Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3517 PAVADINIMAS: BsTB 8 187-118 Pasaka AT 562 [Apie žalnierių ir raganą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Kareivis po daug metų tarnavimo ėjo namo. Girioje jis sutiko raganą. Ši pasiūlė kareiviui pinigų, jeigu jis įlips į storą medį, kurio vidurys tuščias, įlįs į skylę ir paims iš ten titnagą ir skiltuvą. Kareivis paklausė raganos, ką ji veiks su skiltuvu. Ši pasakė, kad kai skiltuvu suduodi per titnagą, atbėga juodas šuo, kuris išpildo visus norus. Vyras pašaukė šunį ir liepė sudraskyti raganą. Šuo sudraskė. Šuo kareiviui nešiodavo maisto ir gėrimų, kol vieną dieną šis liepė šuniui atnešti karaliaus dukrą. Dvariškiai ėmė kažką įtarinėti, todėl pririšo jai prie kojos siūlų kamuolį ir atsekė kareivį. Karalius liepė pakarti kareivį. Prieš mirtį kareivis paprašė leisti parūkyti, pašaukė šunį ir liepė visus sudraskyti, palikti tik karalių. Karalius pasiūlė jam būti jo žentu. Kareivis vedė karaliaus dukrą. TURINYS: [Apie žalnierių ir raganą] Rankraštinė versija [Apie žalnierių ir raganą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 562, Dvasia mėlynoje šviesoje, [38; 1] Atgal |