Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3788 PAVADINIMAS: BsTB 8 338-206 Pasaka AT 531 [Apie kriaučių Vališką ir muzikantą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Deivoniškių kaime ūkininko Serelio pirtyje gyveno siuvėjas Vališka. Jis buvo muzikantas ir raganius. Vališka turėjo sūnų, kuris panoro eiti į pasaulį. Tėvas davė vaikui aukso obuolį ir išleido. Kai obuolys nukrito ant žemės, virto kumeliu. Jodamas vaikinas rado aukso plunksną. Kumelys perspėjo jį, kad neimtų, bet šis nepaklausė. Jaunuolis prijojo dvarą, kuriame gyveno kunigaikštis, ir pasiprašė tarnauti. Ponas paskyrė jį namų tarnu (lakojum). Vaikinas turėjo valyti pono drabužius. Kad geriau matytų valydamas, jis pasišviesdavo aukso plunksna. Tarnai apskundė vaikiną ponui, pasakė, kad jis žino, kur yra paukštė. Šis liepė jaunuoliui pagauti paukštę ir pagrasino mirtimi. Kumelys pamokė jaunuolį, ką reikia daryti. Vaikinas parnešė ponui paukštę. Tarnai pasakė ponui, kad vaikinas žino, kur yra labai graži merga. Ponas liepė jaunuoliui parvežti mergą, pagrasino mirtimi. Kumelys pasakė vaikinui, kaip elgtis. Kai šis vežė mergą, ji mariose paskandino žiedą. Pana pasakė ponui, kad tarnas turi atvežti žiedą. Ponas vėl pagrasino vaikinui mirtimi. Kumelys pamokė, ką daryti - šis parvežė žiedą. Pana ponui pasakė, kad tekės už jo, jei jaunuoliui nukirs galvą. Kumelys papūtė - vaikinas atgijo ir tapo dar gražesnis. Pana pasiūlė ir ponui nukirsti galvą. Ponas mirė. Vaikinas vedė mergą ir liko gyventi dvare. TURINYS: [Apie kriaučių Vališką ir muzikantą] Rankraštinė versija [Apie kriaučių Vališką ir muzikantą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 531, Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis), [140; 60] Atgal |