Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3410 PAVADINIMAS: BsTB 8 149-86 Pasaka AT 409B+302 [Apie Joną karaliūną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius su karaliene susilaukė sūnaus - Jono karaliūno. Jis išjojo ieškoti nepaprastos nuotakos. Jonas sutiko senuką, kuris pasiūlė jam paimti karžygišką arklį. Vaikinas prijojo dvarą, tačiau jo šeimininkė nežinojo, kur rasti nuotaką ir pasiūlė joti pas savo vyresnę seserį, o ši - pas vyriausią seserį. Ji sušaukė žuvis ir kirmėles, žvėris, paukščius, tačiau niekas nematė tokios mergos. Tik paukštis Mogolius buvo ją matęs ir nunešė ten Joną. Jonas ir pana susitiko bažnyčioje. Kai jie iš ten išėjo, karžygiai pasijuokė iš Jono. Šis pamojo ranka - vyrai pradingo. Nemarus karalius pagrobė mergą ir nusinešė į savo karalystę. Jonas liepė panai paklausti, kur yra nemaraus karaliaus mirtis. Šis sakė, kad mirtis yra šluotoje, kelme, bet paskui išsidavė, kad ji yra kiaušinyje, šis - antyje, ji - karvėje, kuri plaukioja mariose. Karalaitis išėjo karvės ieškoti. Sutiko erelį, mešką, lydeką, kuriuos norėjo nužudyti, bet paliko gyvus. Karvę sudraskė meška, antį pagavo erelis, kiaušinį iš marių išnešė lydeka. Jonas kiaušinį sutrynė, nemarus karalius mirė. Jonas su pana grįžo pas tėvus ir iškėlė vestuves. TURINYS: [Apie Joną karaliūną] Rankraštinė versija [Apie Joną karaliūną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 302, Slibino mirtis kiaušinyje, [17; 133] Atgal |