KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Pasaka AT 516 [Kaip kareivis Kazimieras padėjo karalaičiui pačią gauti]

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Karalius už gerą tarnybą kareivį Kazimierą pasiliko pas save tarnauti. Kareivis turėjo saugoti karaliaus sūnų, kad šis neitų į uždraustą namą. Kareiviui užmigus, karaliaus sūnus įėjo į namą, kuriame pamatė karalaitės portretą ir panoro ją vesti. Karaliaus sūnus ir kareivis išplaukė karalaitės ieškoti. Plaukdamas laivu kareivis girdėjo trijų varnų pokalbį. Varnos kalbėjo, ką karalaičio tarnas turėtų daryti, kad pavogtų karalaitę, kuri buvo raganos dukra, ir kaip jaunuosius apsaugoti nuo smako. Kazimieras viską darė taip, kaip varnos sakė. Kai kirto smakui galvas, kraujas užtiško karalaitei ant lūpų. Norėdamas, kad niekas nesužinotų, kareivis pradėjo laižyti kraują. Atsibudo karalaitis ir pamanęs, kad kareivis jo žmoną bučiuoja, nuteisė jį ant laužo sudeginti. Kazimieras ant laužo stovėdamas viską papasakojo ir prapuolė, o toje vietoje atsirado akmuo. Kai karalaitis susilaukė pirmojo sūnaus, jam prisisapnavo sapnas, kauriame Kazimieras prašė nužudyti sūnų ir jo krauju patepti tą akmenį. Karalaitis taip ir padarė. Po to Kazimieras paėmė karalaičio sūnaus kūnelį nusinešė į tą vietą, kur jis akmeniu gulėjo, patepė vandeniu iš tos vietos ir vaikelis atgijo.