KNYGADVARIS

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Raganos gadino žmones, gyvulius, pačios į gyvulius pasiversdavo. Taip pat buvo ir vyrai raganiai, kuriuos „žiniais“ vadino. Jie švilpdami susišaukdavo piktas dvasias, kurių pagalba ateitį galėjo išpranašauti. Todėl ir dabar bijo švilpti, kad velnio neprisišauktų.

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasakojimas apie raganas ir raganius, „žiniais“ vadinamus, kurie švilpdami susišaukdavę piktas dvasias, todėl žinodavę apie ateitį. Gale pridurtas prietaras, kad negalima švilpti trobose, norint velnio neprisišaukti. Užrašyta 32 variantai.