Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3328 PAVADINIMAS: BsTB 8 26-7 Pasaka AT 325 [Apie vieną raganių] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Tėvas turėjo sūnų. Ateitį atspėti galintis žmogus pasakė, kad sūnus gali būti tik vagim ir raganiumi. Tėvas su sūnumi išėjo ieškoti tokio mokytojo. Girioje jie priėjo trobą, kurioje senutė pasiūlė mokytis pas jos sūnų. Raganius susilažino su tėvu, kad jeigu tėvas po metų atpažins sūnų, tai mokslai nieko nekainuos, o jeigu nepažins, turės sumokėti pinigus. Tėvas paliko sūnų mokytis. Kai tėvas ėjo pasiimti sūnaus, sutiko senuką, kuris pamokė, kaip atpažinti sūnų. Tėvas paklausė patarimo. Kai jie ėjo keliu, sūnus pasivertė į šunį, kurį tėvas pardavė ponui, tačiau šuo pavirto paukščiu ir išskrido. Tada sūnus pavirto į muškietą, kurią tėvas pardavė ponui, tačiau ši pavirto žalčiu, žvirbliu ir grįžo pas tėvą. Taip sūnus pavirsdavo į daiktus, apgaudinėjo žmones, vogė jų pinigus. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie vieną raganių] [Apie vieną raganių]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 325, Burtininkas ir jo mokinys, [151; 21] Atgal |