Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3778 PAVADINIMAS: BsTB 8 323-198 Pasaka AT 402 [Apie karaliaus sūnų ir rupūžę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo tris sūnus. Jis nežinojo, kuriam palikti karalystę, todėl išsiuntė juos į pasaulį: kas parneš gražiausią užtiesalą (divoną), galės valdyti. Karalius papūtė tris plunksnas. Jauniausias sūnus nuėjo į vietą, kur nukrito jo plunksna. Ten jis rado duris į žemę ir laiptus. Nusileidęs žemyn, vaikinas pamatė daug rupūžių. Jis paprašė ir gavo gražiausią užtiesalą. Broliai nesutiko su tėvo duotu žodžiu ir pasiūlė išpildyti dar vieną jo įsakymą. Karalius išsiuntė sūnus parnešti gražiausią žiedą. Jaunėliui rupūžė davė gražiausią žiedą. Broliai vėl nesutiko su tėvo sprendimu. Jie išėjo parsivežti gražiausią mergą. Jaunėlis paprašė rupūžės padėti. Ši davė jam išgraužtą griežtį, šešias peles ir mažą rupūžę. Kai jis išlipo į viršų, griežtis virto karieta, pelės - arkliais, o rupūžė - pana. Tėvas jauniausią sūnų paskyrė įpėdiniu, o brolius išvarė. Karalaitis išlaisvino rupūžes - prakeiktą karalienę su dukromis. TURINYS: [Apie karaliaus sūnų ir rupūžę] Rankraštinė versija [Apie karaliaus sūnų ir rupūžę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 402, Varlė (pelė) nuotaka, [109; 7] Atgal |