Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3808 PAVADINIMAS: BsTB 8 384-227 Mitologinė sakmė [Apie ūkininko dukterį ir laumę] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ūkininkas su žmona turėjo dukterį. Kai mirė žmona, vyras vedė našlę su dukra. Podukra naktį skalbė marškinius. Moteris - laumė davė merginai nesibaigiantį gabalą drobės, iš kurio ji gali siųti marškinius. Pamotė liepė merginai pasakyti, iš kur ji gauna naujus marškinius. Naktį pamotė nusiuntė dukrą skalbti. Laumė perplėšė merginą pusiau. Podukra ištekėjo už ūkininko, ji vis siūdavo iš to audeklo. Kai moteris paseno, išvyniojo audeklą ir rado žievės skiedrą. Ji suvyniojo audeklą atgal, bet jis pasibaigė. TURINYS: [Apie ūkininko dukterį ir laumę] Rankraštinė versija [Apie ūkininko dukterį ir laumę]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Sakmės apie laumių dovanas užrašyta 27 variantai. Skelbiamame tekste, panašiai kaip sakmėje „Laumės ir kūdikis“ (BlLPK 3651), pateikti du atvejai – sėkmingas ir nesėkmingas. Motyvuota pagal pasakų modelį: skriaudžiama našlaitė apdovanojama, o blogos pamotės duktė nubaudžiama.
Šios sakmės variantų skelbta J. Basanavičiaus rinkiniuose: BsLPY 1 25, 3 186, 193, 202, 4 132, 135, BsLP 1 V 14, 26, 2 IX 1, 5, 18.
Atgal |