Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3338 PAVADINIMAS: BsTB 8 46-17 Pasaka AT 333B [Apie kupčiaus dukterį, raganą ir karalių] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Pirklys su žmona turėjo dukrą Uršulę. Motina, prieš mirdama, palaimino mergaitę ir davė jai lėlę, kurios ši galės klausti patarimo. Tėvas vedė našlę su dviem dukterimis, kuri podukrai buvo labai negera. Pirklys išvažiavo į kitą karalystę, o jo pati persikėlė į namą prie girios, kurioje gyveno ragana. Ši ėsdavo žmones. Pamotė vis siųsdavo podukrą į girią, bet lėlė ją išgelbėdavo. Vieną vakarą pamotė davė merginoms darbo ir užgesino ugnį, tik žvakę paliko, kurią dukra tyčia užgesino. Išsiuntė Uršulę pas raganą ugnies. Ragana liepė mergaitei pas ją likti dirbti, tada ugnies duos. Lėlė padėjo merginai nudirbti darbus. Kai ragana paklausė, kas jai padėjo, ši atsakė, kad motinos palaiminimas. Ragana pasakė, kad jai palaimintų nereikia ir davė žmogaus galvą su ugnimi. Kai mergina įnešė galvą į namus, ugnis sudegino pamotę ir dukras. Uršulė nuėjo į miestą, apsigyveno pas moteriškę, kurios paprašė nupirkti linų. Mergina juos suverpė, išaudė audeklą, kurį davė moteriai parduoti, o ši nuėjo pas karalių ir jį padovanojo. Karalius nerado siuvėjo, kuris iš tokio audeklo pasiūtų marškinius, tai mergina juos pasiuvo. Karalius pakvietė merginą ateiti. Jie susituokė, tėvas ir moteris apsigyveno dvare, o lėlę mergina nešiojosi iki mirties. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie kupčiaus dukterį, raganą ir karalių] [Apie kupčiaus dukterį, raganą ir karalių]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 333 B, Žmogėdra teta, [3] Atgal |