Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3563 PAVADINIMAS: BsTB 8 205-135 Pasaka AT 554 [Apie vandraunyką, peles ir bites] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Buvo turtingas žmogus. Jis turėjo sūnų, kuris bičiuliavosi su ponais. Šie iš jo juokėsi, kad jis prasčiokas. Vaikinas išėjo į pasaulį. Jis pamatė dvi bites smaugiantis. Kai jis prikišo prie jų lazdelę, viena bitė nulėkė į vieną pusę, kita - į kitą. Vaikinas pamatė dvi peles pešantis, perskyrė jas. Kai jis priėjo dvarą, paprašė leisti ten pernakvoti. Ponas liepė vaikinui per naktį pastatyti bažnyčią ir perspėjo, kad jeigu šios užduoties neatliks, jam nukirs galvą. Bitės pastatė bažnyčią. Kitą naktį ponas liepė jam javus iškulti ir vėl pagrasino mirtimi. Pelės iškūlė javus. Ponas liepė javus sumalti, miltus supilti į aruodus ir pasakė, kad tada vaikinas galės būti jo žentu. Pelės padarė visus darbus. Ponas leido vaikinui pasirikti vieną iš savo trijų dukterų. Vaikinas pasakė, kad nori aplankyti tėvus. Jis daugiau nėjo klajoti. TURINYS: [Apie vandraunyką, peles ir bites] Rankraštinė versija [Apie vandraunyką, peles ir bites]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 554, Dėkingi gyvūnai, [92; 25] Atgal |