Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3806 PAVADINIMAS: BsTB 8 380-225 Pasaka AT 1384+1540 [Apie vieną žmogų ir jo pačią] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Žmogus turėjo žmoną ir tris karves. Vyras, išeidamas, pasakė žmonai, kad neparduotų karvių pigiau nei už du šimtus dolerių. Pirkėjas pasakė moteriai, kad pinigus paliko namie, tai išsiveda dvi karves, o trečią palieka kaip užstatą. Kai grįžęs vyras sužinojo apie karvių pardavimą, išėjo ieškoti kvailesnių už savo žmoną. Vyras nuėjo ant kelio. Kai pamatė atvažiuojančią moterį, pradėjo šokinėti. Moteris paklausė, kas jis toks ir kodėl taip elgiasi. Vyras paaiškino, kad iškrito iš dangaus. Moteris paklausė, ar jis pažįsta jos vyrą. Žmogus pasakė, kad jis gano avis. Moteris paprašė nunešti vyrui drabužius. Žmogus pasakė, kad geriau būtų nunešti pinigus. Ji davė pinigus. Kai moteris pasakė sūnui, kaip tėvas gano avis, šis pasiūlė pasivyti žmogų ir duoti arklį, kad perduotų. Vaikinas davė žmogui arklį. Žmogus grįžo namo su arkliu ir pinigais, o žmonai pasakė, kad rado du kvailesnius už ją. TURINYS: [Apie vieną žmogų ir jo pačią] Rankraštinė versija [Apie vieną žmogų ir jo pačią]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1384, Vyras ieško kvailesnių už savo žmoną, [0; 108] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1540, Svečias iš dangaus, [59; 89] Atgal |