Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3774 PAVADINIMAS: BsTB 8 309-193 Pasaka AT 327B [Apie raganą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ragana turėjo dukrą. Ji gaudydavo, maitindavo, pjaudavo ir ėsdavo jaunus vyrus ir merginas. Ragana pagavo Joną ir Oną. Mergina turėjo gražią prijuostę. Kai raganos duktė paprašė mamos tokios prijuostės, ši pasakė, kad šiąnakt merginai nukirs galvą. Tegul ji gula iš krašto, o raganos duktė - prie sienos. Mergina girdėjo pokalbį. Kai raganos duktė užmigo, Ona paslinko ją prie krašto. Ragana nukirto dukrai galvą. Mergina paėmė raganystės tabakinę, prikėlė Joną ir pabėgo. Ragana apsiavė ypatingas kurpes ir puolė vytis. Kai Ona pamatė, kad ragana netoli, Joną pavertė ežeru, o pati virto antimi. Ragana nieko negalėjo padaryti ir parėjo namo. Jonas ir Ona atsivertė ir bėgo toliau. Kai ragana vėl priartėjo prie jaunuolių, merginą vaikiną pavertė muzikantu, o pati virto erškėčių krūmu. Ragana įlipo į krūmą, muzikantas pradėjo groti, ragana - šokti. Ji susidraskė ir krito negyva. Jaunuoliai grįžo pas Jono tėvus ir susituokė. TURINYS: [Apie raganą] Rankraštinė versija [Apie raganą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 327 B, Nykštukas ir žmogėdra, [33; 45] Atgal |