Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3716 PAVADINIMAS: BsTB 8 242-162 Pasaka AT 451 [Apie dvylika brolių ir vieną seselę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Gyveno karalius su žmona, turėjo dvylika sūnų. Karalius pasakė žmonai, kad jeigu tryliktas vaikas bus mergaitė, lieps užmušti sūnus. Karalienė papasakojo jauniausiam sūnui. Broliai išėjo į girią ir laukė su motina sutarto ženklo, iš kurio sužinos, ar gimė mergaitė, ar berniukas. Jauniausias sūnus pamatė ženklą - gimė mergaitė. Girioje broliai rado namelį, kuriame apsigyveno. Duktė skalbė žlugtą, kai pamatė dvylika marškinių. Motina papasakojo dukrai apie brolius. Mergina surado brolius, liko pas juos. Mergina prie namelio rado dvylika lelijų, kurias nuskynė. Kai broliai paėmė po gėlę, virto varnais. Mergina sutiko moterį, kuri pasakė, kad ji gali išgelbėti brolius, jei septynis metus nekalbės. Girioje karaliūnas pamatė merginą, parsivežė ją namo, vedė. Pamotė kalbėjo karaliui, kad jo žmonos nešvari sąžinė, nes ji nesijuokia, šis nusprendė sudeginti ją. Atlėkė dvylika varnų, pavirto žmonėmis. Karalius atsiprašė žmonos, o pamotę atidavė žvėrims. TURINYS: [Apie dvylika brolių ir vieną seselę] Rankraštinė versija [Apie dvylika brolių ir vieną seselę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 451, Brolių ieškanti sesuo, [122; 11] Atgal |