KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 7 221-b Mitologinė sakmė apie burtus su vargonais, pateptais lavono drebučiais

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Pas žydą tarnavo bernas. Kartą žydai jam liepė nueiti į kapines ir iškasus kunigo lavoną nukirsti jam galvą. Už tai pažadėjo šimtą rublių. Bernas nuėjo pasitarti su kunigu. Tas liepė jam iškasti rabiną, nukirsti jo galvą ir nuskutus ūsus bei barzdą nunešti žydams. Tas taip ir padarė. Tada žydai liepė tą galvą išvirti ir drebučiais ištepti bažnyčios vargonus. Bernas, pasitaręs su kunigu, taip ir padarė. Kitą dieną, kai tik pradėjo groti vargonai, visi miesto žydai pradėjo pjautis tarpusavyje. Niekas negalėjo jų nuraminti. Kai tik vargonai užtildavo, tai ir žydai apsiramindavo. Paskui likę gyvi žydai ėjo prašyti kunigo, kad niekas nebegrotų tais vargonais. Tuos vargonus išmetė, o žydai nupirko geresnius.