklausė, kur katinas bėgantis? Katinas atsakė: „Ant pakūtos“. Zuikis ėmė bėgti k... Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 141-60 Pasaka AT 210 – Apė virkščią kibirkščią
Bėgo virkščia kibirkščia per mišką, susitiko lepšę. Lepšė jos paklausė, kur bėganti? Virkščia kibirkščia atsakė, kad į pragarą (peklą) sielų (dūšių) gelbėt. Lepšė ėmė bėgti drauge. Kartu bėgti taip pat prisijungė žiurkė,... Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 142-61 Pasaka AT 1681+1387+1355C – Viena bėda – ne bėda
Laikraščius ir knygas nešantis vaikinas sutemus pasiklydo. Beeidamas, priėjo trobelę, kurioje gyveno našlė su dukterimi. Moteris vaikiną įsileido ir leido išsimiegoti. Iš ryto paklausė, ar jis nenorėtų pas ją likti žentu? Vyras sutiko ir i... Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 146-62 Pasaka AT 2320 – Vaikų pasakos
Buvo kalnas, ant to kalno miškas, tam miške buvo trobelė, toj trobelėj gyveno bobelė, turėjo baltą avelę; baltą avelę – vėl pradėsime nuo galo. Buvo senelis ir senelė, turėjo šieno galą. Iš vieno galo krovė į kitą – vėl pradėsim... Teksto 1995 m. redakcija


Atgal