KNYGADVARIS

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Buvo trys seserys, visos siuvėjos. Pirmoji tapo karaliene, antroji – pirma po karalienės, o trečioji – karalienės tarnaite. Karalienė pagimdė du sūnus ir dukterį, kuriuos antroji sesuo įmesdavo į jūrą, o jų veitoje padėjo šunį, katę ir žiurkę. Vaikus išgelbėjo ir užaugino ponas. Vyriausias vaikas susapnavo sapną, kuriame senelis liepė jam eiti ir surasti nelaimės paukštę. Vyriausias vaikas išėjo nelaimės paukštės ieškoti, bet lipdamas į kalną, atsisuko ir pavirto akmeniu. Taip atsitiko ir antrajam broliui. Išėjo nelaimės paukštės ieškoti ir brolių gelbėti sesuo. Ji įlipo į kalną, kalne rado medį, medy – nelaimės paukštę. Sesuo iš upelio pasėmė vandens, apšlakstė akmenis ir atgaivino brolius. Grįžus namo su nelaimės paukščiu, atvažiavo karalius to paukščio pažiūrėti. Karalius pažino savo vaikus, o žmonos seserį, kuri vaikus išmetė, sudegino.