Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3657 PAVADINIMAS: BsTB 8 234-157 Pasaka AT 1610 [Apie žmogų, žydą ir kareivį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Buvo puskvailis (puspaikis) žmogus. Jis turėjo karvę, kurią pardavė. Kai vyras ėjo namo, jam pasirodė, kad varlės sako, jog jis gavo mažiau pinigų nei iš tikrujų, tai jis įmetė pinigus į vandenį, kad šios suskaičiuotų. Vyras papjovė karvę, vežė mėsą parduoti. Paskui jį bėgo šunys ir lojo. Kvailys atidavė mėsą šunims, paskui atėjo pas šuns šeimininką pasiimti pinigų. Mėsininkas išvarė jį. Vyras nuėjo pasiskųsti karaliui. Jo duktė niekada nesijuokė, o kvailys prajuokino merginą. Karalius liepė jam vesti karalaitę, tačiau vyras jau buvo vedęs. Karalius supyko ir liepė ateiti jam po trijų dienų pasiimti penkis šimtus dolerių užmokestį (gausi nagrados). Karaliaus sargas įkalbėjo vyrą pasidalinti pinigus, o žydas - apmainyti į smulkesnius. Vyras karaliui paaiškino, kad pinigai turi atitekti tik žydui. Karalius liepė duoti sargui ir žydui rykščių, o žmogui davė žadėtus pinigus. TURINYS: [Apie žmogų, žydą ir kareivį] Rankraštinė versija [Apie žmogų, žydą ir kareivį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1610, Pasidalintos dovanos, [27; 10] Atgal |