KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 7 159-11 Mitologinė sakmė apie sielą, kuri miegant išbėga pelyte (AT 1645 A)

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Kartą du keleiviai prisėdo pailsėti prie upelio. Vienas keliauninkas užmigo. Antrasis, kuris negalėjo užmigti, staiga pamatė, kad iš draugo burnos išlindo pelė. Keliauninkas pradėjo sekti pelytę. Toji pribėgo upelį, bet nerado kaip per jį perbėgti. Žmogus padėjo kardą. Tuomet pelė perbėgo upelį ir nubėgo akmenų krūvon. Ten palaksčiusi vėl grįžo miegančiojo burnon. Atsibudęs draugas pradėjo pasakoti ką sapnavęs. Jis ėjęs per puikų tiltą, radęs gražius rūmus, juose – daugybę pinigų. Tuomet abu nuėjo prie akmenų krūvos ir rado ten daug pinigų. Nusinešė juos į girią ir norėjo pasidalinti, bet tą, kuris nemiegojo, apėmė godumas ir jis draugą nugalabijo. Pasiėmė pinigus, nuvyko į didelį miestą ir atidarė kaulų dirbtuvę. Po daugelio metų važiavo per tą girią, kurioje nužudė draugą. Šunytis atrado begulinčius kaulus. Kai tik kaulininkas paimdavo į rankas, kaulai paraudonuodavo, o kai vežėjas – tai būna pageltęs kaulas. Tada kaulininkas suprato, kad čia nužudytojo draugo kaulai ir paliko juos miške. Grįžęs vežėjas papasakojo apie užburtus kaulus. Policija nuvežė kauladirbį į girią, liepė paimt į rankas kaulus. Kai šie paraudonavo, visi suprato, kad tai yra žmogžudys. Tuomet jį suėmė ir pasodino į kalėjimą.