Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3746 PAVADINIMAS: BsTB 8 262-170 Pasaka AT 1640 [Kaip vienas kriaučius liko karaliaus žentu] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Siuvėjas nusipirko iš moters virtų slyvų, prie kurių sulėkė musės. Jis užmušė su audinio skiaute (skuduru) septynias muses. Siuvėjas pasiuvo diržą, ant kurio išsiuvinėjo, kad vienu kirčiu nukerta septynias galvas. Karalius panoro, jog siuvėjas eitų pas jį tarnauti. Po kiek laiko karalius sugalvojo išvaryti jį, tačiau bijojo, todėl pasakė, kad girioje gyvena du milžinai, kuriuos siuvėjas turi užmuši. Jeigu jis tai padarys, bus karaliaus žentas ir gaus pusę karalystės. Siuvėjas supykdė milžinus - šie mušėsi tol, kol pavargo. Vyras nukirto jiems galvas. Karalius liepė išpildyti dar vieną įsakymą - užmušti vienaragį. Žvėris norėjo nudurti siuvėją, bet ragas įsmigo į medžio kamieną. Vyras sukapojo jį. Sugrįžęs siuvėjas vedė karaliaus dukrą ir gavo pusę karalystės. TURINYS: [Kaip vienas kriaučius liko karaliaus žentu] Rankraštinė versija [Kaip vienas kriaučius liko karaliaus žentu]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40] Atgal |