Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3363 PAVADINIMAS: BsTB 8 95-41 Pasaka AT 554 [Apie tris melnyko sūnus ir užkeiktą karalystę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Malūnininkas turėjo du išmintingus sūnus, o trečią - paiką Joną. Broliai išėjo į pasaulį. Kai vyresnieji broliai norėjo išardyti skruzdėlyną, nušauti antis ir išdraskyti bičių lizdą, Jonas neleido. Priėjo jie seną dvarą, o kieme rado nematytų daiktų: akmens arklius, šunis. Už vienų durų broliai pamatė senelį, kuris įleido juos į vidų. Kitą rytą senukas parodė broliams lenteles su užrašais. Vienoje lentelėje buvo parašyta, kad jeigu kas surinks girioje išbertus karoliukus kol patekės saulė, tai panaikins dvaro prakeikimą, o jeigu jų nesurinks, tai pavirs akmeniu. Kitoje lentelėje parašyta, kad ežere yra nuskandintas raktas, kurį reikia išimti, o trečioje - kad reikia atspėti, kuri iš trijų miegančių karalaičių yra jauniausia. Vyresnieji broliai išėjo rinkti karolių ir jų nesurinko - pavirto akmenimis. Jonui karolius surinko išgelbėtos skruzdėlės, raktą iš ežero dugno ištraukė išgelbėtos antys, o jauniausią karalaitę atspėjo išgelbėtų bičių motina. Kai visos užduotys buvo įvykdytos, karalaitės prabudo, akmenys atvirto į žmones ir gyvulius. Jonas vedė jauniausią karalaitę ir liko karaliumi, kiti broliai vedė kitas karalaites ir buvo Jono pavaldiniai. Broliai atsivežė tėvą. TURINYS: [Apie tris melnyko sūnus ir užkeiktą karalystę] Rankraštinė versija [Apie tris melnyko sūnus ir užkeiktą karalystę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 554, Dėkingi gyvūnai, [92; 25] Atgal |