Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3333 PAVADINIMAS: BsTB 8 36-12 Pasaka AT 956B [Apie Aleną ir žmogžudžius] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo dukterį Aleną. Tėvai išvažiavo į svečius, duktė liko namie. Alena pasikvietė mergų, viena jų rūsyje pamatė žmogžudį. Šis liepė niekam apie jį nesakyti, nes užmuš. Ši pasakė kitoms mergoms, jos išėjo namo. Alena liko viena. Žmogžudys išlindo iš rūsio, o kai išėjo į lauką, mergina užstūmė duris. Vyras išmušė langą ir kišo galvą į vidų, kai Alena ją nukirto. Galvą ji aprišo skarele, o kūną sukapojo ir sudėjo į maišus. Atvažiavo daugiau žmogžudžių. Mergina, apsimetusi žmogžudžiu, jiems padavė neva du maišus pinigų ir puodą su sviestu. Žmogžudžiai suprato, kas atsitiko. Mergina atsitikimą papasakojo tėvams. Po kelių dienų atvažiavo pas merginą jaunikiai. Alena suprato, kad tai žmogžudžiai, bet tėvai jos neklausė ir sutuokė. Po vestuvių jie išsivežė merginą. Naktį Alena pabėgo, o žmogžudžiai nusivijo ją. Mergina pasislėpė ąžuole, vėliau ją paslėpė žmogus, važiavęs pilnu vežimu geldų. Žmogžudžiai jos nerado. Mergina grįžo namo, papasakojo tėvui. Šis nuėjo į kareivines ir paprašė keliolikos ginkluotų kareivių. Kai žmogžudžiai atvažiavo pas Aleną, kareiviai juos suėmė ir pasodino. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie Aleną ir žmogžudžius] [Apie Aleną ir žmogžudžius]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 956 B, Drąsi mergina ir plėšikai, [125; 80] Atgal |