Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3351 PAVADINIMAS: BsTB 8 75-29 Pasaka AT 780 [Apie tris dukteris] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ūkininkas su žmona turėjo tris dukras. Tėvas važiavo į miestą parduoti šieno. Merginos paprašė dovanų: viena - karolių, antra - žiedo, trečia - dubens ir obuolio jame paritinėti. Jauniausia dukra ritinėjo obuolį ir matė miestus, laukus, girias, kalnus ir kt. Seserys pavydėjo ir norėjo dubenį mainyti, tačiau mergina nesutiko. Kartą jos pakvietė jaunėlę į girią žemuogių rinkti. Piktos seserys rado lazdą, užmušė merginą ir užkasė ją po beržu, o tėvui pasakė, kad ši atsiskyrė ir pradingo. Piemuo girioje po beržu pamatė žydintį lelijų krūmą, kurio viduryje buvo storas stiebas. Iš jo piemuo padarė dūdelę, iš kurios sklido balsas, sakantis, kas seserys užmušė ir užkasė po beržu. Tėvas atkasė merginos kūną. Balsas iš dūdelės pasakė, kad kūną galima atgaivinti vandeniu iš karaliaus šulinio. Tėvas viską papasakojo karaliui. Kai tėvas pašlakstė merginą vandeniu, ji atgijo. Kai mergina su tėvu nuėjo pas karalių, parodė dubenį su obuoliu ir ką jie gali, šis vedė ją. TURINYS: [Apie tris dukteris] Rankraštinė versija [Apie tris dukteris]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 780, Dainuojantys kaulai, [133; 5] Atgal |