Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3347 PAVADINIMAS: BsTB 8 68-26 Pasaka AT 551 [Apie karaliūną ir užkeiktą karalaitę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius, turėjęs tris sūnus, sunkiai apsirgo. Senukas sūnums pasakė, kad gyvasis vanduo išgelbėtų jų tėvą. Vyriausias sūnus išjojo vandens, bet netinkamai elgėsio su raganiumi - šis jį paklaidino pelkėje. Antrasis sūnus irgi netinkamai pasielgė su raganiumi, šis abu brolius uždarė į rūsį. Jauniausias sūnus raganiui pasakė apie tėvo ligą, o šis pamokė, kaip gauti vandens. Tik turi jis iš rūmų išeiti prieš 12 valandą. Rūmuose sūnus rado kardą, pusę kepalo duonos ir karalaitę. Ji pasakė, kad vyras išgelbėjo dvarą ir jie po metų susituoks, davė žiedą. Sūnus užmigo ir vos nepramiegojo nustatyto laiko. Raganius jam paaiškino, kad kardu galima visus nugalėti, o duona daugelį papenėti. Vyras paprašė, kad paleistų brolius, visi jojo namo. Sūnus padėjo vienos žemės karaliui apsiginti nuo priešo ir bado. Kai broliai apsistojo nakvynei, vyresnieji atėmė iš jaunėlio gyvąjį vandenį. Tėvas paprašė medžiotojo, kad nužudytų jauniausią sūnų, bet šis paleido jį. Išgelbėtas karalius atsiuntė tris vežimus aukso ir padėkos raštą. Tėvas norėjo surasti sūnų. Užkeikto dvaro karalaitė liepė nutiesti prieš dvarą aukso kelią. Tik jauniausias sūnus galėjo tuo keliu pas ją nujoti, jie iškėlė vestuves. Jaunieji nukeliavo pas karalių, sūnus viską papasakojo, o broliai pabėgo. TURINYS: Rankraštinė versija [Apie karaliūną ir užkeiktą karalaitę] [Apie karaliūną ir užkeiktą karalaitę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 551, Gydantis vanduo, [21; 6] Atgal |