KNYGADVARIS

Tai 253 tautosakos tekstai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 5. Lietuviškos pasakos, kn. 1. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2001“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 1: Medega lietuviszkai mytologijai. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp., 1898“. Didžiausią rinkinio dalį sudaro pasakos (93 vnt.), sakmės ir padavimai (110 vnt.). Taip pat čia skelbiami pasakojimai (13), tikėjimai (30), užkalbėjimai (4), dainos (2), burtai (1). Tekstai J. Basanavičius sugrupuoti pagal mitologines būtybes – medžiaga apie Dievą ir Velnią, Perkūną, deives, raganas, giltinę, aitvarą ir t.t. Tautosaką užrašė: Jоnas Basanavičius (80 tekstų), Vincas Basanavičius (72 tekstai), Matas Slančiauskas (78 tekstai), Steponas Žiupsnys (9 tekstai), Vincas Vaičaitis (6 tekstai), Petras Kriaučiūnas (tekstai apie ugnį). Tautosakos tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Radvilė Racėnaitė ir dokt. Nijolė Kazlauskienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Senelis parnešė iš girios dvidešimt kiaušinių, senutė išperėjo dvidešimt vaikų. Šie užaugo ir išvyko, o senelis parnešė dar vieną kiaušinį ir senutė išperėjo sūnų. Vaikinas užaugo ir išėjo brolių ieškoti. Eidamas jis sutiko kalbantį arklį, šėrė jam per ausį - iššoko kareiviški drabužiai ir šarvai. Jodamas jis sutiko dvidešimt brolių kareivių. Broliai apsinakvojo pas raganą, kuri turėjo dvidešimt vieną dukrą. Jauniausias brolis paklausė žirgo patarimo ir, kai visi miegojo, ant raganos dukrų galvų uždėjo kareivių kepures - ragana nukirto dukroms galvas. Ragana vijosi sprunkančius kareivius. Mestas kamuolys virto kalnais, šepetys - giria, skarelė - liepsnojančiomis jūromis. Vaikinas nepaklausė žirgo ir pasiėmė deimanto plunksną ir aukso pasagą. Kai visi broliai tarnavo dvare, ponas sužinojo, jog vienas jų turi tokius nepaprastus daiktus ir liepė pristatyti žirgą ir paukštę. Žirgas padėjo vaikinui parnešti ponui žirgą ir paukštę, marių merginą ir jos pamestą žiedą. Kai mergina įsigeidė gyvo ir gydančio vandens, žirgas liepė jį papjauti ir laukti atskrendančio varno su varniukais. Vaikinas pagavo du varniukus, kai varnas parnešė stebuklingo vandens, varniukus paleido. Pateptas gydančiu ir gyvuoju vandenimis žirgas atgijo. Papjautą pono negražų šunį patepė šiais vandenimis - jis atgijo ir tapo gražus. Negražus ponas užsigeidė būti gražus ir liepė jį papjauti, tačiau pono nei gydantis nei gyvasis vanduo neatgaivino - ponas pasileido mielėmis.