Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3787 PAVADINIMAS: BsTB 8 336-205 Pasaka AT 1164 [Apie žmogų ir velnią] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Mirė vyro žmona. Jis vedė kitą, su kuria nesutarė. Vyras išėjo į girią uogauti. Jis pamatė serbentų krūmą prie duobės. Kai žmona pamatė krūmą, tuoj puolė prie uogų - nugarmėjo į bedugnę. Po trijų dienų vyras, pasiėmęs virvę, nuėjo ištraukti žmoną, tačiau ištraukė velnią, kuris klausė vyrą, kaip jis galėjo su tokia moterimi gyventi. Velnias pažadėjo sumokėti už tokį gerą darbą: jis įlįs į žmogų - šis pradės kvailioti, tada vyras galės išgydyti ir gaus pinigų. Velnias nusprendė įlįsti į pirklio dukrą ir uždraudė vyrui gydyti ją. Pirklys pagrasino vyrui mirtimi, šis sutiko. Vyras, atėjęs pas pirklį, tarnams liepė šaukti, kad ateina bjaurioji moteris. Išsigandęs velnias nulėkė atgal į duobę. Pirklys vyrui dovanojo pusę turto. TURINYS: [Apie žmogų ir velnią] Rankraštinė versija [Apie žmogų ir velnią]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1164, Velnias ir pikta moteris, [42; 4] Atgal |