Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=2593 PAVADINIMAS: BsTB 7 157-9 Mitologinė sakmė apie žmogų, kurio dvasia atsiskyrė nuo kūno PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas.
Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Vienas žmogus vis mąstydavo, kaip žmonės miršta, kaip dūšia atsiskiria nuo kūno. Kartą jis pasijuto labai blogai, nuėjo į gryčią ir atsigulė. Paskui atsibudo lyg iš miegų ir pajutęs, kad jokio blogumo lyg nebesą, atsisėdo šalia pečiaus. Tuomet grįžę vaikai ir žmona pradėjo verkti prie lovos, kad numiręs tėvas ir vyras. Vyriškis juos kalbino, bet tie jo negirdėjo. Žmogus nuėjo pas kaimyną, bet ir tas jo negirdėjo. Grįžęs į namus rado visus besiruošiančius laidotuvėms. Po 3 dienų nabašninką išvežė į kapines. Kai tas žmogus pabučiavo grabe gulintįjį, pajuto, kad jis pats grabe besąs. Tuomet atsikėlė ir visi parėjo namo. Taip jis pamatė, kaip dūšia atsiskiria nuo kūno. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS LPK kartotekos duomenimis, šios sakmės apie vėles užrašyta 25 variantai. SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: BsTB 12 150-2 Sakmė „Dūšia“ (BILPK 3506: Apmiręs žmogus) Kitas tos pačios M. Slančiausko iš J. Juco užrašytos sakmės rankraštinis variantas (skirtumai – redakcinio pobūdžio).
INTERNETO NUORODOS: http://www.knygadvaris.lt/?id=106&par=48&lang=lt&Gid=4057 Teksto šaltinis
Atgal |