Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3764 PAVADINIMAS: BsTB 8 291-185 Pasaka AT 720 [Apie močeką ir paukštę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Vyras su žmona neturėjo vaikų. Moteris, stovėdama po medžiu, įsipjovė pirštą. Kai ji pamatė kraujo lašą, pasakė, kad susilauktų sūnaus. Pagimdžiusi sūnų, moteris numirė. Ją palaidojo po medžiu. Su kita žmona vyras susilaukė mergaitės. Pamotė neapkentė posūnio - su skrynios dangčiu nurėžė vaikui galvą. Posūnio nužudymu pamotė apkaltino dukrą. Moteris išvirė iš posūnio košę, kurią suvalgė tėvas. Kaulus jis numetė po stalu. Mergaitė juos surinko ir padėjo po medžiu. Išlėkė paukštis ir pradėjo giedoti. Paukštis nulėkė pas auksakalį, jam pagiedojo už aukso grandinėlę. Kurpiui jis pagiedojo už kurpes, o malūnininkui - už girnų akmenį. Kai tėvas išėjo paklausyti paukščio giesmės, šis numetė jam grandinėlę, seseriai numetė kurpes, o ant pamotės užmetė girnų akmenį. Paukštis pavirto žmogumi. TURINYS: [Apie močeką ir paukštę] Rankraštinė versija [Apie močeką ir paukštę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 720, Paukštis – nužudytas berniukas, [31; 1] Atgal |