Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3753 PAVADINIMAS: BsTB 8 272-176 Pasaka AT 780 [Apie du brolius] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalystėje apsigyveno šernas. Karalius išleido įsakymą: kas užmuš šerną, tam jis atiduos savo dukterį. Išgirdo apie įsakymą du broliai: vyresnysis buvo piktas ir pavydus, jaunesnysis - teisingas ir geros širdies. Kai jie nuėjo pas karalių ir pasakė, kad nori nužudyti šerną, šis jiems patarė eiti po vieną. Jaunesnis brolis sutiko senuką. Šis davė jam iešmą, kuriuo galima nudurti šerną. Vyras nudūrė šerną ir nešėsi. Kitoj girios pusėje pas vieną žmogų jis rado besilinksminantį brolį. Vakare abu broliai išėjo, o kai priėjo tiltą, vyresnis brolis užmušė jaunesnį ir užkasė po tiltu. Jis nunešė šerną karaliui ir vedė karalaitę. Piemuo ganė prie tilto. Jis pamatė kaulą, iš kurio pasidarė dūdelę. Kai dūdelę pridėjo prie lūpų, ši atskleidė, kaip nužudytas brolis, apgautas karalius. Piemuo pranešė karaliui. Po tiltu buvo rasti brolio kaulai. Karalius įkišo žentą į maišą ir paskandino. TURINYS: [Apie du brolius] Rankraštinė versija [Apie du brolius]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 780, Dainuojantys kaulai, [133; 5] Atgal |