Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3750 PAVADINIMAS: BsTB 8 167-172 Pasaka AT 480 [Apie auksuotą ir smaluotą mergas] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Vyras su žmona turėjo dukrą. Po žmonos mirties vyras vedė moterį su dukra. Pamotė nemylėjo podukros, vertė ją sunkiai dirbti. Mergina sukruvino verpimo ratelį (vindą), o kai norėjo nuplauti jį šulinyje, netyčia įmetė. Mergaitė bandė išimti jį, bet įkrito į šulinį. Ji pabudo pievoje. Kai mergaitė ėjo taku, pamatė krosnį su iškepta duona. Duona paprašė, kad ją išimtų - ji išėmė. Obelis paprašė, kad ją nukrėstų - mergaitė nukrėtė. Ji priėjo trobelę, kurioje gyveno moteris (boba) su dideliais dantimis. Mergaitė liko tarnauti jai. Kai mergaitė panoro grįžti namo, moteris ją apdovanojo auksu. Pamotė, pamačiusi apdovanotą - auksinę podukrą, nusiuntė savo dukrą verpti prie šulinio. Mergaitė tyčia įmetė ratelį ir šoko į šulinį. Ji neištraukė duonos iš krosnies, nenukratė obels, blogai tarnavo moteriai. Kai mergaitė norėjo išeiti, moteris ją, neva, apdovanojo - apliejo smala, kuri nenusiplovė (nenuėjo). Auksinę mergaitę vedė karaliūnas, o smaluota turėjo slėptis nuo žmonių. TURINYS: [Apie auksuotą ir smaluotą mergas] Rankraštinė versija [Apie auksuotą ir smaluotą mergas]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 480, Gera ir bloga mergaitė, [347; 6] Atgal |