KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė kaip godus žmogus velniui savo dūšią atidavė

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Labai godus žmogus su velniu sudarė sandėrį: velnias jam duos pinigų, o jis velniui užrašis savo dūšią. Taip ir padarė. Po penkių metų žmogus mirė. Vežant jo karstą, numirėlis baladojosi, blaškėsi, atsisėdo karste. Pro šalį važiavęs žmogus, numirėliui rankoje peiliu kryžių įpjovė. Godišiaus duktė už tėvo dūšią surengė rožančių. Atėjo tik vyras, kuris karstą vežė. Dukrai papločius kepant iš po pečiaus išlindo baisus sutvėrimas. Duktė iš namų išbėgo, o vyras pradėjo žegnotis ir šventu vandeniu šlakstyti. Tada smala pasiliejo ir pragaro smarvė liko. Godišiaus duktė ir vyras, jos tėvą vežęs laidot, apsivedė.