Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3792 PAVADINIMAS: BsTB 8 352-211 Pasaka AT 313H* [Apie raganą ir podukrą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Vyras su vžmona turėjo dukrą. Mirus žmonai, vyras vedė antrą kartą. Pamotė nekentė podukros. Kai tėvas išvažiavo, pamotė išsiuntė podukrą pas savo seserį parnešti adatą ir siūlų. Mergaitė nuėjo pas tetą ir papasakojo, kur ją pamotė išsiuntė. Ši pamokė mergaitę vartams sutepti paimti aliejaus, šunims, kad būtų ramūs - duonos, katinui, kad akių neišluptų - mėsos, tarnaitei, kad tylėtų - skarelę (skepetą). Raganos troboje mergaitė pamatė verpiančią šeimininkę ir paprašė, ko atėjusi. Ši tarnaitei pasakė, kad eina kūrenti pirtį, šildyti katilą vandens ir darys iš mergaitės pusryčius. Raganai išėjus, mergaitė išdalino atsineštus daiktus. Katinas prisakė viešniai paimti nuo stalo rankšluostį, šukas ir pamokė, ką su jais daryti. Kai mergina išgirdo, kad atsiveja ragana, metė rankšluostį - pasidarė upė. Ragana atsivedė bulius, kurie išgėrė upę. Mergina vėl išgirdo bėgančią raganą. Metė šukas - pasidarė giria. Ragana graužė medžius, bet išgraužti negalėjo ir liko. Mergaitė tėvui papasakojo, kur buvo. Tėvas išvarė žmoną ir liko su dukra. TURINYS: [Apie raganą ir podukrą] Rankraštinė versija [Apie raganą ir podukrą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 H*, Bėgimas nuo raganos, [48; 9] Atgal |