Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3362 PAVADINIMAS: BsTB 8 92-40 Pasaka AT 451 [Apie karalių našlį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Mirė karaliaus žmona, liko šeši sūnūs ir dukra. Karalius pasiklydo girioje. Ragana sutiko parodyti kelią, jeigu ves jos dukrą. Vaikų motina girioje buvo pastačiusi rūmus. Mirdama moteris padavė karaliui kamuoliuką, kuris nuves į rūmus. Ten karalius nugabeno vaikus. Tėvas lankydavo vaikus, nešdavo jiems marškinius. Kai ragana sužinojo apie vaikus, pasiuvo šilkinius marškinius ir nuėjo pas juos. Sūnūs apsivilko marškinius ir virto gulbėmis. Sutemus atskrido broliai ir pasakė, kad jeigu sesuo tris metus su niekuo nekalbės, nesijuoks ir nupins iš lelijų lapų marškinius, tai jie atvirs žmonėmis. Mergina išėjo į girią, įlipo į medį. Ten ją rado karalius, kuris parsivežė į dvarą. Jie susituokė. Karalius turėjo pamotę, kuri pavogė du vaikus ir apkaltino karalienę juos suėdus. Karalius liepė sudeginti žmoną. Tuo metu baigėsi trys metai. Mergina pamatė, kad atlekia gulbės, užmetė ant jų marškinius - broliai virto žmonėmis. Kai žmona viską papasakojo vyrui, šis liepė sudeginti savo pamotę. Kai nuvažiavo į merginos tėvo namus, su jaučiais sudraskė jos ir brolių pamotę. TURINYS: [Apie karalių našlį] Rankraštinė versija [Apie karalių našlį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 451, Brolių ieškanti sesuo, [122; 11] Atgal |