KNYGADVARIS

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Kareivis tarnavo karaliui raiteliu. Eidamas namo, jis gavo tris rublius, nusipirko arklį, dvi vištas. Girioje raitelis rado tuščią karčemą. Atsigulė jis ant suolo ir užmigo, o prabudęs rado valgyti ir gerti. Vakare į karčemą privažiavo ponų. Žilas senis leido raiteliui likti nakvoti, bet liepė ryte išjoti. Ponai buvo karčemoje, kol sugiedojo gaidys. Ryte pas vyrą atėjo pana, kuri paprašė, kad jis išbūtų dar dvi naktis, nes tai yra užkeiktas dvaras. Jeigu vyras tai padarys, dvaras iškils į viršų ir ji bus jo, o jis - jos. Vyras išbuvo dar vieną naktį, o antrą naktį senis grasino, kad jį pasmaugs. Vyras paprašė, kad šis leistų jam paruošti ir suvalgyti vištas. Velnias puolė vyrą mokyti, kaip vištas pešti, bet jo pirštai buvo per ilgi. Velnias į skylę sienoje įkišo rankas, kad bernas nupjautų pirštus, o šis užkalė rankas ir dar primušė velnią. Velnias sutiko palikti jam dvarą, lobius, o pats gyventi gale lauko erškėtyje. Vyras išvadavo dvarą, vedė tą paną. Vyras medžiojo, o kai prisiartino prie erškėčių, velnias jį sugavo. Vyras paprašė išleisti jį prieš mirtį gražiai apsirengti. Vyras su žmona apgavo velnią - žmonai ant galvos užvertė suknelę ir vedė atbulą, dar pagąsdino. Šis išsigando ir pabėgo.