Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3777 PAVADINIMAS: BsTB 8 318-196 Pasaka AT 1535 [Apie vieną išmintingą bobą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Kaime gyveno turtingi ūkininkai ir vargšas žmogus. Moteris liepė vyrui išdrožti iš medžio veršiuką, kurį davė kerdžiui nunešti į ganyklą. Vakare jis paliko gyvulį laukuose. Kai moteris su kerdžiumi nuėjo paimti veršiuko, jo jau nebuvo. Moteris padavė kerdžių į teismą - šis prisakė vyrui atiduoti savo karvę. Moteris papjovė karvę, odą nešė į miestą parduoti. Pakeliui ji rado varniuką, negalintį skristi, ir pasiėmė. Moteris apsinakvojo pas malūnininką. Malūnininko žmona ją paguldė kamaroje. Pas moterį atėjo burmistras. Ji padėjo ant stalo vaišes, abu vaišinosi. Grįžo malūnininkas, žmona svečią paslėpė spintoje, suslėpė maistą. Vyras pakvietė prie stalo ir atėjusią viešnią. Moteris pasakė, kad turima oda - jos pasakytojas. Ji sudavė varniukui - tas kranktelėjo. Vyras klausė, ką jis sako. Moteris išdavė kur paslėptos vaišės, slepiasi burmistras. Vyras nupirko varniuką, moteris su pinigais grįžo namo, pasistatė namus. TURINYS: [Apie vieną išmintingą bobą] Rankraštinė versija [Apie vieną išmintingą bobą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] Atgal |