Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3800 PAVADINIMAS: BsTB 8 365-218 Pasaka AT 401A+518 [Apie vieną kupčių ir juodąjį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Turtingas pirklys turėjo sūnų ir dukrą. Vyras nusipirko brangių daiktų, sukrovė juos į du laivus, kurie nuskendo. Pirklys sutiko juodą žmogų. Šis pasakė, kad pinigų vyras turės tiek, kiek norės, jeigu sutiks atiduoti tą, kurį grįžęs sutiks pirmą. Tėvas sutiko sūnų. Juodas žmogus paėmė vaikiną, nunešė į laivą - laivas apsivertė. Tėvas pagalvojo, kad sūnus prigėrė. Laivas atsivertė, pirklio sūnus nuėjo į dvarą, kur rado žaltį - užkeiktą karalaitę. Jis iškentė tris naktis su dvasiomis - žaltys atvirto mergina. Vaikinas ir karalaitė susituokė, susilaukė sūnaus. Vyras panoro pamatyti tėvą. Karalienė jam davė žiedą, kuris žmogų perkelia į kitą vietą, tik uždraudė pašaukti pas tėvą ją ir vaiką. Vyras nepaklausė, žmona, užsimovusi žiedą, su vaiku grįžo į savo žemę. Karalius išėjo pas žmoną. Vyras priėjo kalną ir tris milžinus, kurie norėjo pasidalinti kardą, visiems nukertantį galvas, apsiaustą (žiponą), kuriuo apsisupus niekas nemato, ir aulinius batus (čebatus), su kuriais vienas žengtas žingsnis - šimtas mylių. Vyras paėmė visus daiktus ir pabėgo. Nuėjęs į dvarą, karalius sužinojo, kad jo žmona ruošiasi tekėti antrą kartą. Vyras kardu nukirto visiems galvas ir vedė kitą moterį. TURINYS: [Apie vieną kupčių ir juodąjį] Rankraštinė versija [Apie vieną kupčių ir juodąjį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 401 A, Užburtos karalaitės ir jų pilys, [43; 95] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 518, Ginčas dėl stebuklingų daiktų [pagalbinis kt. pasakų el.], [5; pagalbinis elementas] Atgal |